Dėl Lietuvos lenkų politikų keliamų grėsmių Lietuvai

Autorius: Data: 2013-02-12, 14:32 Spausdinti

Dėl Lietuvos lenkų politikų keliamų grėsmių Lietuvai

Nijolė BALČIŪNIENĖ, Jurgita BRASIŪNAITĖ, Vilnius

Jau keletą metų tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos tautinių mažumų įstatymo, dėl pavardžių rašymo asmens dokumentuose, dėl gatvių pavadinimų rašymo lietuvių ir lenkų kalbomis ir dėl Švietimo įstatymo įgyvendinimo.

2013 m. vasario 7 d. užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su oficialiu vizitu lankėsi Varšuvoje, kur atsiprašė lenkų už savo kolegų elgesį, kai 2010 m. Lietuvos Seimas pritarė pavardžių rašybai nelietuviškais rašmenimis antrame asmens dokumento puslapyje. Tuomet buvo pritarta Latvijos variantui, latviai tokiu būdu išsprendė pavardžių rašybos problemą: pirmajame asmens dokumento puslapyje jie paliko pavardę latvių kalba, o antrajame puslapyje leido rašyti ne latviškais rašmenimis. Minėto vizito išvakarėse, vasario 6-ąją, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas surengė spaudos konferenciją tema „Kai kurie vyriausybės programos aspektai ir tautos lūkesčiai“. Joje taip pat dalyvavo LR Seimo narys, parlamentinės grupės „Už ištikimybę priesaikai“ narys, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis, LR Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Laisvės kovotojų sąjungos atstovas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas Kasparas Genzbigelis.

Konstitucija privalo būti gerbiama

Seimo narys R. Kupčinskas pareiškė, kad konferencija sušaukta, atsižvelgiant į kai kurias Vyriausybės programos nuostatas, pažeidžiančias Lietuvos Respublikos Konstituciją ir į užsienio reikalų ministro viešus pareiškimus prieš vizitą į Lenkiją, kad esą „yra erdvės kompromisui“ dėl Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose nevalstybine kalba ir vietovardžių rašymo dviejomis kalbomis. Seimo narys išreiškė susirūpinimą, kad „pamažu paminamos svarbiausios konstitucinės ir moralinės tautinės vertybės“. Kaimyninė šalis kelia vis didesnius reikalavimus, kurie susiję su pagrindinių lietuvių tautinių vertybių nykimu. „Norime, kad tautinės vertybės būtų gerbiamos, kad išlaikytume valstybės ir tautos orumą“, – teigė R. Kupčinskas. Jis taip pat pabrėžė, kad pasisako „už gražius, draugiškus, paritetinius santykis su kaimyne Lenkija, bet negalima leisti, kad kokios nors jėgos priverstų keisti konstitucines nuostatas ar įstatymus“.

Istorija kartojasi

A. Patackas atkreipė dėmesį į istoriją, Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykių praeitį. Seimo narys akcentavo, kad „nuo Liublino unijos laikų Lenkijos ketinimai Lietuvos ir Vilniaus krašto atžvilgiu nesikeičia“. Anot, A. Patacko, panašios tendencijos yra ir Lenkijos santykiuose su Baltarusija, Čekija, Ukraina. Jis tvirtino, kad kalbamu atveju „nuolaidų lenkams būti negali, nes jie tai supranta, kaip galimybę kelti dar didesnius reikalavimus“. Seimo narys teigė: „Visas lenkų elgesys rodo, kad kompromisų kelias netinkamas. Dabartinės Vyriausybės kompromisų politika niekur neveda. Reikia atsižvelgti į istorinę patirtį su lenkais ir nesileisti į kompromisus.“ Seimo narys A. Patackas dabartinį Lenkijos politikų spaudimą Lietuvai pavadino kultūriniu imperializmu, susijusiu su teritorinės autonomijos kėslais, kurie kelia grėsmę Lietuvos žemių vientisumui.

Reikalavimai valstybės vadovams dėl valstybinės kalbos ir jos teritorinio vientisumo gynimo

G. Songaila pažymėjo, kad Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnis aiškiai nurodo, jog dvikalbiai užrašai yra įmanomi tik, jei tai neprieštarauja šalies teisinei sistemai. Jis priminė, kad Konstitucinis teismas yra ne kartą pareiškęs, kad dvigubas vietovardžių ir asmenvardžių rašymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. „Šios Vyriausybės programoje numatyta rasti sprendimus dėl dvigubų užrašų ir lietuvių kalbos egzamino vertinimo suvienodinimo. Siekiama, kad tas suvienodinimas būtų atidėtas.“ G. Songaila atkreipė dėmesį, kad lietuvių padėtis Lenkijoje yra žymiai prastesnė, nei lenkų Lietuvoje. Juk ten beveik nėra vadovėlių lietuvių kalba, Seinų ir Punsko lietuviai laiko tokį patį valstybinės lenkų kalbos egzaminą, kaip ir lenkai. Jis pranešė, kad pradedami rinkti parašai po reikalavimais valstybės vadovams dėl valstybinės kalbos ir jos teritorinio vientisumo gynimo. Šešių punktų sąraše reikalaujama neiškraipyti autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžių ir juos toliau rašyti tik valstybine kalba, nepažeisti Lietuvos teritorijos vientisumo ir neįteisinti regioninių kalbų oficialaus statuso, nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės, nesilpninti lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose, nepaversti lietuvių, t. y. valstybinės kalbos, statuso derybų objektu dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nutraukti vadinamosios Lenko kortos dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams. Šiuo kreipimųsi į Lietuvos Prezidentę, Seimą ir Ministrą Pirmininką siekiama, kad būtų atkreiptas dėmesys, jog įgyvendinant 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-51 patvirtintą Vyriausybės programą, būtų nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybinės kalbos įstatymas. Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų yra sunerimę dėl Socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijų nuolaidų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijai.

G. Songaila taip pat priminė, kad prieš ketverius metus vyko Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinė Seimo narių asamblėja. Žiniasklaidoje nepagrįstai teigiama, kad asamblėjos darbas nutrūko dėl Lietuvos kaltės. G. Songaila šį teiginį paneigė tvirtindamas, kad „Lietuvos delegacija laikėsi oriai. Lietuvos atstovai pasiūlė, kad abi pusės savo pasiūlymus surašytų ir ieškotų kompromisų. Lenkijos pusė nesutiko, kad būtų sprendžiamos problemos, kurias mato Lietuva dėl lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje.“ Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių asamblėjos jau ketverius metus nevyksta, nors anuomet buvo sutarta, kad jos vyks kas pusmetį. „Lenkijos pusė nevykdė savo įsipareigojimų. Matyt, nenorėjo, kad Lenkijos visuomenė išgirstų tikrus Lietuvos argumentus“ – teigė G. Songaila.

Lietuvių kalba – tautinis paveldas ir vertybė

K. Garšva pagrindė, kodėl nėra jokios nei teisinės, nei mokslinės, nei moralinės galimybės oficialiai įteisinti polonizuotų vietovardžių. Jis taip pat pareiškė, kad dabartinė valstybinės kalbos egzaminų tvarka diskriminuoja daugumą Lietuvos piliečių, nes dvyliktos klasės moksleivių pasiekimai mokyklose valstybine kalba ir tautinių mažumų kalba vertinami nevienodai. Todėl Vyriausybės siūlymas atidėlioti egzaminų suvienodinimą yra nepagrįstas, neatitinka tos tvarkos ir principų, kurie veikia Lenkijoje ir Latvijoje.K. Garšva teigė, „kad valdančioji koalicija jau padarė dvi klaidas: vieną – į koaliciją pakviesdama nelojalią Lietuvai organizaciją Lenkų rinkimų akciją, kuri nesilaiko Konstitucijos, antra – pakviesdama jos atstovus viceministrais ir Vyriausybės programoje siūlydama išspręsti vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovardžių pavadinimų rašymo klausimus“. Anot mokslininko, „tie klausimai labai seniai išspręsti, nes lietuvių raidynas pradėjo formuotis prieš Žalgirio mūšį, baigė formuotis po jo. Lietuviškas raidynas buvo apgintas, kai nebuvo valstybės. Tad graudu, kad ši Vyriausybė nori sugriauti kultūros paveldą tada, kai turime savo valstybę. Juk už tą paveldą kentėjo knygnešiai, kurie buvo vežami į Sibirą. Norima įvesti svetimas raides, kurių dar prieš 100 metų atsisakė Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis. Valstybė ir buvo atkurta tam, kad išsaugotų lietuvių tautą ir kalbą“. K. Garšva mano, kad etninės žemės turi išlaikyti savo ilgaamžę kultūrą, kurią privalu ginti.

Mokslininkas išreiškė susirūpinimą dėl Lenkijos politikų mėginimo sužlugdyti lietuvių žurnalo „Aušra“ leidybą, bei A. Baranausko fondo veiklą. K. Garšva pastebėjo, kad kai kuriose kitose šalyse lenkų tautybės atstovų gyvena kur kas daugiau nei Lietuvoje, bet jie ten nekelia tokių reikalavimų, kokius kelia mūsų valstybėje. „Esame lygios valstybės ir norime paritetiškai tvarkyti santykius“ – savo pasisakymą užbaigė K. Garšva.

Lietuvos lenkai negali pateikti tvirtų ir logiškų argumentų

V. Juozapaitis siūlė sušvelninti retoriką kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: „Tik dialogas, supratimas ir labai aiškiai argumentuota kalba turi vyrauti specialistų, istorikų, lituanistų pasisakymuose.“ Seimo narys kreipėsi į valdančiosios daugumos rinkėjus, kviesdamas išreikšti savo nuomonę, ar jų išrinkti politikai, įtraukę Lietuvos lenkų rinkimų akciją į valdančiąją koaliciją ir tenkindama jų antikonstitucinius reikalavimus, atstovauja savo rinkėjų interesams. V. Juozapaitis teigė dažnai bendraująs su Lenkijos kultūros atstovais ir niekada iš jų negirdėjęs tokių kalbų, kokias girdi iš Lietuvoje gyvenančių lenkų. Pastarieji sakosi neva yra engiami ar kitaip pažeidžiamos jų teisės. Seimo narys patikino negirdėjęs jokių argumentų ir faktų, kad tikrai būtų pažeistos Lietuvos lenkų teisės. Kalbėdami taip, kaip kalba dabar, kai kurie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Seime „rodo tik nepagarbą tai valstybei, kurioje jie gyvena. Juk Seimo narys pagal priesaiką atstovauja visai Respublikai, o ne tik konkrečiai kuriai rinkėjų daliai. Reikalaudami išlygos vienai kuriai tautinei mažumai, jie pažeidžia kitų Lietuvos piliečių teises“.

V. Juozapaitis: „Kaip Seimo narys, davęs priesaiką, kviečiu ir visus kitus Seimo narius, įskaitant ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto, ir nenešti tos destrukcijos ir nekalti to pleišto tarp mūsų valstybių, kurių santykiai privalo būti geri. Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad tas pleištas kalamas ne specialiai, stengiantis nukreipti mūsų valstybės dėmesį nuo kitos kaimynės keliamų problemų arba reikalavimų. Jie gali vykdyti ne Lenkijos valstybės, o kitos valstybės užsakymus. Jei patys to nesuvokia, tai dabar pats laikas tuos savo veiksmu peržiūrėti.“

K. Gensbigelis taip pat pasisakė už tai, kad reikia gerbti kiekvienos tautos atstovus ir nepainioti su kai kurių politikų užmojais: „Kiekvienas Lietuvos pilietis turi gerbti savo šalies Konstituciją.“ Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad Lietuvos tarnybos suvoks, kad „visa tai yra nacionalinio saugumo problema“ ir ne tik Lietuvai, bet visam Baltijos regionui.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, deja, neįsiklausė į šios konferencijos dalyvių mintis. Tad po jo vizito Varšuvoje Lietuvos Sąjūdžio taryba išplatino pareiškimą, kuriame reikalauja „už nekompetenciją inicijuoti užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus apkaltą ar atleidimą iš pareigų, o jo žeminantį ir antivalstybinį pareiškimą paskelbti niekiniu“. Sąjūdininkai teigia, kad savo pasisakymais vizito Lenkijoje metu L. Linkevičius „pažemino lietuvių tautą atvirai kursto tautinę neapykantą, provokuoja nesantaiką <…> ir sulaužė priesaikos normą – saugoti valstybės teritorinį vientisumą“.

J. Brasiūnaitės nuotr.

Nuotraukoje: Iš kairės: Vytautas Juozapaitis, Kasparas Genzbigelis, Algirdas Patackas, Kazimieras Garšva, Rytas Kupčinskas, Gintaras Songaila

Voruta. – 2013, vas. 16, nr. 4 (768), p. 4.

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra