Autorius: Voruta Data: 2012-11-05 , 11:07 Spausdinti

Gediminas PAVIRŽIS, Vilnius raj. savivaldybės tarybos narys, Vilnius

Labai gražu, kad demokratinėse šalyse, o tokia laikoma Lietuva, siekiama sudaryti sąlygas kuo platesniam gyventojų ar piliečių ratui dalyvauti rinkimuose. Įstatymas numato tokią galimybę realizuoti atskirai paminėtose įstaigose, gyvenatiems užsienyje, ligotam, senam, laikinai nedarbingam, rinkimų dieną išvykstančiam ir pan. Tuo tikslu organizuojami rinkimai ne tik į užsienį išvykusiems tautiečiams, laivuose, kariniuose daliniuose, sveikatos ir globos, įkalinimo įstaigose, bet pasirūpinta ir ligotų, senyvų asmenų balsavimo teisės realizavimu namuose, pašte, taip pat ir išankstiniais balsavimais savivaldybės būstinėje. Ką gi, gražu ir tiek.

Po šių Seimo rinkimų plačiai nuskambėjo balsų pirkimo vajus. Teisingai reaguota, kritikuota, gal ir per mažai bausta, vistik gerai, kad nepalikta be dėmesio. Dar maloniau, kad tokias rinkimų manipuliacijas labai griežtai vertina jaunimas. Tai nauja mūsų politiniame, visuomeniniame gyvenime ir teikia vilčių ateičiai, kad dar ne viskas pagedę ir įmanoma susigražinti pasitikėjimą ir pagarbą išrinktai valdžiai.

Tačiau ar kiti rinkimų metu patvirtinti atvejai nesukelia abejonių dėl iškraipomos rinkėjų valios, dėl galimybės pasinaudoti demokratiško rinkimų įstatymo nuostatomis piktam (atskirų partijų tvirtinimu didesniam ratui žmonių pasinaudoti rinkimų teise)? Turiu omeny balsavimą paštu, išankstinį balsavimą, ir pavežiojimus, kuriais nemažai kas naudojasi siekdami norimo rezultato. Įstatyme tokie veiksmai taip pat griežtai vertinami, kaip ir balsų pirkimai. Tačiau apie tai kalbam puse lūpų, nes šiuo atveju labai jau humaniškai atrodo visokie pavežiojimai ir kitos rinkimų paslaugos. Juk tai daroma, atseit, vardan demokratijos dėl galimybės platesniam žmonių ratui atlikti savo pilietinę pareigą.

Gali kilti mintis ką tas rašeiva sapalioja. Visgi, oficialūs rinkimų rezultatai apie tokias „demokratijas“ verčia gerokai suabejoti.

Na, pirmiausia krenta į akis, jei daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje vidutiniškai savo balsus paštu atidavė apie 11 proc. balsuoti pasiryžusių rinkėjų, beveik perpus mažesnis skaičius balsavusių paštu mieste. Kaimiškose apygardose tokių balsuotojų paštu skaičius variuoja net iki 20 proc., o Ignalinos – Švenčionių rinkiminėje apygardoje net 23 proc. Nevienodai balsuoja žmonės paštu ir už įvairias partijas. Šiuo požiūriu itin aktyvūs Pietryčių Lietuvoje LLRA rinkėjai, TS KP – (Ignalinos–Švenčionių, Skuodo-Mažeikių, Raseinių, Biržų –Kupiškio, Lazdijų – Druskininkų), Šilutės – Pagėgių apygardoje – TT partijos simpatikai ir pn.

Miesto žmonės turėtų lyg ir aktyviau balsuoti paštu, nes dažniau keliauja, laisvą dieną vyksta pas gimines, tėvus į kaimus padėti rudens darbų ruošoje, tačiau skaičiai rodo, kad viskas atvirkščiai. Kita vertus, sekmadieniais numatyti balsavimai atitinka dienas, kai lankomasi bažnyčiose, o tuo pat metu dažnai juk ir balsuojama, tad koks tikslas kaimo žmogui balsuoti iš anksto, trukdyti save eilinę darbo dieną.

O gal visa tai susiję su pavežėjimais, kurių niekas ir niekaip nesiekia rimtai kontroliuoti. Dar rinkimų dieną kartais girdimi kontroliuojančių skundimaisi, bet iki VRK jie ateina jau pagryninti „demokratijos“ („kaimynų“, gerų dėdžių pavežėjimais) atsiliepimais – galimybe balsuoti kuo didesniam rinkėjų skaičiui. Tik klausimas lieka atviras ar neagituojama tuo metu, ar užtikrinamas balsavimo slaptumas.

Keletas ir kitų pastebėjimų

Niekas manęs neįtikins, kad balsavimui būtini kvietimai, o jei kas netiki, tegu patys, o dar geriau, partijų „elitas“ bent vieną dieną pabando juos išnešioti, nežinant rinkėjų, ypač naujakurių, adresų. Neturiu recepto kaip išgauti žmogaus tikslų adresą be jo savanoriško gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau tikrai žinau, kad balsavimo teise pasirūpinti jis turi pats. Beje, šį, nereikalingą iš esmės, darbą, nors už tai jiems mokami grašiai, atlieka rinkiminių komisijų nariai, sulaukdami iš minėtų rinkėjų įvairiausių priekaištų ir net įžeidimų.

Dideles abejones kelia ir VRK sprendimai. Tačiau jie ir bus tokie, jei šioje komisijoje partijos turės savo atstovus. Partijų bendarbiavimas dėl daugumos fiksavimo ir dėlionės dar prieš rinkimus, įtakos panašiai elgtis VRK posėdžiuose ir tokių partijų deleguotus asmenis. Mano supratimu, VRK turėtų būti be partinės priklausomybės atstovų, arba bent jau jiems nedalyvauti balsavime dėl sprendimų, susietų su partijų, kurias jie atstovauja, nusižengimais. Kita vertus, VRK turi būti ganėtinai dantinga: be jokių išankstinių derinimų ir baimės, vardan tikrosios demokratijos, šalinti iš rinkimų ne tik pavienius asmenis, bet ir nusižengusias partijas. Tik tokiu būdu VRK pajus pagarbą ir svarbą valstybėje, tik tada rinkėjas pasijus svarbus ir reikalingas. Žinoma, tam reikia įstatymų pataisų. O čia vėlgi abejonė, ar toks siūlymas atitinka partinius interesus.

Be to, ir rinkimų sistema kažkiek atstumianti. Ar normalu, jei vienmandatėje apygardoje kandidatui parodoma jo tikroji vieta, o jis, kaip niekur nieko, lyg etatinis, pakliūna Seiman pagal sąrašus. Nereikia manyti, kad sąrašinis reitingavimas tai išsprendžia. Partijos mato ir pažįsta tokius savo „nelaimėlius“ ir skatina per savo partiečius juos reitinguoti. Reiktų rimtai pasvastyti ar nepravartu būtų išrinktam daugiamandatėje apygardoje, po vienos kadencijos buvimo Seime, pasitikrinti savo gebėjimą ir rinkėjų pasitikėjimą tik vienmandatėje apygardoje? Tokiu būdu atsirastų vietos jaunimui, kurio parama ir aktyvus dalyvavimas politiniame gyvenime yra taip reikalingas šiandien.

Žinoma, jokiu būdu nepretenduoju į tiesą. Pastabų ir siūlymų kaip gerinti ir skaidrinti rinkimus, politinį gyvenimą, gali ir turi būti daugiau. Išsakytos mintys nėra originalios, jos dažnai aptariamos susibūrimuose, tarp artimų ir draugų, šeimose. Apie tai mes turime kalbėti garsiai ir organizuoti rinkimus bei eiti prie urnų tik su „baltomis pirštinėmis“.

Andriaus Ufarto nuotr.

Nuotraukoje: G. Paviržis

Voruta. – 2012, lapkr. 10, nr. 23 (761), p. 6.

Nuomonės, diskusijos, komentarai Gediminas Paviržis, Lietuvos partijos, Seimas, Seimo rinkimai 2012 m.