Dėl dvejopų savivaldybių standartų ir vieningos valstybės politikos

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
 
Lenkų rinkimų akcijai įvedus ilgametę diktatūrą Vilniaus, Šalčininkų rajonuose, gilinami Lenkijos, Sovietų Sąjungos okupacijų padariniai.
 
Seimo narys J. Narkevičius žurnale „Magazyn Wileński“ (2009, nr. 10, p. 6) ir 2009–11–20 kreipimesi išplatino šias neteisingas žinias:
 
I „Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, situacija ne pagerėjo, o netgi pablogėjo“.
 
1. Šį teiginį galima pateisinti tik šio Seimo nario atstovaujamos „tautinių mažumų partijos“ – Lenkų rinkimų akcijos – vykdoma kultūros genocido politika. Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos lenkiškose mokyklose neįvestas net lenkų gimtosios gudų (paprastosios) kalbos fakultatyvas, niekur nedėstoma ta kalba, lenkai ir kitos tautybės prievarta varomi į lenkiškas mokyklas, neatkurta per 20 rusiškų ir per 10 lietuviškų mokyklų, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose uždarytų Lenkų rinkimų akcijos.
 
2. Pagal Lenkijos švietimo ministerijos šiemet paskelbtą „Užsienio lenkų ir polonijos švietimo raidos programą 2009–2011 metais“ pagal lenkų skaičių tarp pasaulio valstybių Lietuva užima 9 vietą, o pagal lenkiškų mokyklų skaičių – 1 vietą (žr. lentelę).
 
1 lentelė
 
Valstybinių lenkiškų mokyklų ir valstybės neišlaikomų šeštadieninių lenkiškų mokyklų skaičius už Lenkijos ribų
Eilės Nr.
Valstybė
Lenkų skaičius
Lenkiškų mokyklų
Šeštadieninių mokyklų
1.
JAV
10 000 000
54
2.
Vokietija
2 000 000
55
3.
Brazilija
1 800 000
 
4.
Prancūzija
1 000 000
 
5.
Baltarusija
1 000 000
2
 
6.
Ukraina
1 000 000
2
 
7.
Anglija
500 000
100
8.
Rusija
300 000
 
9.
Lietuva
250 000
120
10
10.
Čekija
100 000
36
 
11.
Latvija
50 000
5
 
 
Šaltinis: Ministerstwo Edukacji Narodowej. Program Rozwoju Oświaty Polskiej za Granicą i Oświaty Polonijnej na lata 2009–2011. Warszawa, 2009, p. 6‒7, 9‒10, 59 ir t. t.
 
2 lentelė
 
Mokinių skaičius lenkiškose valstybinėse ir šeštadieninėse mokyklose 2007/2008 m. m.
 
Eil. Nr.
Valstybė
Lenkų skaičius
Mokinių skaičius
Santykis su lenkų skaičiumi
1.
JAV
10 000 000
50 000
200
2.
Vokietija
2 000 000
2196
911
3.
Anglija
500 000
3422
146
4.
Lietuva
250 000
30 000
9
 
Ši lentelė rodo, kad Lietuvos valstybinėse mokyklose mokosi vienas iš 9 lenkų, o Anglijos, JAV ir Vokietijos šeštadieninėse mokyklose mokosi vienas iš 146, 200 ir 911 lenku, t. y. Lietuvos rodiklis 16, 22 ir 101 kartą pralenkia demokratinių valstybių rodiklius. Palyginus su Vakarų demokratinėmis valstybėmis Lietuvoje besimokančių lenkų yra daugiau dėl to, kad čia veikia ne tik šeštadieninės mokyklos, bet ir valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos, vaikų darželiai, profesinės techninės ir aukštosios mokyklos dėstomąja lenkų kalba. Vakarų valstybėse daugiausia yra etninių lenkų, Lietuvoje – lietuvių kilmės lenkų, gimtąja kalba laikančių lenkų, gudų, rusų, lietuvių kalbą.
 
3. J. Narkevičius siūlo pažeisti LR Konstitucijos 14, 28, 29 straipsnius ir teikti privilegijas jo partijos vadovaujamoms mokykloms. Lenkijoje ir Lietuvoje gimtosios tautinių mažumų kalbos egzamino nėra tarp privalomųjų brandos egzaminų. Skirtingai nuo Lenkijos, Lietuvoje nesuvienodintas valstybinės kalbos egzaminas, nesimokoma iš vadovėlių valstybine kalba, istorija, geografija, fizinis lavinimas nedėstomas valstybine kalba.
 
II Vilniaus, Šalčininkų rajonų valdžia „stato ir steigia naujus darželius ir mokyklas, gerina esamų švietimo įstaigų padėtį“
 
1. Pagal savo partijos programą autonomininkai vis gerina tik lenkiškų mokyklų padėtį, nes jos yra tos partijos lopšys, motina maitintoja ir rinkimų štabas. Už Lietuvos ir Lenkijos pinigus dabar statomos, remontuojamos Baltosios Vokės, Jašiūnų, Vilniaus, Nemenčinės, Sužionių, Trakų, Paluknio mokyklos, taip labai gerai įrengtų lenkiškų švietimo įstaigų yra jau 100 ir su jomis nė iš tolo negali lygintis lietuviškos Paberžės „Verdenės“, Vilniaus miesto ir kitos mokyklos.
 
2. Pažeisdami LR Konstitucijos 14, 29 str., Valstybinės kalbos, Švietimo įstatymus, „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“ (11, 20, 21 str.) visais būdais trukdo vaikams eiti į mokyklas valstybine kalba. 2005 m. Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas V. Tomaševskis pareiškė: „rajono valdžia savivaldybės darbuotojus – seniūnus ir mokyklų direktorius – reikalaus įgyvendinti partijos politiką“: jie prie lietuviškų švietimo įstaigų skubiai stato, gerai įrengia lenkiškas švietimo įstaigas (Lavoriškės, Eitminiškės, Mickūnai, Marijampolis, Jašiūnai, Rudamina ir t. t.); kasmet rengia konferenciją „Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“ ir per seniūnus, mokytojus, kunigus, partijos narius, savo spaudą verčia vaikus eiti į lenkišką mokyklą. Pavyzdžiui, 2002 m. Vilniaus rajono Senasalio pradinės mokyklos vedėja Janina-Jadvyga Gabrijalovič savaitę uždarė vaikus savo mokykloje, kad neitų į lietuvišką mokyklą, o neklausančius tėvus vadino „zdraicomis“ ir grasino užmušti (Vilniaus apygardos prokuratūra jai iškėlė bylą). Buvo kėsintasi į Šalčininkų rajono mokytoją Rasą Malinauskaitę, ji tapo invalidė. 2009 m. Trakų rajono Paluknio mokyklos mokinius, perėjusius į lietuvišką „Medeinos“ mokyklą, lenkiškos mokyklos mokytojai gąsdino ir vadino išdavikais (žr. „Valstiečių laikraštis“, 2009–12–02, p. 17); Lenkiškų mokyklų mokiniams, jų tėvams autonomininkai duoda dovanų, darbo, viskuo geriau aprūpina.
 
3. Autonomininkai atidaro tik lenkiškas naujas mokyklas, o lietuviškas turinčias net daugiau mokinių, uždarinėja – Šalčininkų rajone – Šalčininkėlių, Zavišonių, Tetėnų, Jašiūnų pradinę ir kitas mokyklas, Vilniaus rajone – Glitiškių, Nemėžio, Parudaminio, Buivydžių, Mostiškių ir kitas švietimo įstaigas.
 
4. Knygoje „Mokykla etniškai mišriuose regionuose“ (VPU, 2003) nurodyta, kad Pabradės lenkiškoje mokykloje mokėsi 30 proc. rusų, 24 proc. lietuvių, 2 proc. gudų, Rudaminos lenkiškoje mokykloje – 31 proc. lietuvių, 7 proc. rusų, 3 proc. gudų, Dieveniškių lenkiškoje mokykloje – 43 proc. lietuvių, 7 proc. rusų ir t. t.
 
5. Buvęs Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėjas J. Narkevičius 2005 m. reikalavo pervesti 2 proc. lietuviškų švietimo įstaigų mokestį Lenkų sąjungai (žr. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadas). Vilniaus rajono savivaldybė 2009 m. neteisėtai naikina paskutinį mokyklų finansinį savarankiškumą, reikalauja sudaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis.
 
6. Autonomininkai kasmet daro spaudimą Poškonių lopšeliui-darželiui ir priėmė sprendimą jį uždaryti dėl to, kad jo darbuotojos nebalsuoja už Lenkų rinkimų akciją ir neagituoja vaikų eiti lenkišką mokyklą (žr. Priedą). Pažeisdami Konstitucijos 33 str. atleido iš darbo M. Satkevičienę.
 
7. 2009 m. gruodžio mėnesį Vilniaus rajono Valčiūnų vaikų darželyje lietuviškai priešmokyklinei grupei pasiūlyta eiti į organizuojamą grupę užsienio lenkų kalba arba į už 2 kilometrų esančią Juodšilių mokyklą.
 
Vilniaus, Šalčininkų rajono savivaldybės nėra demokratiškai išrinktos ir nėra kompetentingos tvarkyti švietimą: ne visi atsakingi vadovai taisyklingai moka valstybinę kalbą, jie nesilaiko įstatymų, pažeisdami Konstitucijos 8, 17 str. surengė Lenkijos istorijos pamoką, aukština Lietuvos okupaciją, karo nusikaltimus padariusią Armiją krajovą, auklėja ne Lietuvos, o Lenkijos piliečius. Tos savivaldybės laikėsi nevienodų standartų dėl lietuviškų bei lenkiškų mokyklų, pagal gyventojų prašymus ir Konstitucijos 14 str. neatidarė 30 mokyklų valstybine kalba, todėl tai turėjo pagal įstatymus padaryti Vilniaus apskrities viršininko administracija. Ciniškai ir neteisėtai skamba reikalavimas perduoti apskrities puoselėtas lietuviškas mokyklas autonomininkams sunaikinti kaip vaivados L. Bocianskio laikais.
 
Visos valstybinės mokyklos turi būti vienodai traktuojamos, dėl to visos jos turi būti perduotos Švietimo ir mokslo ministerijai.
 
Nuotraukoje: Hum. m. dr. K. Garšva

Voruta. – 2009, gruod. 19, nr. 24 (690), p. 1, 16.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra