Pokalbis su kandidatu į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narius Gediminu Paviržiu
Šiuo metu esate Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas, miesto visuomenei žinomas asmuo. Kodėl siekiate Vilniaus rajono savivaldybės nario mandato?
Gyvenu Riešėje, dažnai važinėju po Vilniaus rajoną, matau daug betvarkės ir aplaidumo. Lyginant su kitais Lietuvos rajonais, kurie finansiškai ne tokie tvirti, Vilniaus rajonas, nors galimybių turi kur kas daugiau, atsilieka. Nemažai tarptautinių organizacijų gerai vertina Vilnių, pripažino jį kaip sparčiai ir darniai besivystantį miestą. Manau, kad įgytą patirtį būtų naudinga perteikti rajono savivaldybės veikloje. Be to, gerai pažįstu rajoną. Teko statyti, remontuoti ir prižiūrėti rajono kelius, dirbau Vilniaus apskrities viršininku, esu Vilniaus apskrities regioninės plėtros tarybos narys. Tad man žinomos rajono problemos.
Jūs dažnai vartojate terminą “darni plėtra”. Ką tai reiškia Vilniaus rajono plėtros atveju?
Tai išties svarbus klausimas, nes šis terminas labai platus, ir nuo jo teisingo supratimo, taikymo ir vystymo priklauso rajono plėtra, kuri derinasi su gyventojų poreikiais, ateities planais, gamtosauga, aplinkosauga, inžinerine infrastruktūra, kelių, gatvių, transporto, socialinės, sveikatos apsaugos, kultūros, sporto klausimų derinimu, sveiko gyvensenos būdo diegimu, bendruomenės santykių plėtojimu, viešosios apsaugos didinimu, darbo vietų kūrimu. Tai gerai apgalvotas rajono plėtros planas, kurio pagrindinis tikslas gyventojų poreikių tenkinimas.
Lengviausia nieko nedaryti, nes gyvenimas per ilgą laiką atliks tai, ką reikia, tokia istorijos raida. Klausimas tik ar mus tenkina toks lėtas procesų ir permainų kitimas. Kiekvienas norime gyventi geriau jau dabar, o ne po kelių dešimtmečių. Todėl tokį tikslą – greitinti procesus – turime įtakoti. Tai nėra lengva, nes reikia įtikinti visuomenę to būtinumu, kartais jausti nepatogumus, tačiau padaryti geri darbai viską kompensuoja ir po to net stebina, kodėl to mes nepadarėme anksčiau.
Atrodo aišku tai ką pasakėte, bet dažnai iš rajono vadovų girdime, kad plėsdami pakenksime gamtai, ją reikia išsaugoti ateitiems kartoms, trūksta lėšų. Ką į tai galite pasakyti?
Matyt, kad čia glūdi tik formali rajono vadovybės požiūrio į rajono bendrojo plano ruošimo stabdymą, priežastis. Darnumas tai įvairiapusė plėtra, nepažeidžiant aplinkos, todėl bet koks veiksmas vertinamas atsižvelgiant į galimą poveikį gamtai, aplinkai. Reikia pasirinkti ar gyventi kaip XIX amžiuje, be patogumų, uždarame kieme, ar normaliai, kaip mieste. Visa tai galima ir reikia pasiekti, gyvenant kaimo ar miestelių sąlygomis. Apsidairykime aplink ir pamatysime kiek šiukšlių, netvarkos, taisytinų dalykų. Pakanka išvažiuoti ir pažiūrėti kaip tvarkosi netolimos Anykščių, Ukmergės, Širvintų, Molėtų, Ignalinos, Zarasų rajonų savivaldybės ir suprasime, kad ten gamta neprastesnė, bet ten sugebama derinti žmogaus ir aplinkos interesus, todėl ten sulaukia turistų, investicijų, kultūros, sporto renginių, kuriamos naujos tradicijos. Matai, kad žmogus ten atviras, drąsus, aktyvus, jo balso įsiklausoma. Deja, čia aplink Vilnių atrodo vietinei valdžiai kuo blogiau, tuo geriau. Žmonės verčiami paklusti vienai nuomonei, gasdinami nebūtais dalykais, net pasitelkiant bažnyčios tarnus. Sako, kad juos skriaudžia, neskiria lėšų. Pasakysiu atvirai – nemoka arba nenori daryti gerų permainų. O gal tai būdas parodyti, kad valstybinė valdžia skriaudžia, kad iš pašalies gautų menamas paramas. Antai, kiekviena iš išvardintų anksčiau savivaldybių turi savo rajono centrus, kurių išlaikymui skiriama ne mažiau 15 proc. jų kasmetinio biudžeto. Vilniaus rajonui to daryti nereikia, juk rajono savivaldybė laiko sostinę savo centru, neišleisdama nė cento. Kalbama, kad Vilniui skiriama didžiausia biudžeto dalis. Neteisybė, ši lėšų dalis vienam gyventojui, įvertinant, penktadalį gyventojų, kasdien atvykusių į sostinę, ženkliai mažiau. Kita vertus, gyvename rinkos sąlygomis, tad jei versimės tik tuo, ką skiria biudžetas, neieškosime kitų šaltinių, nematysime ir nesieksime permainų, liksime prie suskilusios geldos.
Tad kurgi tas aitvaras, kuris neštų turtus, o gal jų ieškoti trūksta drąsos ar žinių?
Trumpai atsakant į Jūsų klausimą, ko gera trūksta abiejų dalykų. Savivaldybės tarybos veiklumas nemažai priklauso nuo tarybos narių aktyvumo, bet turint omenyje, kad tarybos nariai yra visuomenininkai, viskas iš ėsmės priklauso nuo savivaldybės vadovybės – mero, jo pavaduotojų, administracijos. Kitaip sakant komandos. Dabartinė, man regis, neveikli, nedrąsi, manau, ir nekompetentinga. Kita vertus, neatmetu, kad yra labai įtakojama vienpartinės daugumos, kurią valdo tikrai neeuropietiškų pažiūrų asmenys.
Vadovauti savivaldybei, kaip beje ir kitur, gali žmonės, pirmiausia neslenkantys iš paskos gyvenimui, o siekiantys būti visada priekyje bent keliais žingsniais, ir be abejonės, žinantys ką reikia daryti ir keisti. Tai sunkus kelias, nes reikia dirbti įtampos sąlygomis, įtikinti gyventojus, oponentus, sprendimų būtinumu. Tai neretai verčia vaikščioti “peilio ašmenimis”, nes niekam nepaslaptis, kad įstatymų pataisos visada atsilieka nuo priekin einančio gyvenimo.
Dėl žinių. Labai daug galima pasiekti per Europos Sąjungos paramas. Žinoma, tam reikia pasiruošti, juolab, kad Vyriausybė numačiusi leisti administruoti šias pajamas tiesiogiai savivaldybėms. Įsitikinęs, kad nepanaudojamos galimybės pritraukti privatų kapitalą rajono plėtrai, nepasinaudojama viešojo ir privataus kapitalo partneryste, galimybe lygiateisiai dirbti su kaimyninėmis savivaldybėmis. Nereikia įrodinėti tiesos, kurią visi mato išvykę svetur. Priemiestiniai, juolab, greta sostinių esantys rajonai klesti visur.
Labai charakteringas pavyzdys, kaip rajono valdžia džiaugiasi teigiamomis permainomis. Man teko dalyvauti atidarant Vilniaus rajone įmonę “Riešės plantaciją”, kuri augina šampinjonus, paklausią prekę ne tik Lietuvoje. Nors bendrovė sukūrė ne vieną šimtą darbo vietų, sutvarkė vietos kampelį, atidarymo iškilmės buvo atidėtos kone valandai, belaukiant ko nors iš rajono savivaldybės. Deja, nesulaukėme, nors dalyvavo Premjero patarėjas, Žemės ūkio ministerijos vadovai.
Jei teisingai supratau, daug pokyčių priklauso, kaip sakydavo anksčiau nuo kadrų, jų kompetencijos?
Be abejonės. Ne viskas, kas buvo tarybiniais laikais, blogai. Visi mato, kad rajonas, kaip vienetas, dūsta nuo uždarumo, iniciatyvių, kompetentingų žmonių trūkumo, stagnacijos. Rajono vadovai išsisėmė nuo vienpartinio diktato, neturi idėjų, nežino ką daryti ir nesprendžia aktualių gyventojams problemų.
Rinkiminė agitacija. Užs. Nr. 98
Kalbėjosi Juozas vercinkevičius
Voruta. – 2007, vas. 3, p. 1, 8.
