Rezoliucija dėl valstybės saugumo ir krašto apsaugos bei gynybinių pajėgumų tvirtinimo

Autorius: Data: 2011-06-09 , 16:01 Spausdinti

LIETUVOS SĄJŪDŽIO XIII SUVAŽIAVIMO

R E Z O L I U C I J A

Dėl valstybės saugumo ir krašto apsaugos bei gynybinių pajėgumų tvirtinimo

Vilnius, 2011 m. birželio 4 d.

Pastarieji metai Lietuvos istorijoje pasižymėjo džiaugsmingais ir tragiškais jubiliejais: šventėme Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį, Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos 20-metį, paminėjome Lietuvos partizanų deklaracijos 60-metį, Sausio 13-osios 20-metį, tragišką sovietinės okupacijos 70-metį. Šį mėnesį minime tremčių ir 1941 m. birželio sukilimo 70-metį.

Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę nereikėjo dalyvauti mūšiuose, tačiau ypatinga grėsmė nepriklausomybei tvyrojo visos Lietuvos erdvėje, Aukščiausiajai Tarybai reikėjo išminties, ypatingos diplomatijos, visuomenei ir besikuriančioms karinėms struktūroms reikėjo susiklausymo, kryptingos veiklos. Lietuva pirmoji išsiveržė iš blogio imperijos gniaužtų, pati sovietinė sistema subyrėjo. Pusę amžiaus trukęs, didelėmis aukomis ir netektimis nužymėtas, Lietuvos kelias apsivainikavo laisvos ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimu. Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare.

Su pasididžiavimu galime teigti, kad šiame kelyje vedė ir Kovo 11-osios Lietuvos Respublikai pamatus grindė Lietuvos Sąjūdis (pradžioje vadintas Persitvarkymo sąjūdžiu).

Kaip asmuo, taip tauta ir jos valstybė būdama saugi, savo jėgas gali skirti kūrybai, tvirtinti valstybę. Saugumą garantuoti gali patriotiškai išugdyta, gynybai paruošta ir materialiai aprūpinta pilietinė visuomenė.

Deja, pasigendama tinkamo visuomenės pilietinio ir patriotinio ugdymo bei jos ruošimo valstybės gynybai. Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad Lietuvos gynybos finansavimas yra prasčiausias tarp NATO ir Europos Sąjungos narių. Be to, negalima ignoruoti ir išorinių grėsmių, kurios kyla ne tik dėl energetinės priklausomybės nuo nepalankių kaimynų, bet ir kaimyninių šalių karinės galios didėjimo.

Suvažiavimas valstybės saugumo ir krašto apsaugos bei gynybinių pajėgumo tvirtinimui laiko būtinu: 

  • iš pagrindų atnaujinti pilietinio, patriotinio, tautinio, dorovinio ugdymo programą ir patvirtinti tokį finansavimą, kad švietimo, mokymo ir mokslo įstaigos būtų suinteresuotos skirti krašto gynybai deramą dėmesį. Tam tikslui papildomai atlikti darbuotojų, kurie dirbs tą darbą, atranką ir atestaciją;

  • visos Seime esančios partijų frakcijos turi užtikrinti, kad būtų sustiprinta Lietuvos gynyba ir 2012 metais išlaidos nuo BVP būtų padidintos iki 1,4 proc.,finansavimą didinti ateityje didėjimo iki dviejų procentų.
  • numatyti mokestines priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas lengvatas ir priėmimo pirmenybę į statutinę tarnybą, numatyti būsto paskolų dalinį kompensavimą ir kitas motyvuotas priemones, skatinančias piliečius savanoriškai atlikti pareigą Tėvynei;

  • greta profesinės karo tarnybos lygiagrečiai vystyti aktyvias piliečių karinės tarnybos atlikimo formas (savanorių, šauktinę , alternatyviąją, tarnybą mobilizaciniame rezerve ), stiprinti šaulių organizacijas ir ugdyti jaunuosius šaulius, mokyklose plėsti skautų organizacijas, propaguoti dorovinį auklėjimą, steigti valančiukų organizacijas. Nelaukti užsitęsusių karo prievolės reformų pabaigos ir nedelsiant pradėti organizuoto mobilizacinio rezervo vienetų rengimą pagal galiojančius įstatymus. Vesti tikslią rezervo karių apskaitą ir vykdyti periodinį jų apmokymą;
  • griežtai priešintis pastaruoju metu ryškėjančioms sovietinės sistemos propagavimo apraiškoms, laisvės kovotojų-partizanų, rezistentų, tremtinių niekinimui įvairioje spaudoje, interneto svetainėse. Kviesti laivės kovotojus, savanorius pirmumo teise į visus renginius, valstybinių švenčių minėjimus;

  • 2012 metais Valstybės reprezentacinėje Lukiškių aikštėje pastatyti monumentą „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“.

  • Iš buvusių KGB rūmų iškeldinti teismus ir pagal Seimo nutarimą juose įkurdinti informacinį centrą. Teismams, kur buvo kalinami, kankinami, žudomi tūkstančiai Lietuvos patriotų – ne vieta;
  • nuolat tvarkyti ir prižiūrėti karių, savanorių, partizanų kapus, jų žūties vietas, jiems pastatytus paminklus, aiškintis nežinomas Lietuvos patriotų žūties vietas, jų atminimą įamžinti kenotafuose. Pareikalauti iš Rusijos, Kazachstano ir kitų valstybių, kad būtų išaiškintos mirusių, nukankintų Lietuvos patriotų, tremtinių masinės žūties vietos, kad būtų pastatyti paminklai ar kiti ženklai.

  • susitarus su Rusijos ambasada iš miestų centrų perkelti sovietinių karių palaikus į atitinkamas kapines;
  • šią rezoliuciją įteikti LR Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, miestų ir rajonų savivaldybėms, žiniasklaidai.

Suvažiavimo pirmininkai: Laimas Dieninis

Audrius Skaistys

Vilnius

2011 06 04

Lietuvos Sąjūdis , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra