Dėl Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos vardo

Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

LR Seimui
Trakų rajono tarybai
Trakų rajono merui Vincui Kapočiui
Trakų rajono laikraščiui „Trakų žemė“

Senieji Trakai garsėja kaip buvusi Lietuvos valstybės sostinė ir lietuvių etninių žemių centras. Čia gyveno LDK valdovai Kęstutis, Birutė, Vytautas, Skirgaila, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis ir kiti. „Tai buvo grynai lietuviškas kraštas“ (1). Baltai čia gyvena daugiau kaip 4 000 metų. Dar 1884 metais Trakų, Senųjų Trakų, Vievio, Žiežmarių ir kitose bažnyčiose, Paluknio, Vokės, Rykantų, Kazokiškių filijose buvo pamaldos lietuvių kalba (2), nes taip kalbėjo dauguma parapijiečių. 1900 m. čia jau dauguma tapo tuteišiais ir kalbėjo gudiškai, o pamaldos buvo laikomos lenkiškai (3). Tai spaudos uždraudimo lietuviškais rašmenimis rezultatas.

1920-1939 m. rytų Lietuva buvo okupuota Lenkijos. 1950 m. VKP (b) CK ir LKP (b) CK priėmė nutarimus „Dėl priemonių darbui tarp Lietuvos TSR gyventojų lenkų pagerinti“ (4) ir įkūrė daugiau lenkiškų mokyklų negu jų buvo Lenkijos okupacinio režimo laikais. Dabar niekas nenori lenkų „depolizuoti“, bet nereikia klastoti ir istorijos.

Valstybinės mokyklos turi auklėti savo Respublikos, o ne užsienio piliečius, todėl ir tų mokyklų vardai turi atspindėti savo valstybės, o ne užsienio realijas. Senųjų Trakų mokyklai netikėtai pasiūlytas A. Stelmachovskio vardas, kuris jai netinka dėl šių priežasčių:

minėtas asmuo su Senaisiais Trakais ir net Lietuva nieko bendra neturi: gimė Poznanėje (maždaug 700 km nuo Trakų), dirbo Vroclave, Varšuvoje;

jo nuopelnų Lietuvai kaip ir nėra, taigi nėra kuo sekti ir mokiniams: 1989-1991 m. būdamas Lenkijos Respublikos Senato maršalka, nepripažino Lietuvos Respublikos; 1992-1993 m. būdamas Lenkijos švietimo ministru, kišosi į Lietuvos Respublikos reikalus, Lietuvos ir Lenkijos sutartyje trukdė įvertinti Lenkijos įvykdytą rytinės Lietuvos dalies okupaciją (ir taip iš esmės pagerinti abiejų valstybių santykius), po to bandė įtakoti Šalčininkų rajono autonomininkų (komunistų) teismą Vilniuje;

už polonizacijos finansavimą Lietuvoje jis pakankamai jau pagerbtas: Vilniaus rajono autonomininkai jį išrinko garbės piliečiu 2002 m., o Šalčininkų rajono – 2005 m. (5) Mokyklų vardas neturi kelti neigiamų emocijų, neturi skatinti pažeisti Konstitucijos, įstatymų, gadinti valstybių santykių. Prašome mokyklai netvirtinti A. Stelmachovskio vardo ir rekomenduoti Senųjų Trakų gyventojams pasirinkti geresnį vardą. Mūsų žiniomis, Senųjų Trakų seniūnijoje nebuvo atlikta gyventojų apklausa dėl mokyklos vardo suteikimo. Tokia apklausa nebuvo atlikta ir  tarp Trakų rajono gyventojų. Mokykla yra Lietuvos valstybės įstaiga, o ne privati lenkų bendruomenės mokykla.

Trakų ir visų kitų valstybinių įstaigų pavadinimams užsienio veikėjų pavardės yra mažiau tinkamos už Lietuvos Respublikos valstybės, visuomenės, kultūros veikėjų pavardes ir tie veikėjai neturi būti nepalankūs Lietuvai.

LR Seimą prašome aiškiau reglamentuoti valstybinių įstaigų pavadinimo tvarką.

Šaltiniai:

1. A. Šapoka. Lietuvos istorija. Kaunas, 1936, p. 94.
2. V. Merkys. Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m. Vilnius, 2006, p. 81.
3. V. Merkys, Ten pat, p. 123.
4. Plg. G. Šapoka. Lenkinimo politika Vilnijoje. V., 2009, p. 181.
5. M. Jackiewicz. Wileńska encyklopedia. Warszawa, 2007, p. 555.

Voruta. – 2010, geg. 8, nr. 9 (699), p. 10.

Sena Voruta