Darželių auklėtojų algos didinamos ir be LLRA raginimų

Autorius: Data: 2015-10-16, 10:11 Spausdinti

Darželių auklėtojų algos didinamos ir be LLRA raginimų

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algų didinimas nuo sausio 1 d. suplanuotas ir be Lietuvos lenkų rinkimų akcijos raginimų: Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) dar rugsėjo mėnesį yra pateikusi Finansų ministerijai tam reikalingų papildomų lėšų poreikį – 4,4 tūkst. eurų. Tokios lėšos leistų pakelti darželių auklėtojų algas iki 5 proc. ir padėtų įgyvendinti ilgalaikį ŠMM tikslą – priartinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas prie bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimų.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimas jau buvo padidintas 10 procentų.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcijos planuojamas mitingas – priešrinkiminė akcija, – įsitikinusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Mokytojų atlyginimų didinimas yra numatytas priimant kitų metų valstybės biudžetą, ir tai yra nuolatinis ir prioritetinis uždavinys.   Ministerija neatsisako planų ir toliau didinti pedagogų darbo užmokestį, taip pat bus siekiama sumažinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų skirtumą nuo mokytojų atlyginimų“.

Šiuo metu vidutinis mokytojų darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 792,6 Eur. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo, kurio darbo stažas nuo 10 iki 15 metų, vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, yra 590,2 Eur.

Planuojama, kad kitąmet didės ir mokinio krepšelis. Mokyklose tautinės mažumos kalba mokinio krepšelis vidutiniškai yra didesnis 20 proc. Tačiau, pavyzdžiui, Šalčininkų r. savivaldybės tautinių mažumų mokyklose vienam mokiniui tenka 2224 eurai – tai 38,6 proc. didesnė suma, palyginti su šalies vidurkiu.

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad visoje Lietuvoje mažėjant mokinių, mažėja ir mokyklų, mažiau reikia mokytojų. Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje mokinių sumažėjo beveik 40 proc. Atsižvelgdama į šias demografines tendencijas, Vyriausybė pakeitė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles: nustatytas mažesnis mokinių skaičius ir didesnis finansavimas kaimo mokykloms. Tai liečia tiek lietuviškas, tiek mokyklas tautinių mažumų kalba.

Per 15 metų mokinių mokyklose lenkų kalba sumažėjo beveik dvigubai (48 proc.), lietuvių mokomąja kalba – 39 proc. Mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, sumažėjo 35 proc., mokyklų lietuvių mokomąja kalba – 48 proc.

Nuo 2001 m. iki 2015 m. 1000 mokinių tenkančių mokyklų lietuvių kalba skaičius sumažėjo 15 proc., tuo tarpu 1000 mokinių tenkančių mokyklų lenkų kalba skaičius padidėjo 15 proc.

Lietuvoje veikia 51 mokykla, kurioje galima mokytis lenkų mokomąja kalba, 32 mokyklos rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 36 mišrios, kuriose mokoma lietuvių, lenkų, rusų kalbomis. Veikia ir mokyklos, kur mokomasi hebrajų, vokiečių kaip gimtosios kalbos, bet kitų dalykų jose mokoma lietuviškai. Praėjusiais mokslo metais tautinių mažumų kalbomis mokėsi beveik 26,2 tūkst. mokinių, jie sudarė 7,6 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus.

smm.lt inform.

Švietimas ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra