Dėl naujai išrinktų politikų požiūrio į lietuvių kalbą Vilniuje

Autorius: Data: 2015-03-10, 14:31 Spausdinti

Mums kelia susirūpinimą, kad naujai išrinkti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, kurių daugumą sudaro Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai, prieštaringai pasisako dėl lietuvių kalbos vartojimo Vilniaus mieste.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Vilniaus mero postą Remigijus Šimašius viešai siūlo Vilniuje gatvių pavadinimus rašyti lietuvių-lenkų kalbomis bei kalba apie platesnį rusiškos kirilicos vartojimą, o su Liberalų sąjūdžiu savivaldos rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą patekęs britas Markas Adamas Haroldas pareiškia, kad pirmąją darbo dieną Vilniaus gatvę pervadins Britų gatve.

Toks liberalų sąjūdžio atstovų siekis tik kursto miesto gyventojų susipriešinimą bei menkina lietuvių kalbos prestižą sostinėje.

Suprantame ir pasisakome už tautinių mažumų integraciją į miesto bei valstybės gyvenimą, tačiau kalbiniai aspektai nei politinėje komunikacijoje, nei miesto savivaldybės darbuose neturėtų būti akcentuojami.

Taip pat tai yra ir neatsakingas elgesys lietuvių kalbos atžvilgiu – tai jautri tema lietuviams, nes dėl lietuvių kalbos buvo daug kovota, o toks naujai išrinktų politikų beatodairiškas elgesys šiuo klausimu bereikalingai riboja valstybinės lietuvių kalbos vartojimą. Kaip teigia  prof. R. Koženiauskienė „Respublikos“ straipsnyje „Tėvynė – tai kalba, kalba – tai tėvynė“, gerus santykius su kaimynais mes nuo seno palaikėme, bet dėl savo raidyno turime būti budrūs kaip kariai, nenusileisti nė per plauką. Žinome, kaip sunkiai ir kokia kaina mūsų proseneliai atsikratė prievarta įbruktos kirilicos, tad mes neužsikraukime naujos kirilicos, kad ir kokiu grėsmingu pavidalu ji mus užgriūtų iš Rytų ar nekaltu veideliu mėgintų užliūliuoti iš Vakarų, o grasintojų netrūksta. Todėl laikausi tokios nuostatos: Lietuvos valstybėje, kaip ir kitose pasaulio valstybėse, visi vieši užrašai – valstybine kalba.

Naujai išrinktų bei dėl rinkėjų balsų kovojančių politikų jaunatviškumas bei veržlumas suprantamas, tačiau iš jų pusės norėtųsi tikėtis daugiau supratingumo tais klausimais, kurie yra kur kas svarbesni nei rinkimai. Girdint R. Šimašiaus ir jo kolegų viešus pasisakymus, natūraliai kyla abejonių, ar kandidatui į mero postą lietuvių kalba yra vertybė? O gal spekuliavimas dvikalbyste tėra rinkiminis žaislas, kuriuo galima laimėti papildomų balsų? Tačiau tai, kas pasakyta, paskelbta, ar dėl ko diskutuota priešrinkiminėje bei porinkiminėje komunikacijoje neišvengiamai turės tam tikrą atgarsį – tautinės mažumos reikalaus to, kas jiems žadėta, o tautininkai pyks dėl didėjančios grėsmės lietuvių kalbai ir galimai konfliktuos. Dėl dirbtinai iškeliamų politinių problemų kenčia mūsų santykiai su kaimynais, kentės ir lietuvių kalba. Kam to reikia?

Norime priminti, kad LR valstybinės kalbos įstatymas numato tik lietuvių kalbos vartojimą viešuosiuose užrašuose. Kreipiamės siekdami pabrėžti lietuvių kalbos svarbą bei didelį norą apsaugoti ją nuo įvairių spekuliatyvių pasisakymų. Lietuvių kalbos tema yra pakankamai svarbi ir jautri tiek miesto, tiek ir valstybės mastu, todėl būtina ją visokeriopai saugoti. Kaip gražiai yra pasakęs mūsų Vilniaus mieto garbės pilietis, tautos dainius Justinas Marcinkevičius: ,,Nepriklausomybės keliu Tauta ir kalba turi eiti kartu“. 

 Aldona Šventickienė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė;

Vilniaus Radvilų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Sigutė Balčiūnienė, Vilniaus jezuitų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Audrius Gabnys, Vilniaus S. Daukanto gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas;

Regimantas Tamošaitis, literatūrologas, kritikas, Vilniaus universiteto docentas;

Romualdas Žemaitis, Vilniaus A. Mickevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas;

Liucija Čiuladienė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja;

Kęstutis Subačius, Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas ekspertas;

Rima Akelaitienė, Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Nijolė Toleikytė, Lietuvos edukologijos universiteto lektorė;

Violeta Babiedienė, Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Aurelija Lesauskienė, Vilniaus Ateities vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė;

Rimutė Rimavičienė, Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė;

Daiva Šekštelytė – Kriukienė –  Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Ramunė Gasparavičienė, Vilniaus Laisvės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Dalia Sarafinienė, Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė;

Nijolė Baumilienė, Vilniaus Radvilų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė.

Politika , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra