Darbo rinka autonomininkų, KPSS partinių mokyklų auklių bei kitų ekstremalų nuorodų NEPRIPAŽĮSTA
Autorius: Voruta Data: 2014-04-14 , 14:34 Spausdinti
Petras Girdzijauskas
Subiro SSRS. Tuomet įvyko ne tik valdžių, bet ir ekonominės sistemos kaita. Atsirado ne tik Lietuvos valstybė, bet ir kita naujovė- Lietuvos darbo birža. Valstybės pradžia-bedarbystė gan didelė. Vyksta Vilniaus rajono darbo biržos skyriuje bedarbių registracija. Bedarbio kortelę būtina užpildyti valstybine-lietuvių kalba. Daugumai bedarbių pirmoji problema. Jei yra paklausa tuoj pat atsiranda paiūla. Mokantys kalbą pildo korteles- nemokantys moka po tris litus už vienetą. Atsiranda konkurencija tarp mėgėjų lengvai uždirbti.
Tačiau jų laukia ir tolimesni barjerai: darbdavių darbo vietų pasiūloj nuolatiniai prierašai: mokėti valstybinę kalbą. Tokie pat reikalavimai stojantiesiems į kolegijas ir universitetus.
Prieš mane abiturientė, baigusi Bukiškių vidurinę. Atestato vertinimai geri: lietuvių kalba-penki (tuomet buvo penkiabalė vertinimo sistema), vokiečiųkalba- penki. Kalbinu lietuviškai- nesupranta, kalbinu vokiškai- vėl ne. -Tai buvo tik kalbų imitavimas,-aiškina abiturientė ir pravirksta. Su mumis suaugusieji žaidė savo politinius žaidimus, visai nesirūpindami mūsų atetimi, mūsų darbine ateitimi. – Kur man rasti lietuvių kalbos kursus? Juose išmoksiu lietuvių kalbą, tada mane pasiųsite į specialybės paruošimo kursusus. Tapsiu dažytoja.
Tuomet Vilniaus krašto autonomininkai buvo pritilę. Paprasti žmonės rūpinosi savo atžalų ateitimi, leido savo vaikučius į lietuviškus darželius , mokykleles. Ekstremalai suprato, kad toks procesas normalizuos Vilniaus ir kituose rajonuose padėtį, o jie taps nereikalingi, tuo labiau užtrųks “melžiamoji karvutė” iš imperijos per “redakcijas” ar kitokius srautus, reikės verstis paprastu darbu. Tokia situacija jų netenkino.
Man įsiminė vieno tikro vilniečio, save kildinusio iš LDK bajorų, pašmaikštavimai dar giliais okupaciniais laikais. Mes tada jo pasakojimą priėmėm kaip anekdotą, nes tada kalbėti apie bajorišką kilmę buvo “didžioji nuodėmė”. “Nuo seniausių laikų Vilnijoj gyveno lietuvis ūkininkas Jonas Žvirblis. Valdė jį karaliai ir kunigaikščiai. Kalbėjo jis kaip ir visi kaimynai tai lietuviškai, tai lenkiškai ar net gudiškai, bet kalbų kaita nekeitė jo , kaip lietuvio nuostatų. Tada buvo tokia mada, net Universitas Vilnensis mokslams naudojo lotynų kalbą.
Pajudėjo imperijos. Pasidalino Lietuvos-Lenkijos valstybę. Rusijos okupantų ekstremalai ėmėsi nutautinimo.
-Koks tu Jonas Žvirblis? Ty Ivan Vorobeij. Rusišku pasu įtvirtino jo statusą. Praėjo šimtmetis. Kilo revoliucijos, griuvo imperijos. Atsikūrė Lietuva. Tuo tapo nepatenkinta ir atsikūrusi Lenkija. Okupavo Vilniaus kraštą.
– Jakij ty Ivan Vorobeij?,- Ty Jan Vrubel, molsia Pane Mariji Ostrebramskoj”. Išdavė lenkišką pasą.
Jonas Žvirblis kaip buvo Vilnijos krašto sėslus gyventojas taip ir liko. Keitėsi imperijos ir jų ekstremalai, kūrėsi naujos valstybės reikalaudamos iš jo net-gi dvasinių duoklių ir paklusnumo. Jis pasimetė per keletą kartų ir valdžių kaitą su jų ekstremaliais reikalavimais paklusti jų nacionalistiniams reikalavimams, draudusiems raštą ir kalbą. Išliko su XVII a. užsikonservavusia lenkiška prokalbe vartota dar LDK, o dabar vadinama “tuteiše”. Ekstremalai su lenkiška korta užantyje, KPSS aukštųjų partinių mokyklų absolventai iš Lietuvos seimo,tada kai dirbau Vilniaus rajono darbo biržoj, reikalavo Maskvai paklusniosVilnijos krašto autonomijos .
Dabar tie patys ekstremalai, kenkiantys Lietuvos valstybei Europarlamente, slopindami energetinį nepriklausomumą, išstumdami iš Lietuvos užsienio energetinių paieškų kompanijas, kurpdami referendumus, leidžiančius kuo ilgiau išlikti Rusijos imperijos energetiniuse gniaužtuose. Reikalauja ir Vilnijos jaunimą tapti Lenkais su lenkiška kalba, atkirsti jį nuo Lietuvos darbo rinkos, nuo nuo lietuviškų kolegijų ir universitetų, kuo ilgiau išlaikyti savo elektorato sferoje. Dabar jie reikalauja, kad Jonas Žvirblis taip ir liktų Jan Vrubel, be to dar įteisinant lietuviškame raidyne “W”, nes lenkiškas žvirblis –dvigubas žvirblis.
Papildomai kyla klausimas ar procesas baigsis dvigubu lenkišku žvirbliu?- O gal jie neužmiršo Vilnijos autonomijos ? Referendumų, kurie dabar madingi Kryme. Juk įkvėpėjai ir įdeloginiai vadovai tie patys kaip tada taip ir dabar.
Lietuvos valstybės vadovai nesigina nuo ekstremalų su lenkiškom kortom užančiuose, nors jie mūsų valstybei aiškiai nelojalųs, nuo rusiškų referendumininkų kurie ,tarsi kuoka ,mums mosuoja panosėje, vis stumdami į Maskvos glėbį. Tokie “žaidimai” gali tapti lemtingais. Pasaulyje tautiniu pagrindu partijų nėra,jos tik Lietuvoj.
Vilnijos jaunimui būtų naudinga pasidairyti visose Vilniaus m. ligoninėse. Ten visus juodžiausius darbus atlieka moterys kalbančios XVIIa. lenkiška prokalbe. Nėra nei vieno taip kalbančio gydytojo. Visi kalba lietuviškai, nes universitetuose dėstoma lietuvių kalba. Didieji prekybos centrai, statybos aikštelės naudojasi, dėl kalbos barjero, likusia nekvalifikuota darbo jėga. Visi asfalto klojėjai Vilniaus gatvėse kalba XVIIa. lenkiška prokalbe. Laikas Vilnijos jaunimui pasižiūrėti į savo artimuosius, kuriuos engė okupantai ir ekstremalai nustumdami juos į gyvenimo užribį, į juodadarbių sferą. Jūs ne ateiviai iš kitos šalies, jūs vietiniai lietuviai, kaip ir minėjo Jonas Paulius II- “ JŪS LIETUVIAI KALBANTYS LENKIŠKAI” .Atsigręžkit į savo tikrąsias šaknis ir savo protu nuspręskit kaip jums kalbėti. Ar lietuviams savo pavardėse reikaligas svetimas raidynas? Tuo labiau, kad to reikalauja ekstremalai su lenkiška korta užantyje ir KPSS aukštųjų partinių mokyklų absolventai iš Lietuvos seimo. Gali jie pareikalauti ir “graždankos” vietoj mūsų raidyno. Ar mums to reikia?
Mes atstatėme savo valstybę todėl, kad savo problemas spręstume be svetimų “kortų” pagalbos.
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
-
Pernai daugiau nei 200 kartų bandyta papirkti muitinės pareigūnus
-
Vyks diskusija dėl medžioklės leidimų tvarkos skaidrinimo ir medžioklės kontrolės
-
Keliauti saugiai bus patogiau: pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
Lietuva
-
Pernai daugiau nei 200 kartų bandyta papirkti muitinės pareigūnus
-
Vyks diskusija dėl medžioklės leidimų tvarkos skaidrinimo ir medžioklės kontrolės
-
Keliauti saugiai bus patogiau: pradedamos teikti COVID-19 testavimo paslaugos greta Vilniaus oro uosto
-
Česlovas Iškauskas. Audros vandens stiklinėje
-
Minint diplomatinių santykių de jure 100-metį Lietuvoje lankysis Estijos Prezidentė
Istorija
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
Kultūra
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
-
Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos
Religija
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
-
Mano Monsinjoras
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Česlovas Iškauskas. Audros vandens stiklinėje
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-03-02, 12:46
-
Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė
~ Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-02-24, 15:22
-
V. Valiušaitis. Autonomijos DNR
~ Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rytų Lietuva
2021-02-24, 11:22
-
Česlovas Iškauskas. Kas naikina tautą?
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-02-23, 09:24
-
Irena Andrukaitienė. Habent sua fata libelli
~ Kultūra, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-02-22, 13:20