Dar vienas paminklas Domininkui Bukontui

Autorius: Data: 2011-11-24, 15:01 Spausdinti

Petras IVANOVAS, Zarasai

Zarasų viešoji biblioteka 2011 m. lapkričio 15 d. zarasiškius pakvietė į knygos „Domininkas Bukontas“ pristatymą.

Vakaro režisierė ir vedėja Gražina Karlaitė daug kalbėjo apie Zarasų krašto šviesuolį, gydytoją, antropologą, kultūros bei švietimo puoselėtoją D. Bukontą. Vedėja papasakojo, kad idėją išleisti šią knygą davė Lietuvos garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis. Jis ne tik pasiūlė idėją, bet ir pats prisidėjo, kad ji būtų įgyvendinta.

Knyga išleista Zarasų rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros rėmimo fondo lėšomis. Leidinio pristatymo vakarą rėmė laikraščio „Utenis“ vyriausiasis redaktorius Donatas Čepukas.

Režisierė ir vakaro vedėja G. Karlaitė vakaro dalyvių, pristatydama naują knygą, klausė: „Kodėl šiandien mums vėl svarbu grįžti prie Bukonto?“. Ir atsakė profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės žodžiais, todėl, kad Domininkas Bukontas buvo šviesi asmenybė, daktaras, altruistas. Deja, tokio altruizmo šiandieniniame gyvenime mes labai pasigendame.

Pristatymo metu vėl ir vėl buvo prisiminti šio iškilaus žmogaus gyvenimo, švietėjiškos bei altruistinės veiklos faktai. Vakaro metu buvo prisimintos biografijos eilutės. Domininkas gimė 1873 metų rugpjūčio 11 dieną Žemaitijoje Kegrių vienkiemyje, įsikūrusio senoje dvarvietėje, priklaususio Viekšnių dvarui, dabartiniame Akmenės rajone. „Vieta lygi, bet sodyba Virvičio (Virvytės) upelio skardyje, su dvarvietės liekana, gerai nuaugusia liepų alėja“, – apie Bukonto gimtinę rašė Vaižgantas, neabejotinai ten buvęs. Domininkas, baigęs gimnaziją Šiauliuose, išvažiavo studijuoti į Peterburgą chemijos. Vėliau nusprendė tapti gydytoją ir persikėlė mokytis į Charkovo universitetą. 1900 metais jį baigė ir įsikūrė Lietuvoje. Dirbo Dusetose, Ilūkštoje, Zarasuose. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. Gydytojui ten darbo buvo daug.

Po to sugrįžo vėl į Lietuvą. Zarasuose užsiėmė antropologija, antropologiškai ištyrė ir aprašė daugiau kaip tūkstantį sėlių palikuonių. Šį žingsnį gydytojas žengė paskatintas Povilo Višinskio, su kuriuo jis bendravo Peterburge, daug metų susirašinėjo. Susitikdavo su juo ir Užventyje. Domininko brolis Kazimieras 1883 metais kartu su Juozu Tumu-Vaižgantu baigė kunigų seminariją ir buvo įšventintas į kunigus.

Šiam išsimokslinusiam žmogui susitikimai su garsiais žmonėmis davė daug. 1906 metais Domininkas, vėl sugrįžęs į Zarasus, mąsto apie lietuvių tautą. Siekia, kad lietuvių kalba būtų vartojama viešajame sektoriuje. Tuo metu jau veikė „Saulės“ draugija, kurios pagrindinis tikslas ir buvo steigti lietuviškas mokyklas. Zarasuose Bukontas įsteigia šį skyrių. Įsteigiama biblioteka- skaitykla. Ragina žmones prenumeruoti lietuviškus leidinius. Tada jau Vilniuje, Seinuose, Kaune buvo leidžiami lietuviški laikraščiai.

„Saulės“ draugija egzistavo ir vokiečių okupacijos metais. Bukontas siekia, kad pamaldos Zarasų bažnyčioje vyktų lietuvių kalba. 1915 metais gydytojas mobilizuojamas į Pirmojo pasaulinio karo frontą. Ten buvo sunkiai sužeistas, gulėjo ligoninėje. Grįžęs 1918 metais, Domininkas Bukontas imasi iniciatyvos organizuoti vidurinę mokyklą. Tai buvo ilgametis jo troškimas. Tais pačiais metais gimnazija sėkmingai įsteigta. D. Bukontas vaikšto po kaimus ir agituoja žmones leisti vaikus į lietuviškąją mokyklą. Tačiau nė vienos laidos jam sulaukti nepavyko. Tada jis rūpinasi savivalda, kooperatyvais, labdaringomis įstaigomis, švietimu, kultūra, vaikų mokymu. Vaižgantas po to perduos skatytojui D. Bukonto žodžius: „Žmonija nugrimzdo materializme ir egoizme; ji nepajėgia auksčiau pakelti nei savo galvos, nei akių, nei minčių. Kad idealizmas imtų viršų žmonijoje, tai karo visai nebūtų… Tad reikia naujais pamatais išauklėti žmoniją.“

Begydydamas kitus Bukontas apsikrėtė šiltine ir mirė. Jo dėka Zarasuose buvo įsteigtas ir Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Jame buvo apie 20 narių. Čia gydytojas skaitydavo paskaitas. Krikščioniška meile buvo išauklėtas Domininkas. Savo gydytojo darbą jis vykdė su atsidėjimu ir rūpestingumu, visiškai nežiūrėdamas, ar ligonis yra turtingas ar vargšas. Ar jis yra lietuvis, ar lenkas, ar žydas, ar krikščionis, ar netikintis, pas visus lygiai skubėjo, lygiai padėjo. Ankstyva mintis nutraukė daug nerealizuotų planų, sumanymų, darbų. Po šešerių metų, 1925-ųjų vasarą, Pečkauskaitė kartu su Vaižgantu, ministrais Tumėnu bei K. Jomantu aplankė Domininko kapą Zarasuose. Buvo šventinamas paminklas. Zarasų kalvio ir gydytojo bendraminčio Jono Mažeikos ant akmens iškaltas užrašas, byloja, kad Domininkas mirė 1919 m. sausio 19 d., jam buvo 44 metai. Užrašas skelbia: „Didesnės už tą meilę niekas neturi, idant kas guldytų savo gyvastį už savo prietelius“. Vėliau Vaižgantas laiške parašys „Zarasuose stebuklingai graži kapams vieta, bene pati gražiausioji visoje Lietuvoje“. Šatrijos Ragana savo veikėjus mėgdavo idealizuoti, o jos apsakyme „Vitkutė“ yra idealizuotas daktaro Domininko Bukonto paveikslas.

Aktorė Irena Kriauzaitė skaitė ištraukas iš Vaižganto kūrinių apie brangų žmogų Zarasų kraštui – D. Bukontą.

Įspūdingai vakaro metu jį prisiminė Lietuvos Garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis. Atgimimo metais kilo idėja išsaugoti ateinančioms kartoms šio doro žmogaus atminimą. Buvo nupręsta Zarasų miesto aikštėje pastatyti paminklą Domininkui Bukontui. Paminklas buvo pradėtas statyti. Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau buvo sukurtas ir 1941 metais turėjo būti pastatytas. Jį sukūrė žymus skulptorius monumentalistas Vincas Grybas. Postamentas jau buvo pastatytas 1940 metais. Tačiau tų metų įvykiai, o paskiau karas, sugriovė visus planus ir net viltis įamžinti šio žmogaus atminimą…

Idėja įamžinti D. Bukonto atminimą atgimė Atgimimo pradžioje. Jau 1989 metų sausio 23 dieną priimamas tuometinės rajono valdžios sprendimas „Dėl Bukonto atminimo įamžinimo“. Buvo nuspręsta pastatyti paminklą įžymiam gydytojui, mokslo puoselėtojui bei liaudies švietėjui, numatyta iškalti žodžius: „Širdį, protą ir gyvybę – tautai ir visai žmonijai“. Jie puikiai išreiškia šio patrioto gyvenimą ir siekius bei buvo numatyti V. Grybo projekte. Ši idėja turėjo būti įgyvendinta už zarasiškių pinigus, nors ir rajono valdžia prie to prisidėjo. Paminklas pastatytas miesto centrinėje aikštėje. Jį sukūrė skulptorius Leonoras Strioga. 1993 metų gegužė paminklas buvo atidengtas ir pašventintas.

Štai visai neseniai dienos šviesą išvydo knyga „Domininkas Bukontas“. Šiame leidinių ir straipsnių rinkinyje visas šio žymaus žmogaus trumpas gyvenimas, jo darbai bei siekiai. Knygos išleidimo iniciatorius J. Nemanis džiaugėsi šiuo darbu ir pavadino jį antruoju paminklu Domininkui Bukontui.

Dėkojo už tokį šio žmogaus atminimo įvertinimą rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Goštautienė, daug padėkos žodžių sulaukė šio darbo sumanytojas Jonas Nemanis.

Zarasų viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė pabrėžė, kad knygos rengėjai pasiekė savo kilnų tikslą – išsamiai papasakoti apie šią iškilią asmenybę, gyvenusią Zarasuose ir Dusetose.

Visiems šio darbo rengėjams dėkojo rajono savivaldybės administracijos švietimo ir kultūros vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė.

Vakaro metu gražių akimirkų suteikė zarasiškių Mildos ir Teresės Andrijauskaičių bei Ramintos Razmaitės atliekami muzikos kūriniai ir dainos.

Autoriaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Domininkas Bukontas

2. Paminklas D. Bukontui miesto aikštėje

3. Aktorė I. Kriauzaitė skaitė ištraukas iš literatūros kūrinių apie brangų žmogų Zarasų kraštui – Bukontą

4. Už nuoširdų darbą, kurio dėka įamžintas D. Bukonto atminimas, J. Nemaniui dėkoja rajono savivaldybės mero pavaduotoja S. Goštautienė

5. Rajono viešosios bibliotekos direktorė D. Karlienė padėkos žodžių tarė šios zarasiškių knygos rengėjams

6. Vakaro metu nuotaikingai grojo bei dainavo T. ir M. Andrijauskaitės

Voruta. – 2011, gruod. 10, nr. 23 (737), p. 15.

Spauda , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra