Dekreto „Inter Mirifica“ penkiasdešimtmečio proga surengta konferencija „Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurnalistika“

Autorius: Data: 2013-12-16, 09:33 Spausdinti

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas

Šiais metais sukanka lygiai 50  metų, kai Vatikano II-ajame susitikime buvo priimtas dekretas dėl visuomenės komunikavimo priemonių „Inter Mirifica“. Pirmą kartą Bažnyčia šiuo dokumentu viešai pasisakė visuomenės informavimo klausimais. 2013 m. gruodžio 4  dieną „Inter Mirifica“ dokumento sukakčiai paminėti Kauno arkivyskupijos kurija ir Lietuvos žurnalistų draugija surengė konferenciją „Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurnalistika“, kurią moderavo Lietuvos Žurnalistų Draugijos Centro (LŽDC) valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė bei Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. Konferencijos metu savo pranešimus skaitė Stasio Lozoraičio premijos laureatė Vanda Ibianska ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto dekanas docentas Benas Ulevičius. Iškilaus dokumento „Inter Mirifica“ penkiasdešimtmečio proga sveikinimo kalbą išsakė arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, konferencijos metu vyko diskusija.

Linkėta efektyviau naudoti žiniasklaidos priemones

Dekretas „Inter Mirifica“ buvo pirmasis viešas Bažnyčios dokumentas skirtas visuomenės komunikavimo klausimams. Lygiai prieš penkiasdešmtmetį Bažnyčia pradėjo svarstyti žiniasklaidos ir Bažnyčios santykius. Tuo metu Bažnyčia pradėjo vertinti ir stebėti žiniasklaidą kaip vieną iš žmogaus kūrinių, apimantį žmogaus dvasią ir bendruomenes. Renginio pradžioje arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius džiaugėsi, kad buvo surengta konferencija skirta aptarti Bažnyčios ir žiniasklaidos ryšiams. Anot jo, prieš penkiasdešimtmetį pasaulio vyskupai pasiuntė žinią, kad komunikavimo priemonės ne  tik yra svarbios, jas būtina gerai naudoti, tačiau  jos visuomenėje vaidina ne antraeilį vaidmenį. Deja, žiniasklaida gali pasitarnauti ir ne tik geriems tikslams įgyvendinti.

„Per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus turime išgyvenimų, kai ne visada komunikavimo priemonės atneša gerų vaisių. Manau, kad tarp daugelio mūsų visuomenės bėdų galbūt yra ir blogai naudojamos komunikavimo priemonės“ – savo sveikinimo kalboje teigė arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius.

Konferencijos dalyviams S. Tamkevičius palinkėjo surasti bendrą kalbą ir ateityje Bažnyčiai efektyviau naudotis komunikacijos priemonėmis:

„Reikia pripažinti, kad ir Bažnyčia ne visada efektyviai išnaudoja komunikacijos priemones, kartais  pasiteisiname, kad trūksta finansavimo, bet pasiteisinti galime ne visada.“

Bažnyčios atstovai pasigenda šiuolaikinės žiniasklaidos bendradarbiavmo

Pasak Kauno arkivykupystės atstovo spaudai Dariaus Chmieliausko, Bažnyčia prieš penkiasdešimtmetį žiniasklaidą  įvardino kaip visuomenės komunikavimo priemonę, o tai rodo, kad Bažnyčia ieškojo ryšio su žmonėmis dirbančiais šioje srityje; juk ne pats žodis komunikacija yra tos pačios šaknies kaip ir komunija. Deja, žiniasklaida, kaip ir kiekvienas žmogaus išradimas, gali vesti į regresą arba progresą, į bendrystę arba susiskaldymą. Komunikacija turi nebūtinai mus paversti viena mase, tačiau turi neleisti mus suskaldyti į atskiras salas, vesti mus į bendrystę ir į pažangą, antraip žiniasklaida tampa skaldymo ir regreso įrankiu. Bažnyčia jau penkiasdešimt metų mini dekreto „Inter Mirifica“ dieną, jos metu  popiežius rašo laišką, kuriame yra apmąstomos šiandienos realijos, kviečiančios susimąstyti ir mus pačius.

Šiuo metu vis aktualesniu klausimu tampa, ar žiniasklaidos atstovai siekia dialogo su Bažnyčia.

„Aš nematau nė vieno dienraščio ar savaitraščio, kuris turėtų Bažnyčios reikalų specialistą. Juk neįmanoma įsivaizduoti leidinio, kuris neturi politikos, ekonomikos žinovo, tačiau religinio, bažnytinio gyvenimo sritis atrodo visiškai nereikšminga. Kartais nutinka net ir anekdotinių situacijų. Juks akivaizdu, kad reikia elementarių žinių, komunikavimo…“ – konferencijos metu savo nuomonę išsakė Kauno arkivyskupystės atstovas spaudai D. Chmieliauskas.  Anot konferecijos dalyvių, šiuolaikinė žiniasklaida krikščioniškąją spaudą sieja net su regresu, nes Bažnyčios vertybės atrodo nepažangios.

Žurnalistų neprofesionalumas ir vartotojiškas skaitytojas – pagrindinės žiniasklaidos problemos

Konferencijoje „Krikščioniškųjų vertybių sklaida ir žurnalistika“ savo parengtus pranešimus skaitė Stasio Lozoraičio premijos laureatė V. Ibianska ir VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas docentas B. Ulevičius. V. Ibianska pranešime apie praktinius krikščioniškųjų leidinių aspektus negailėjo kritikos. Jos teigimu, viena iš pagrindinių šiuolaikinės žiniasklaidos problemų yra ta, kad straipsnius rašo žurnalistai mėgėjai, o ne profesionalai. Pasaulietinėje žiniasklaidoje įsigalėjęs jaunystės kultas, kuris sunkiai įsivaizduoja krikščioniškųjų vertybių sklaidą savo leidiniuose. Deja, vis labiau pasaulietinės žiniasklaidos propaguojamos idėjos veržiasi ir į katalikišką spaudą, juk joje rašo tai pat ne neprofesionalai. Pagrindinis gero straipsnio kriterijus, pasak pranešėjos V. Ibianskos, yra vienas – skaitytojas nori skaityti parašytą straipsnį. V. Ibianska patvirtino metropolito arkivyskupo S. Tamkevičiaus žodžius, kad dažnai ir katalikiškoje spaudoje atsiranda klaidų. Čia pasigendama kasdienių temų, antraštės nesudomina skaitytojo, pamirštami kai kurie žanrai. Rašytiniai kunigų pamokslai sunkiai suprantami skaitytojams: jiems trūksta gyvasties ir paprastesnės kalbos.

VDU Katalikų fakulteto dekanas doc. B. Ulevičius pranešime „Krikščioniškojo dialogo kultūra žiniasklaidoje“ pabrėžė, kad pati krikščionybės esmė yra bendravimas ir žinios sklaida. Dievo ir žmogaus dialogas mezgasi tarp labai skirtingų žmonių, o žurnalistų pašaukimas būti tarpininku tarp tiesos ir visuomenės. Viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad žurnalistai daug kalba apie tai, apie ką mažai žino, todėl yra privalomas Bažnyčios ir visuomenės dialogas. B. Ulevičius pakvietė žurnalistus bendradarbiauti.

Šiuolaikinė žiniasklaida linkusi manipuliuoti skambiomis antraštėmis, sukrečiančiais vaizdais ar garsais. Žmogus pripranta ieškoti vis ko nors naujo ir labiau sukrečiančio, todėl vienas iš pagrindinių dalykų, ko turėtų vengti žiniasklaida – tai auginti žmogų vartotoją, kuris pasitenkina žiniomis mažiau vertingomis, tačiau labiau trikdančiomis jo jusles.

Diskusijos metu, kurioje dalyvavo ir mokyklų atstovai, nuspręsta daugiau dėmesio skirti švietimu, kad jaunimas suvoktų žiniasklaidos manipuliacijos principus, ieškoti dialogo tarp Bažnyčios atstovų ir žurnalistų.

Religija , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra