Dėl taikos sutarties, kurią privalu sudaryti

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Mažlietuvių atmintinė Lietuvos europarlamentarams
 
Žiauriausio pasaulinio karo pabaigoje valstybės nugalėtojos Berlyno-Potsdamo 1945 m. konferencijoje gana skubotai priėmė sprendimą dėl istorinės Prūsijos, kuri vėliau, kraštą įjungus į Vokietijos valstybę, vadinta Rytprūsiais, klausimų nagrinėjimo Taikos konferencijoje.
Bet ši konferencija ir šiandien vis dar nėra surengta.
Po karo kraštą pasidalinus Sovietų Sąjungai (nuo 1990 m. gruodžio 31 d. teisių perėmėja – Rusijos Federacija) ir lenkų komunistams, įvykdytas precedento neturintis gyventojų sunaikinimo arba gyvųjų išvarymo nusikaltimas. Jo metu, motyvuojant vokiškojo militarizmo židinio naikinimu, Tėvynes neteko ne tik milijonai vokiečių, bet ir mažlietuviškų, kuršiškų, senprūsiškų šaknų vietos gyventojai, krašto senbuviai, tokiu būdu pašalinant autochtonišką baltišką genofondą.
Tokio masto ir ilgai besitęsianti Prūsijos naikinimas analogų šiomis dienomis neturi, tačiau dėl tebevykstančio išvarytųjų žmonių teisių pažeidinėjimų mirtinai tyli Europos ombudsmenas ir Žmogaus teisių komisaras.
Nors krašto teritorijoje daugybę metų sistemingai naikinamos tiek baltiškosios, tiek vokišksios kultūros, religijos ar buities paveldas, kapinės ir nekropoliai, architektūros statiniai ar grobstomos išlikusio kilnojamo turto vertybės – visa tai, kas vadintina prūsiškąja civilizacija, tačiau UNESCO elgiasi taip, tarsi veiksmai vyktų tolimoje galaktikoje, o ne Europos viduryje.
Nepaprastai militarizuotoje krašto dalyje, Rusijos pavadintoje Kaliningrado sritimi, gamtinių resursų savinimusi ar tiesiog grobime nebepaisoma jokios gamtosauginės logikos. Ar tai būtų Baltijos jūros šelfas, ar kažkada gerai tvarkytų miškų masyvų likučiai, naudojimo pobūdį lemia imperiniai nūdienės Rusijos valdžios poreikiai. Tai ypač akivaizdžiai pastebima, kuomet falsifikuojama rašytinė krašto istorija ar imperatorienei Jekaterinai statomas paminklas Piluvoje (rus. Baltiysk), teigiant ar bandant net ir mokslu pagrįsti, jog Prūsija – „iskono russkije zemli“ (nuo seno rusiškas kraštas).
Tačiau ši Baltijos pakrantė vokiškojo militarizmo židiniu niekada nebuvo. Tai, kad Berlynas savinosi Prūsijos žemės vardą, ne pastarosios kaltė. Ir ne Rytprūsiai atsakingi, kad praeityje germaniškieji ir rusiškiesieji kareivos nuolat sudarinėjo aljansus bendram veikimui prieš regiono tautas. Kartais, karinių siekių vardan, net pasidovanodami ir „Gintaro kambarius“, padarytus iš užgrobtų kraštų gamtinių turtų. Šia prasme būtų svarbu žinoti, ar projektu, vadinamu „Nord stream’u“, neatsinaujins nusikalstamų aljansu tradicija, ar jis liks tik ekonominiu, nenukreiptu prieš regiono valstybių ateitį.
Tad mes savo tėvų ir gentainių, Prūsijos senbuvių vardu, Lietuvos europarlamentarams keliame užmirštos taikos sutarties esminį klausimą, kuris turi tapti ir stabilumo bei taikios ateities Europos centre klausimu. Ir daugybės žmonių, siekiančių atgauti Tėvynę šioje planetos vietoje, žmogaus teisių klausimu bei panaikinimu tokių nuostatų tarpvalstybinėje elgsenoje, kuomet galima pripažinti armėnų genocidą, bet negalima net ir kalbėti, kas, valstybių nugalėtojų bendruomenėms sutartinai tylint, yra įvykdyta Prūsijoje – ar tik ne toks tylėjimas ir virto naujomis žmonių kančiomis dabar jau Kaukaze, Čečėnijoje.
Taikos konferencijos sušaukimas – tai II pasaulinio karo valstybių nugalėtojų, kurių dauguma šiandien yra susibūrusios Europos Sąjungoje, valioje.
Tikimės iš Lietuvos atstovų veikimo, tam pasikviečiant ir kitus brolius baltus – latvius, inicijuojant Baltų etnoregionui priklausančių teritorijų bei jų žmonių teisių atkūrimo klausimų kėlimą tokioje Taikos konferencijoje.
 
Ieva JANKUTĖ
Martynas PURVINAS
Kristijonas KRAŠTINAITIS
Kęstutis MILKERAITIS
Vytautas GOCENTAS

Vyto Tamošiūno nuotr.

Nuotraukoje: Buvusi Eitkūnų (dabar Černyševskoje) evangelikų liuteronų bažnyčios griuvėsių vaizdas

Voruta. – 2009, birž. 6, nr. 11 (677), p. 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra