Devintoji Šalčios Aleliumų šventė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Sausio paskutinįjį šeštadienį Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje Šalčininkuose surengta devintoji „Šalčios aleliumų lietuviškų mokyklų šventė. Tai didžiausia Šalčininkų lietuviškosios bendruomenės šventė, kurioje aiškiai matyti, kaip vystosi jaunosios kartos integracija į Lietuvos valstybės viešąjį gyvenimą. Kiek ir kam tai svarbu, galėtume suprasti pažiūrėję į Šalčininkų savivaldybės internetinį tinklapį – ten sužinome, kad 79 proc. rajono gyventojų yra statistiniai lenkai ir tik 10 proc. –statistiniai lietuviai… Tokia yra statistika ir tokios šimtmečių lietuvių nutautinimo ir okupacijų pasekmės… 
Vidmantas Žilius, Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius, Vilnijos draugijos Šalčininkų rajono skyriaus pirmininkas ir Šalčininkų rajono savivaldybės Tarybos narys Vorutą informavo , kad devintus metus iš eilės rengiamoje šventėjė dalyvavo 14 rajono lietuviškų mokyklų, apie 300 dalyvių. Šiemet atvažiavo daugiau jaunesni šventės dalyviai, kurie džiugina savo pasirodymais, nes tai lietuviškosios bendruomenės Šalčininkų rajone ateitis. Pasak Vidmanto Žiliaus, tokia šventė yras tikra jaunųjų šalčininkiečių integracijos į Lietuvos viešąjį gyvenimą apžiūra. Ką tai reikštų, galima suprasti iš to, kad Šalčininkų savivaldybės taryboje yra du lietuviai –Vidmantas Žilius ir Petras Rutkauskas. Taigi autonomininkų veiklos rezultatai yra akivaizdūs, autonomija įgyvendinta, ir tie lietuviai bei lenkai, kuriems rūpi Rytų Lietuvos piliečių integracija į Lietuvos viešąjį gyvenimą, turi daug nusivylimų ir priekaištų LR Vyriausybei bei jos institucijoms. Pasak Vilnijos draugijos pirmininko dr. Kazimiero Garšvos, Lietuvos valdžia vos vos sugeba reprezentuoti Šalčininkų rajone švietimo insitucijas valstybine kalba. Tikėtis ko nors daugiau tikrai neverta… Ir kalbinti kai kurie šventės dalyviai išsakė daug nuoskaudų, kurių svarbiausioji mintis būtų tokia – Lietuvos valdžia nuolaidžiauja autonomininkams.
Vidmantas Žilius tvirtina, kad Šalčininkuose yra dvi bendruomenės: lietuviškoji ir lenkiškoji. Pastarajai, kuriai po Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vėliava vadovauja autonomininkai, lietuviškosios bendruomenės stiprėjimas pirmiausia pasireiškia lietuviškųjų mokyklų, kurios priklauso Vilniaus apskrities viršininko administracijai, egzistavimu, sukelia daug konfliktinių situacijų. Vienas konfliktiškiausių švietimo problemų autonomijos krašte yra moksleivių judėjimas  iš lenkiškųjų mokyklų į lietuviškąsias ir atvirkščiai. Kokioje mokykloje –lietuviškoje ar lenkiškoje vaikas turėtų mokytis, sprendžia tėvai. O tėvus, žinia, lenkiškoji visų lygių rajono administracija gali nesunkiai paveikti per darbdavius…
Olga Martinkevič, Akmenynės lietuviškos mokyklos vedėja sako, kad sunkiausia yra surinkti mokinius rugsėjo pirmajai. Lietuviškoje mokykloje mokosi 19 mokinių, ir vedėja nežino, kada kuris mokinys migruos į lenkišką mokyklą. Kodėl taip atsitinka? Priežastys yra paparastos – lietuvišką mokyklą ir jos mokinius supa nedraugiška atmosfera, paprasčiausiai nenorima, kad čia būtų lietuviška mokykla. Keista, tačiau net ir lenkiškos mokyklos mokytojai ne visada yra korektiški savo profesijos draugams iš lietuviškos mokyklos. Parodoksas, tačiau abi mokyklos yra po vienu stogu…
 Nenorėtume įvardinti visų dviejų mokyklų egzistencijos detalių, nes jos nėra patrauklios, nemalonu apie jas kalbėti. Sunku patikėti, kad lietuviškajam žodžiui, lietuviškajai kalbai yra tiek daug nepakantumo…
Dr.Kazimieras Garšva, „Vilnijos draugijos pirmininkas, įsitikinęs, kad Šalčininkų kaip Vilniaus rajono lietuviškųjų mokyklų ateitis yra komplikuota, nes joms visais įmanomais būdais trukdoma dirbti. Žinia, Vilniaus ir Šalčininkų rajonus valdo autonomininkų sukurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri ir vykdo savo programą tai – lenkybės palaikymas Vilniaus krašte, be to mažinamas lietuviškų mokyklų krepšelis mokiniams…Uždaromos lietuviškos mokyklos, tuo tarpu lenkiškos mokyklos dirba ir su trimis mokiniais. Gaudami didėlę Lenkijos paramą jie tai sėkmingai daro.
Joana Šileikienė, Lietuvos tūkstantmečio mokyklos pirmos klasės mokytoja, iki tol buvusi mokyklos direktoriaus pavaduotoja, parodžiusi savo klasę, pristatė ir savo mokinius. Jų septyniolika, dalis iš Šalčininkų miesto, kiti – iš aplinkinių kaimų. Ne visi moka lietuvių kalbą, dauguma iš mišrių šeimų.ir namuose lietuviškai nebendrauja. Tad patyrusiai pedagogei darbo yra labai daug. Bet yra tėvų, kurie apsisprendę leisti vaikus į lietuvišką mokyklą, padeda mokytojai. Tas padėjimas labi subtilus, pavyzdžiui, pas kai kuriuos mokinius namuose atsirado lietuviškų knygelių…
Algis Masaitis, Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininkas, buvęs ilgametis Vilniaus rajono Marijampolio vidurinės mokyklos direktorius pasakoja, kad Vilniaus krašto lietuviškojo švietimo tradicijų tęsėja yra kaip tik jo vadovaujama draugija Rytas, atkurta prieš dvejus metus. Lietuvių švietimo ugdymas Rytų Lietuvoje yra labai aktualus, nes valstybinė lietuvių kalba iki savo piliečių Lietuvoje dar labai sunkiai randa kelią. Jai reikia didelės paramos, jai reikia sudaryti realias sąlygas, o ne tik regimas ir popierines.
Jonas Panavas, Jašiūnų „Aušros vidurinės mokyklos direktorius sako, kad mokyklos laukia labai rimti išbandymai, tai ugdymo programų akreditacija. Tai nulems mokyklos likimą: ar jinai taps gimnazija ar pagrindine mokykla, todėl mokyklos kolektyvas pasiryžęs siekti gimnazijos statuso. Tačiau yra kitos nuo mūsų nepriklausomos aplinkybės, tai mokyklų konkurencija dėl mokinių… Jašiūnuose yra trys vidurinės mokyklos: lenkų – Mykolo Balinskio, rusų vidurinė ir lietuvių „Aušros vidurinė mokyklos. O juk žinome, kad vaikų gimstamumas kasmet mažėja.
Toje konkurencinėje kovoje kitos dvi vidurinės mokyklos seniai įkurtos ir turi nemažai pranašumų. Mūsų gi mokykla yra naujame jai specialiai pastatytame pastate, Šalčininkų savivaldybė net kompiuterinę klasę įrengė, tačiau nemažai dalykų ir trūksta, pvz., kompiuterių žemesnėms klasėms, fizikos, chemijos mokymo priemonių, nešiojamųjų kompiuterių, mokomųjų programų.
Birutė Žybortienė, Poškonių pagrindinės mokyklos (seniausia lietuviška mokykla Rytų Lietuvoje įkurta prieš 80 metų) direktorė apie savo mokinių „Poškonių aleliumai programą taip sakė: „Norėjome parodyti, kaip mūsų kaime dainuojame, šokame, kad mokiniai mokėtų šokti ir dainuoti liaudies dainas. Direktorė skundėsi, kad mokinių skaičius kasmet mažėja, šiemet 99 mokiniai, pernai -118. Nors Poškonys yra pasienio užkardos centras, tačiau moksleivių skaičius mažėja, šiemet tik 6 pirmokai… Pasienio užkardos vadas Vytautas Urbaitis ir jo darbuotojai labai daug padeda mokyklai: ir transporto paslaugomis, įvairiais renginiais. Pavyzdžiui, kasmet rugsėjo pirmąją mokiniai aplanko pasienio užkardą ir susipažįsta su Gintaro Žagunio gyvenimu, jo didvyriška žūtimi Krakūnuose, netoli Dieveniškių.
Šventė baigėsi didžiulio torto valgymu ir gražia jaunimo diskoteka, mokytojų ir svečių pokalbiu prie kavos. Skaitytojams pateikiame ir mūsų fotorepotažą, bent truputį atspindintį šventinį koncertą.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra