Dėl tautinių mažumų Lietuvoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. vasario 19 dieną vyko Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame apie 12 val. buvo svarstomi klausimai dėl rajono švietimo įstaigų „pertvarkymo ir reorganizavimo“ bei dėl atitinkamo 2006-2012 metų plano pakeitimo. Pagal numatomą planą dalis lietuviškų klasių prijungiama prie mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba.
 
Nei viena „lenkiška klasė“ neprijungiama prie mokyklos, kurioje mokoma lietuvių kalba. Kaip antai, Vėliučionių mokykloje lenkiškose klasėse yra 17 vaikų, o lietuvių – 37 vaikai. Iš viso – 54 vaikai. Viskas jungiama prie lenkiškos Kyviškių pagrindinės mokyklos. Airėnų mišri mokykla, kur lietuviškos pradinės klasės žymiai skaitlingesnės, jungiama prie lenkiškos Maišiagalos Otrembskio mokyklos, kurioje mokoma lenkiškai, bet ne prie lietuviškos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo mokyklos toje pačioje Maišiagaloje. Rukainių pradinė lietuviška mokykla jungiama prie mišrios Rukainių vidurinės mokyklos.
 
Pagal šiandien svarstomą planą numatoma jungti ar kitaip naikinti kai kurias rajono mokyklas, kurios pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus galėtų toliau veikti (tačiau jose skaitlingesnės lietuviškos klasės), bet paliekamos nedidelės mokyklėlės, kuriose mokoma tik lenkiškai. Kaip antai jungiamos Keturiasdešimt Totorių lenkų-lietuvių pagrindinė su 57 vaikais, ar lietuvių-lenkų Vėliučionių su 54 vaikais, bet nejungiamos grynai lenkiškos: Dūkštų su 47 vaikais, Eitminiškių su 55 vaikais, Rakonių su 53 vaikais, Visalaukės su 51 vaiku. Taip pat jungiama lenkų-rusų pradinė Grigaičių mokykla su 33 vaikais, bet nejungiama Marijampolio lenkų pradinė su 20 vaikų.
 
Įdomus atvejis – Veriškių lietuvių-lenkų pradinė mokykla, kurioje mokosi 25 vaikai. Tai mokykla, kuri prieš du metus buvo pripažinta novatoriškiausia Lietuvos mokykla, ji praeitais metais laimėjo konkursą „Naujasis knygnešys“, jos pradinukų mokytoja buvo pripažinta Lietuvos „Metų mokytoja“. Tačiau rajono savivaldybė numato ją suskaidyti – lenkiškas klases perkeliant į Nemenčinės lenkišką gimnaziją, o lietuviškas – į Nemenčinės lietuvišką gimnaziją. Savivaldybės pareigūnai ne sykį užtikrino, kad ši mokykla išliks, tą taipogi patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau dabar pažadai pamiršti. Nebuvo atsižvelgta net į 200 tėvų parašų, prašančių išsaugoti šią mokyklą.
 
Kaip žinia, Vilniaus rajono savivaldybė, skirtingai nei visos kitos Lietuvos savivaldybės iki šiol nebuvo optimizavusios rajono mokyklų tinklo, nors tą jie buvo ne vieną kartą įpareigoti padaryti netgi teismo sprendimu. Trys Europos parlamento nariai iš Lenkijos (o vienas – iš Vengrijos) netgi platina Europos parlamente „Rašytinį pareiškimą – Dėl pagarbos tautinių mažumų teisėms Lietuvoje“, kuriame be kita ko meluojama, esą „Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė tautinių mažumų mokyklose padidinti minimalų mokinių skaičių vienoje klasėje ir dėl to bus panaikinta daugiau kaip 100 klasių, kuriose buvo mokoma tautinių mažumų kalbų.“
 
Tai itin šlykštus melas ne tik dėl aukščiau išdėstytų faktų kaip iš tikrųjų vyksta mokyklų tinklo „optimizacija“ Vilniaus rajone, ir ne tik dėl to, kad Vyriausybė tyčia nenustatė kokių nors didesnių mokinių skaičiaus reikalavimų „tautinių mažumų mokykloms“, bet ypač dėl to, kad Vyriausybė rytų Lietuvos mokykloms nustatė kaip tik mažesnius reikalavimus mokinių skaičiui nei kitose Lietuvos mokyklose (žr. Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 26d. nutarimą Nr. 903, 6.17.18 p.). Pagal šį nutarimą „tautinių mažumų mokykloms“ klasių komplektui užtenka 6 mokinių, o kitur Lietuvoje reikia 8-10.
 
Vyriausybės atstovas J. Jurkevičius šiandien pasiuntė į Vilniaus savivaldybę raštą, kuriame nurodoma, kad toks, kaip planuojama, savivaldybės nutarimas dėl „optimizacijos“ negali būti priimtas, nes prieštarauja Lietuvos įstatymams.

Rašytinis pareiškimas dėl pagarbos tautinių mažumų teisėms Lietuvoje

 
Europos Parlamentas,
 
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsnį,
 
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, ypač į jos 10 ir 11 straipsnius,
 
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,
 
A. kadangi Lietuvoje tautinių mažumų teisės dažnai pažeidžiamos, kadangi įsakyta nuimti visas lenteles, kuriose gatvių pavadinimai užrašyti dviem kalbomis, net tose vietose, kur tautinės mažumos sudaro 80 proc. gyventojų,
 
B. kadangi Lietuvos valdžios institucijos skyrė nuobaudas vietos valdžios institucijoms už tai, kad šios viešosiose vietose iškabino dvikalbius užrašus,
 
C. kadangi draudžiama tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti tautinės mažumos, t. y. originalo, kalba,
 
D. kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė tautinių mažumų mokyklose padidinti minimalų mokinių skaičių vienoje klasėje ir dėl to bus panaikinta daugiau kaip 100 klasių, kuriose buvo mokoma tautinių mažumų kalbų,
 
1. ragina Lietuvos valdžios institucijas nutraukti veiklą, kuria diskriminuojamos tautinės mažumos ir patobulinti Lietuvos teisės aktus dėl tautinių ir etninių mažumų apsaugos taip, kad jie atitiktų ES standartus ir reikalavimus;
 
2. ragina Tarybą ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų siekiant apsaugoti tautinių mažumų teises Lietuvoje;
 
3. paveda Pirmininkui perduoti šį rašytinį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis Tarybai ir Komisijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
 
Nuotraukoje: Seimo narys G. Songaila

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra