Dar vienas žingsnis Vilniaus Sapiegų rūmų restauravimo projekte: baigti sienų tapybos konservavimo darbai
Autorius: Voruta Data: 2014-06-23 , 13:49 Spausdinti
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
PRANEŠIMAS SPAUDAI
2014-06-23
Šiuo metu restauruojamuose Vilniaus Sapiegų rūmuose, visą XVIII šimtmetį vadintuose vienais gražiausių, puošniausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, baigti sienų tapybos konservavimo darbai. Jais sustabdytas antrajame šio pastato aukšte rastų unikalių XVII a. baroko stiliaus piešinių irimas, kruopščiai nuvalyti tapybos fragmentai dėl rišamųjų medžiagų poveikio išryškėjo, atsiskleidė.
Išlikę sieninės tapybos plotai buvo atidengti 2012 – 2013 metais atliekant statybos tvarkybos darbus. Dekoro fragmentus užkonservuoti, taip apsaugoti nuo tolesnio irimo, patikėta Juozui Algirdui ir Daumantui Tomui Pilipavičiams. Pripažinti restauratoriai sutvirtino tapybai naudotus dažus bei po dekoru esantį tinko sluoksnį, nauju tinku užglaistė XIX – XX a. čia dirbusių statybininkų plaktukų paliktas skyles.
Atlikti darbai – pirmojo Sapiegų rūmų restauravimo projekto, įgyvendinamo Kultūros paveldo departamento (toliau – Departamento), etapo dalis. Jo metu jau buvo restauruotas pastato tūris, atkurta baroko laikotarpio planinė struktūra, sunaikinta XIX – XX a. Šiuo laikotarpiu XVII amžiuje iškilę karališkos prabangos baroko stiliaus rūmai buvo nesyk perstatomi mėginant pakeisti jų pirminę paskirtį.
Apie tai pasakodamas architektas Evaldas Purlys nurodė, jog iš neseniai konservuotų tapybos fragmentų bei išlikusių lipdinių, įmantrumu kadais galėjusių prilygti Petro ir Povilo bažnyčios lipdybiniam dekorui, nesunku suprasti, jog jos statytojams buvo itin svarbus rūmų reprezentatyvumas. Pagrindinė antrojo aukšto erdvė buvo sutverta priimti aukščiausius respublikos asmenis ir be užuolankų jiems priminti, jog lankosi valdose vienos įtakingiausių valstybėje, dar didelėje ir gan galingoje, šeimų. Tuo tarpu 1809 m., po paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvai patekus į carinės Rusijos sudėtį, rūmuose buvo įsteigta karo ligoninė. Per ateinantį šimtmetį mėgindami pastatą pritaikyti jam svetimai funkcijai darbininkai erdvias patalpas skaidė naujomis sienomis, buvo susiaurintos ypatingai plačios langų angos, pro kurias dar labiau išryškindama prabangą plūsdavo saulės šviesa, užmūrytos grakščios pietinės galerijos arkados ir padaryta aibė kitų pakeitimų.
Apžvelgdama liūdną rūmų istoriją Departamento direktorė Diana Varnaitė kalbėjo: „Rūmų likimas tarsi karčiai atkartojo likimą nelaisvėje atsidūrusios, XIX – XX a. nulietuvinti mėgintos tautos: ir vienas, ir kitas buvo žalojami mėginant pakeisti prigimtį. Simbolinę reikšmę dėl to įgauna ir dabar, mums jau įkopus į trečiąjį nepriklausomybės dešimtmetį, įsibėgėjantis rūmų atgaivinimo procesas. Atlikta sienų tapybos konservacija – tik nedidelė jo dalis, tačiau jei kiekvieną žingsnį atliksime taip sėkmingai, kaip šį, sėkmingai įveiksime ir kelią – restauruosime rūmus ir pritaikysime juos viešai kultūrinio turizmo infrastruktūrai. “
Nuotraukos:
Šiaurinės galerijos vakarinės sienos freska (nuotr. Daumanto Tomo Pilipavičiaus).
Šiaurinės galerijos vakarinės sienos freska (nuotr. Daumanto Tomo Pilipavičiaus).
Šiaurinės galerijos rytinės sienos freska (nuotr. Daumanto Tomo Pilipavičiaus).
Dalia Krūminienė
Komentarai
Naujienos
-
Prof. dr. E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą
-
Kovo 11-osios išvakarėse pagilinkite žinias apie Lietuvos istoriją
-
Inga Ruginienė: „Moterų sveikinti, deja, nėra su kuo“
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
Lietuva
-
Kovo 11-osios išvakarėse pagilinkite žinias apie Lietuvos istoriją
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (III)
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa
Istorija
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (III)
-
Adolfo Ramanausko Vanago gimtadienio proga – prisiminimai iš ankstyvosios jo jaunystės
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
Kultūra
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Lietuva kviečia stažuotis užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus
-
Ko galime pasimokyti iš nebeegzistuojančių šalių istorijų? (video)
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Prof. dr. E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą
-
Inga Ruginienė: „Moterų sveikinti, deja, nėra su kuo“
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Česlovas Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
-
Česlovas Iškauskas. Audros vandens stiklinėje
Religija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Kaukės ir kaukėtieji tapo įprasta kasdienybe. Patrakusios Užgavėnės
~ Uncategorized
2021-02-11, 08:47
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49