Dėl Vyriausybės narių vizito Vilniaus rajone

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Apie šį vizitą jau ne kartą buvo rašyta. Bet aš tyčia laukiau daugiau komentarų, nuomonių, išsakomos pozicijos.
 
Nežinau, kas buvo tikrasis šio susitikimo iniciatorius, bet būdamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu apie tai, kad bus susitikimas ir su tarybos nariais, sužinojau išvakarėse, nes buvo įdėta trumpa žinutė Vilniaus rajono savivaldybės internetiniame puslapyje.
 
Gerai rajono savivaldybės surežisuotas susitikimo scenarijus, kalbėtojai, leidžia manyti, kad rajono vadovybė apie jį žinojo gerokai anksčiau. Į vieno rajono savivaldybės tarybos nario repliką, ar ne geriau būtų, jei klausimus pateiktų visi esantys patalpoje, nebuvo sureaguota, tad savo mintis dėstė tik LLRA (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – toks partijos pavadinimas) atstovaujantys rajono savivaldybės atstovai, o atsakymams į klausimus, jau nekalbant apie diskusijas, neliko ir laiko.
 
Nemažai teisingų kritikos žodžių pareikšta Vyriausybės atžvilgiu. Tačiau norėčiau pasakyti tai, kas buvo nutylėta, kas nebuvo akcentuota. Premjero pastaba, kad Vilniaus rajonas, esantis sostinės pašonėje yra didelių galimybių regionas, seniai žinoma tiesa. Tačiau ilgai ruoštas rajono Bendrasis planas, o dabar ruošiami specialūs planai, o ne uždelstas žemės grąžinimas, kaip buvo akcentuota, neleidžia kaip reikiant pasinaudoti investuotojų galimybėmis.
 
Kita vertus, nedaro garbės rajono administracijai, kai vietos gyventojui, norinčiam pasistatyti namuką, užuot atlikus pačiai administracijai, priverčiama rengti visos gyvenvietės detalaus plano koncepciją. O juk ir priekaištai dėl uždelsto žemės grąžinimo tinka ir pačiai savivaldybei, ne viską padariusiai rajono gyventojų labui, tarkime, dėl teisinės pagalbos, informuotumo, trūkstamų dokumentų paieškos paramos, nepritarimų ir kt.
 
Dėl poreikio ir būtinumo rajone turėti dvigubo pavaldumo švietimo įstaigas, Premjeras ir ministrai turėjo puikią progą tuo įsitikinti. Ar rasime bent panašų atvejį savivaldybės pavaldumo mokyklose, kur mokomasi lietuvių kalba, ką pamatė atvykę į buvusią apskrities Lavoriškių pagrindinę mokyklą, per dešimtmetį išaugusią nuo 9 iki 114 mokinių. Tačiau ji jau per maža ir vaikai mokosi kitose, išnuomotose, ir tam nepritaikytose patalpose, be sporto, aktų salių ir kitų reikalingų mokymui dalykų. O priestatas kaip priekaištas jau kelerius metus nebaigiamas statyti.
 
Tuo tarpu kitoje kelio pusėje pastatyta puiki, didelė vidurinė mokykla (joje vaikai mokosi lenkų kalba) su greta esančiu vaikų darželiu. Net Premjeras nusistebėjo, kodėl negalėtų anos mokyklos vaikai naudotis šios mokyklos sporto sale. Be to, juk lankančių šį darželį vaikų tėvai, siuntę savo vyresnes atžalas į buvusią apskrities mokyklą, ateityje vargu ar pasirinks tą skurdžią ir nebaigiamą išplėsti mokyklą. Reikia džiaugtis geromis ugdymo ir mokymo sąlygomis, kurias turi vietos gyventojų vaikai, besimokantys lenkų kalba, tačiau ši situacija, įvertinant Vaikų teisių apsaugos tarnybos tyrimus, verčia galvoti ir apie neatidėliotiną Švietimo ir mokslo ministerijos pavaldumo ikimokyklinių įstaigų tinklo plėtrą rajone.
 
Sunku prieštarauti dėl klasių komplektavimo problemos. Ji egzistuoja. Tačiau sprendžiant šią problemą neturi būti taikoma dvejopų standartų tiems, kur mokomasi valstybine ar lenkų kalbomis. Su tuo buvo susidurta šiais metais.
 
Daugiausiai rajono vadovus jaudino Švietimo įstatymo pataisos. Tik nesusipratimu vertinčiau vicemero Gabrielio Jano Mincevič mintis, kad, paties jaunimo labui, nėra būtina suvienodinti valstybinio lietuvių kalbos egzamino visose šalies mokyklose, ar dėstyti kitus dalykus tautinių mažumų mokyklose valstybine kalba, nes tai, pasak jo, sukels socialinius neramumus ar pilietinio nepaklusnumo akcijas. Į šį šantažą sureagavo tik išraudęs Premjero veidas, spėjęs patvirtinti ministro Gintaro Steponavičiaus žodžius, kad Vyriausybė palaiko LLRA poziciją. Gaila.
 
Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje šios problemos nėra ir Europos mastu pripažinta pavyzdiniu klausimo sprendimu. Net pagarsintoje Lenkijos URM pažymoje nekeliama Latvijai problemų, nors ten didesnė pusė dalykų mokomasi latvių kalba. Čia viskas priklauso nuo mūsų politikų atsakingumo ir Lietuvos rinkėjų dėmesio bei reiklumo išrinktiesiems. Belieka tikėtis, kad Seime dar yra valstybiškai mąstančių narių.
 
Baigiantis posėdžiui, Premjeras teisingai pabrėžė, kad Lietuvos valstybė, darydama dideles nuolaidas tautinei lenkų mažumai, laukia analogiško atsako ir iš Vilniaus rajono vadovų, kur lietuvių yra mažuma.
 
Atsakas netrukus buvo parodytas. Praėjus vos porai dienų nuo šio susitikimo, J. G. Mincevič vadovaujama nemaža žmonių grupė, nepranešusi iš anksto apie vizitą, jo turinį, būtinus paruošti dokumentus, puolė tikrinti nedidelę Veriškių pradinę mokyklą, kurią gina vietos kaimo bendruomenė, teismai. Tikslas rasti bet kokių pretekstų, kad ji būtų likviduota. Tik atvykusiems dviems tarybos nariams sugėdijus dėl mokymosi proceso trukdžių, nepagarbos pedagogams, nieko nepešę, matyt, iki kito karto, pasišalino.
 
2010 m. rugsėjo 27 d.
 
www.delfi.lt
 
Nuotraukoje: G. Paviržis
 
Voruta. – 2010, spal. 2, nr. 19 (709), p. 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra