Dėl Bastogės universiteto filialo Vilniuje

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Ministrui Pirmininkui, Švietimo ir mokslo ministrei, Studijų kokybės centrui

Balstogės universiteto rektorius dėl geografinių ir emocinių motyvų Vilniuje organizuoja Balstogės universiteto filialą, kuriame 180 studentų ekonomiką ir informatiką lenkiškai dėstytų 40 Balstogės dėstytojų. Dabar Balstogėje mokosi 94 Lietuvos lenkai.

Pagal autonomininkų programą nelegalus Vilniaus lenkų „universitetas“ veikė 15 metų. Diplomus jiems išduodavo Balstogės universitetas, stipendijas mokėjo Lenkija. 34 pogrindinio universiteto „teisininkai“ bylinėjasi, kad Švietimo ir mokslo ministerija pripažintų jų diplomus. Iki šiol jie turi problemų dėl to, kad slapto „universiteto“ programa ir dėstymo lygis neatitiko aukštojo mokslo reikalavimų, „studentai“ pakankamai nemokėjo valstybinės kalbos.

Lietuvos Respublikoje yra pakankamai aukštųjų mokyklų, kuriose yra ekonomikos ir informatikos specialybės. Maždaug už tokio pat atstumo nuo Vilniaus ar arčiau kaip Balstogė yra Gardinas, Minskas, Daugpilis, Ryga, Liepoja, Karaliaučius, kurie taip pat galėtų siūlyti savo universitetų filialus.

Revanšistiniai Lenkijos sluoksniai ir autonomininkai 70 metų svajojo atkurti „Vidurio Lietuvos“ Stepono Batoro universitetą. Pagal 2007-03-04 laikraščio „Wprost“ apklausą 52,5 proc. lenkų mano, kad prieškario Lenkijos užimti kraštai su Vilniumi ir Lvovu yra lenkų žemės, vadinamos Lenkijos pakraščiais („kresais“). Balstogės universiteto atstovas Lietuvai, Jaroslavas Volkonovskis rašo, kad „1939 m. lietuviai okupavo Vilnių“, o Vilnijoje teisėtai veikė Armija krajova, atstovavusi pogrindžio Lenkijos valstybę. Šio „atstovo“ specialybė yra ne ekonomija ar informatika, o „Pogrindžio“ Lenkijos valstybė Vilnijoje“. Jo teiginiai prieštarauja objektyviam istorijos mokslui, LR Vyriausybės patvirtintoms 1993-12-29 Komisijos Armijos krajovos veiklai Lietuvoje įvertinti išvadoms ir negali būti Lietuvoje platinami. Su tokiomis žiniomis mokslo daktaro laipsnis taip pat negali būti nostrifikuojamas.

Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalai turi būti sprendžiami paritetiškasi. Lietuvos ir Lenkijos aukštosios mokyklos dirba valstybine kalba, Lenkijoje nėra ne tik lietuviškų aukštųjų mokyklų, bet ir pradinės, pagrindinės lietuviškos mokyklos kasmet uždarinėjamos. Vienintelės Seinų lietuviškos mokyklos Lenkija neišlaiko, bet pajėgia Lietuvoje šelpti 122 lenkiškas mokyklas ir steigti lenkišką universitetą.
Lenkų universiteto klausimas Vilniuje galėtų būti svarstomas, jeigu 1) Lenkija pripažins 1919-1939 m. rytinės Lietuvos dalies okupaciją ir nutrauks Lietuvos piliečių kurstymą prieš savo valstybę, 2) etninėse lietuvių žemėse atkurs uždarytas lietuviškas mokyklas ir jas pakankamai finansuos, 3) Balstogės universiteto filialo programa, dėstytojų kvalifikacija, dėstomosios kalbos derinsis su Lietuvos
Respublikos Konstitucija ir įstatymais.

Konferencijos pirmininkas  hum. m. dr. K. Garšva
Vilniaus miesto mokytojų sąjūdžio taryba K. Vidžiūnas

2007-03-26

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra