Dėl paklausimo apie nužudyto gydytojo Antano Gudonio baudžiamosios bylos tyrimą

Autorius: Data: 2011-04-26, 10:52 Spausdinti

2011 m. kovo 12 d. „Vorutos“ Nr. 5 (719) 9-tame puslapyje buvo spausdinamas Elenos Markuckytės ir Donato Pilkausko straipsnis „Gydytojas Antanas Gudonis“. „Vorutos“ redakcija LR Generalinei prokuratūrai išsiuntė paklausimą dėl pirmosios sovietinės okupacijos metais Panevėžyje nužudyto gydytojo Antano Gudonio bylos tyrimo. Spausdiname iš LR Generalinės prokuratūros gautą atsakymą į minėtą paklausimą.

Generalinio prokuroro pavedimu išnagrinėję Jūsų paklausimą dėl pirmosios sovietų okupacijos metais Panevėžyje nužudyto gydytojo Antano Gudonio bylos tyrimo, informuojame, kad dar sovietų okupacijos metu – 1988-12-20 tuometinėje Lietuvos SSR prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 50-2-011-88 pagal RSFSR BK 136 str. (tyčinis nužudymas). Šios baudžiamosios bylos tyrimo metu pagal Atgimimo ir Sąjūdžio laikotarpio spaudos, įvairių leidinių publikacijas, liudytojų parodymus, archyvinius dokumentus buvo nustatyta, kad 1941-06-25 Panevėžio skyriaus NKVD patalpose buvo nužudyti Panevėžio apskrities ligoninės gydytojai J. Žemgulis, S. Mačiulis, A. Gudonis ir medicinos sesuo Z. Kanevičienė. Tą pačią dieną Panevėžio cukraus fabriko teritorijoje buvo nužudyta 19 asmenų. Tyrimo duomenimis, gydytojus iš ligoninės išsivedė du nenustatytos tapatybės sovietų kariškiai ir vienas civilis asmuo, tą patį vakarą į NKVD pasiaiškinti dėl gydytojų nuėjo med. Seselė Z. Kanevičienė, kuri taip pat nužudyta. Pagal tyrimo metu iš spaudos gautus duomenis, gydytojai ir seselė NKVD pareigūnų ar jų bendrininkų buvo nužudyti įtarus juos padėjimu 1941 m. Birželio sukilimo dalyviams. Tyrimo metu nebuvo nustatyti konkretūs minėtų civilių gyventojų nužudymą įvykdę asmenys. Nustatyta tik tai, kad Panevėžio cukraus fabriko teritorijoje 19 asmenų žudynes vykdė atsitraukiantys į SSRS gilumą NKVD pareigūnai ir sovietų kariškiai. Tiesioginių įvykius betarpiškai mačiusių liudytojų byloje nenustatyta, nors tyrimo byloje buvo apklausta per 40 liudytojų. Tyrimo metu taip pat buvo kreiptasi į spaudą, TV, radiją dėl bet kokios papildomos informacijos apie šiuos nusikaltimus pateikimo prokuratūrai. Tyrimo metu surinktais duomenimis, žudynes įvykdė sovietų NKVD ir atsitraukiančių nuo nacių puolimo sovietų armijos dalinių kariškiai, o jiems galimai padėjo sovietų okupacinio režimo aktyvistai, tarp kurių nustatytas, tačiau atlikto tyrimo duomenimis, 1941 m. vasarą žuvęs sovietų aktyvistas – komjaunuolis J. Jonušas, galimai – ir komjaunuolė Marytė Margytė (žinoma kaip Marytė Melnikaitė), kuri taip pat yra mirusi. Kitų reikšmingų tyrimui duomenų apie minėtų nusikaltimų vykdytojus (jų tapatybes) negauta nei iš liudytojų parodymų, nei iš archyvinių dokumentų ar kitų šaltinių.

Tyrimą aptariamoje baudžiamojoje byloje atliko Generalinė prokuratūra. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus 1992-04-09 Lietuvos Respublikos įstatymą dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą, tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas pagal šio įstatymo nuostatas, vertinant šitas žudynes kaip Lietuvos gyventojų genocidą, tačiau 1992-11-30 šis tyrimas buvo sustabdytas pagal tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos BPK 218 str. 1 d. 3 p. (nenustačius nusikaltimą įvykdžiusių asmenų) ir iki 2003- 05-01, įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos BK ir BPK, realiai nebuvo atliekamas. Tiek pagal minėtąjį įstatymą dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą, tiek ir pagal naujojo Lietuvos Respublikos BK nuostatas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, galiojęs anksčiau ir šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos BK) už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus numato apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino netaikymą tokios kategorijos nusikaltimams (BK 95 str. 8 d.). Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos BK nuostatas, šis ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į nusikaltimo motyvą ir tikslą, buvo ir yra laikomas ikiteisminiu tyrimu dėl atskiros Lietuvos gyventojų grupės fizinio sunaikinimo (genocido) arba kitu labai sunkiu tarptautinės teisės pažeidimu – nusikaltimu žmoniškumui – tarptautinės humanitarinės teisės saugomų beginklių civilių asmenų žudymu (Lietuvos Respublikos BK 101 str.), todėl tokios kategorijos nusikaltimams nėra taikomi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai ir šis ikiteisminis tyrimas negali būti nutrauktas dėl senaties.

Šiuo metu ikiteisminiame tyrime Nr. 50-2-011-88 visi įmanomi ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti, duomenų nustatyti kaltininkų tapatybes ir jų likimus tyrimo metu nebuvo gauta, todėl šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmai realiai neatliekami, dėl paminėtų senaties termino netaikymo išimčių nutraukti jo nėra jokio teisminio pagrindo.

Generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į nusikalstamos veikos padarymo vietą (Lietuvos Respublikos BPK 174 str. 1 d.) ir teritorinių apygardų prokuratūrų kompetenciją organizuoti, vadovauti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių ir sunkių nusikalstamų veikų, 2010-02-23 ikiteisminio tyrimo Nr. 50-2-011-88 organizavimą pavedė Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla yra Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio žinioje.

Pagrindas atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus aptariamoje baudžiamojoje byloje gali būti papildomai gauti reikšmingi duomenys, kuriuos gali pateikti bet kuris baudžiamojoje byloje tirtu nusikaltimu žmoniškumui besidomintis ir tokių duomenų galintis pateikti asmuo.

Prokuroras Rimvydas Valentukevičius, Ikiteismino tyrimo kontrolės skyriaus

Voruta. – 2011, bal. 23, nr. 8 (722), p. 4.

Istorija , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra