Dėl LR Konstitucijos, suvereniteto ir abėcėlės gynimo

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Ministrui Pirmininkui
 
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nuosekliai laikydamasis LR Konstitucijos ir įstatymų, 2009–11–06 d. priėmė sprendimą: „Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškai rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. Po šio išaiškinimo Seimas privalo atmesti Seimo nario Česlovo Stankevičiaus nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą kaip prieštaraujantį Konstitucijai bei svarstyti Seimo nario Ryto Kupčinsko analogišką įstatymo projektą, neprieštaraujantį Konstitucijai.
 
Rodydamas gerą valią kitataučiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ir turintiems jos pilietybę, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būtų prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
 
Kitų valstybių įtaigojami žurnalistai ir net Lietuvos atstovai kursto pažeisti LR Konstituciją, suverenitetą ir Valstybinės kalbos įstatymą. Jie neskiria nelietuviškų Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių nuo užsieniečių pavardžių. Jie nežino, kad daugumos lietuvių vardai ir pavardės taip pat yra suslavintos arba nelietuviškos kilmės, nes susidarė Lietuvai praradus nepriklausomybę. Jie nežino, kad lietuvių kalbos abėcėlė galutinai susiformavo prieš 100 metų po spaudos draudimo ir nereikia jos destabilizuoti. Vengiant polonizacijos lenkiškos raidės buvo pakeistos čekiškomis, apgintos per spaudos draudimo gadynę ir neturint valstybės nepriklausomybės, o dabar kai kurie nepriklausomos demokratinės Lietuvos Respublikos atstovai nerausdami siūlo atsisakyti autentiško protėvių palikimo. Visos Lietuvos gyventojų pavardės prieš 24 metus surašytos „Lietuvių pavardžių žodyne“ ir aptartos prof. Z. Zinkevičiaus ką tik išleistoje knygoje „Lietuvių asmenvardžiai“.
 
Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašyba patenkinti ir dauguma lietuvių, ir dauguma piliečių nelietuvių. Daugumai Lietuvos lenkų taip pat nekliūna jų vardų bei pavardžių rašyba Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Tik 40 proc. lenkų buvo pritarę autonomininkų ir Lenkų rinkimų akcijos narių reikalavimui pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Taigi vardų ir pavardžių rašybos problema yra išpūsta ir per ekonomikos krizę aktuali tik vienai lenkų partijai.
 
Yra problema ne dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašybos, o dėl bandymų destabilizuoti lietuvių kalbos abėcėlę, nes į ją be pagrindo siūloma įvesti apie 100 naujų raidžių bei jų variantų lotyniškų abėcėlių pagrindu. Nėra problemos dėl nelietuviškų pavardžių autentiškos rašybos, nes ji nusistovėjo per 500 metų ir yra Lietuvos kultūros paveldas. Ir kodėl tų pavardžių rašybos originalo kalba turi būti ne lietuvių, lotynų, rusų, vokiečių, o tik lenkų kalba etninėse lietuvių žemėse, 1920–1939 metais okupuotose Lenkijos? Kodėl tik Lenkijos atstovai vėl kelia Lietuvai ultimatumus net ne dėl lenkų, o lietuvių kalbos rašybos?
 
Negalima tiesiogiai lyginti Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių padėties, nes ir vieni, ir kiti gyvena etninėse lietuvių žemėse ir bent prieš 150 metų daugiausia kalbėjo lietuviškai. Kam bus geriau, jei lietuvių kilmės Lietuvos lenkų pavardės Butrim, Eismont, Gintovt, Gaidis, Mažul, Survilo, Talmont, Trinkun, Voišnis ar Žvėrello rašysime nebe autentiškai ir ne originalo kalba, labiausiai jas iškraipydami?
 
Tai, kad Punsko valsčiuje neseniai dviem kalbomis užrašyta 30 užrašų, nereiškia, kad Lietuvos Respublikoje, pažeidžiant įstatymus ir teismų sprendimus, reikia keliomis kalbomis rašyti gatvių ir vietovių pavadinimus, įvesti „vietines“ kalbas. Jokioje nefederacinėje Europos Sąjungos valstybėje taip nėra. Buvusiame lietuvių ir kitų baltų kalbų plote, dabar esančiame Lenkijos Respublikos ribose (Seinų, Suvalkų, Augustavo, Olštino ir kitose apskrityse) taip pat to nėra ir gatvės, vietovių pavadinimai Budry, Doba, Downary, Ilawa, Galajny, Galiny, Giedajty, Gize, Gryzliny, Gulbieniszki, Kiejkuty, Kielpiny, Kiertiny, Lankiejmy, Mazucie, Moltajny, Rogajny, Sorkwity, Warnikajmy, Wejsuny ar Zyndaki rašomi tik valstybine kalba, net neatstatant autentiškos formos.
 
Siūlome laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir Konstitucinio Teismo sprendimų.

„Vilnijos“ draugijos valdyba dr. Kazimieras Garšva
Lietuvos Sąjūdis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra