Dar kartą dėl vienuolyno

Autorius: Data: 2013-12-17, 11:16 Spausdinti

Dar kartą dėl vienuolyno

Romas BATŪRA

Aukš­to to­le­ran­ci­jos ly­gio se­no­jo­je Lie­tu­vos vals­ty­bė­je XIV am­žiu­je val­do­vų Vy­te­nio, Ge­di­mi­no ir ki­tų rū­pes­čiu pa­kvies­ti pra­nciš­ko­nai ga­vo Vil­niu­je jiems pa­sta­ty­tą pa­grin­di­nę baž­ny­čią ir vie­nuo­ly­ną, bu­vo glo­bo­ja­mi ir vyk­dė Lie­tu­vos vals­ty­bės po­li­ti­ką, val­do­vo ta­ry­bos dip­lo­ma­ti­nes par­ei­gas.

Anks­čiau­si pra­nciš­ko­nai bu­vo at­vy­kę iš Sak­so­ni­jos vo­kie­čiai, če­kai, aus­trai, len­kai ir ki­ti. Pra­nciš­ko­nų bro­li­ją rė­mė vė­les­ni val­do­vai – ge­ra­da­riai Vy­tau­tas ir ki­ti, žy­miau­si Lie­tu­vos di­di­kai. Vie­nuo­ly­nas iš Lie­tu­vos žmo­nių gau­da­vo di­de­les au­kas, vyk­dė sta­ty­bas, mi­si­ji­nes funk­ci­jas.

XV a. pra­nciš­ko­nai pla­čiai vei­kė Če­ki­jo­je, Len­ki­jo­je, Lie­tu­vo­je. Bu­vo Lie­tu­vos vi­ka­ria­tas. XVII a. ofi­cia­liai su­si­for­ma­vo at­ski­ra Lie­tu­vos pra­nciš­ko­nų pro­vin­ci­ja (tai svar­bu ver­ti­nant XXI a. si­tua­ci­ją). Ru­si­jai oku­pa­vus Lie­tu­vą, po 1863 m. su­ki­li­mo, Vil­niaus pra­nciš­ko­nų vie­nuo­ly­nas 1864 m. Ca­ri­nės val­džios bu­vo už­da­ry­tas.

Po pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro Ry­tų Lie­tu­vą su Vil­niu­mi oku­pa­vu­si Len­ki­ja vyk­dė gru­bią an­ti­lie­tu­viš­ką nu­tau­ti­ni­mo, po­lo­ni­za­ci­nę po­li­ti­ką. Oku­pa­ci­nė val­džia per­se­kio­jo lie­tu­vius dva­siš­kius, net Vil­niaus vys­ku­pą (1918 m. pa­bai­ga – 1925 m.), lie­tu­vį Jur­gį Ma­tu­lai­tį (1982 m. ka­ta­li­kų baž­ny­čios pa­skelb­tą pa­lai­min­tuo­ju), gy­nu­sį lie­tu­vių, gu­dų, žy­dų in­te­re­sus, pa­sta­ruo­sius sau­go­jęs nuo len­kų (!) pog­ro­mų.

Sei­nai – di­de­lis lie­tu­vy­bės cen­tras. 1909 m. čia gi­mė pir­mie­ji kal­bi­nin­kų su­tar­ti­nai par­uoš­ti lie­tu­vių kal­bos va­do­vė­liai. 1919.08.23 len­kų ka­riuo­me­nei užeėmus Sei­nus abi čia bu­vu­sios lie­tu­viš­kos gim­na­zi­jos bu­vo už­da­ry­tos. Bu­vo su­im­ti se­mi­na­ri­jos lie­tu­viai klie­ri­kai ir pro­fe­so­riai. At­ga­ben­ti prie Puns­ko ir pa­leis­ti – iš­vy­ti į len­kų ne­užim­tą Lie­tu­vą. Tuo­met ir iš­trem­tas vys­ku­pas An­ta­nas Ka­ro­sas. Oku­puo­ta­me Vil­niaus kraš­te bu­vo per­se­kio­ja­ma, nai­ki­na­ma lie­tu­vių spau­da, drau­gi­jos, mo­kyk­los. 1938 m. di­de­lė­je oku­puo­tos Lie­tu­vos da­ly­je be­li­ko vie­nin­te­lė lie­tu­viš­ka gim­na­zi­ja Vil­niu­je, per­se­kio­ja­ma oku­pa­ci­nės val­džios. Tais 1938 m. Len­ki­jos teis­mas Vil­niu­je se­no­jo vie­nuo­ly­no pa­sta­tus prie Tra­kų g. pri­pa­ži­no „Pran­ciš­ko­nų Or­di­no Len­ki­jo­je“ („do Za­ko­nu Fran­cisz­ka­now w Pols­ce“) nuo­sa­vy­be (Lie­tu­vos cen­tri­nis vals­ty­bės ar­chy­vas, F.130 Ap. 1, B.9989, l. 40, 24 a. p.), tuo ig­no­ruo­jant, kad Vil­niaus pra­nciš­ko­nų vie­nuo­ly­nas iki jį už­da­rant bu­vo bū­tent Lie­tu­vos re­li­gi­nis ži­di­nys. Tuo­met pra­nciš­ko­nų veik­la dar ne­iš­si­vys­tė, nes jau ki­tais me­tais pra­si­dė­jo II pa­sau­li­nis ka­ras. Dėl vi­so to tuo­me­ti­nės oku­pa­ci­nės Len­ki­jos val­džios spren­di­mas (po il­go by­li­nė­ji­mo­si!) Ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vos vals­ty­bė­je trak­tuo­ti­nas kaip nie­ki­nis, ne­sis­kai­tan­tis su se­no­sios Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­du ir tei­se, nes vie­nuo­ly­nas il­gus šimt­me­čius, kaip mi­nė­jo­me, bu­vo puo­se­lė­ja­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės ir jos žmo­nių. Jis tar­na­vo Lie­tu­vai.

Tai „pa­mir­šę“ kai ku­rie ak­ty­viau­si Len­ki­jos pra­nciš­ko­nus bea­to­dai­riš­kai re­mian­tys Lie­tu­vos ka­ta­li­kų moks­lo vei­kė­jai, ties­mu­kai tei­gia, kad „i­ki So­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos šis tur­tas, pri­klau­sė pra­nciš­ko­nų Or­di­nui.“ Bet, kaip ma­tė­me, pri­klau­sy­mas Len­ki­jos pra­nciš­ko­nams te­bu­vo tik trum­pa­lai­kis epi­zo­das (nuo 1938 m. ge­gu­žės 3 d., o 1939 m. jau pra­si­dė­jo ka­ras) to­dėl, oku­pa­ci­nės val­džios ak­tai ir teis­mų spren­di­mai yra ne­tei­sė­ti anų ir šių die­nų Lie­tu­vos vals­ty­bės at­žvil­giu.

Mums ne vis tiek, ko­kia veik­la at­ku­ria­mas or­di­nas Lie­tu­vo­je už­siims. Fak­tas, kad pra­nciš­ko­nams grą­žin­to­je baž­ny­čio­je vyks­ta Lie­tu­vos Len­kų rin­ki­mi­nės Ak­ci­jos ren­gi­niai, prieš pa­sta­ruo­sius Sei­mo rin­ki­mus su­reng­tas „Par­ti­jos kon­ven­tas“. Jiems baž­ny­čia – prie­dan­ga sa­vo an­ti­lie­tu­viš­kai veik­lai. Ne taip se­nai par­ti­jos pir­mi­nin­kas Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją, kal­bė­da­mas apie Lie­tu­vos Pie­try­čius bai­gė „prog­ra­mi­nę“ pra­ma­ny­ta te­ze: „Lie­tu­viai nie­ka­da čia ne­gy­ve­no, čia len­kų že­mė!“. To­kie ir pa­na­šūs an­ti­vals­ty­bi­niai pra­si­ma­ny­mai, sklei­džia­mi da­ly­kų ne­iš­ma­nan­čiai sa­vo ap­lin­kos pub­li­kai, yra nu­si­kal­ti­mas prieš Lie­tu­vos moks­lą, tei­sę ir vals­ty­bę. Ka­da į tai veiks­min­gai rea­guo­si­me? Ar tai de­ri­na­si su Eu­ro­pos Są­jun­gos dva­sia? Tai nie­ko bend­ro ne­tu­ri su to­le­ran­tiš­ka krikš­čio­niš­ka po­zi­ci­ja, ryš­kiai pri­me­na prieš­ka­ri­nę an­ti­lie­tu­viš­ką ir da­bar­ti­nių „kre­si­nin­kų“ men­ta­li­te­tą.

At­vy­ku­sių pra­nciš­ko­nų Kon­ven­tua­lų Or­di­no at­sto­vai vaiz­duo­ja tai­kius varg­šus, sie­kian­čius „tei­sy­bės, jiems „prik­lau­san­čio“ tur­to „grą­ži­ni­mo“. Juos re­mian­tys pla­ti­na tei­gi­nį, kad „Vy­riau­sy­bė sa­vi­na­si vie­nuo­ly­ną“ (Lie­tu­vos ži­nios, 2013 12 02). Bet tuo me­la­gin­gai mas­kuo­ja­mas fak­tas, kad dar 2004 m. Vil­niaus Sa­vi­val­dy­bės Ta­ry­ba, va­do­vau­da­ma­si Vy­riau­sy­bė nu­ta­ri­mu, at­kū­rė Ma­žų­jų Bro­lių Kon­ven­tua­lų Or­di­no nuo­sa­vy­bę, ati­da­vė 272,42 kv.m. plo­tą ir sky­rė 97 tūkst. Lt. dar 44 kv.m. pri­va­ti­zuo­toms pa­tal­poms iš­pirk­ti ir kt. Perp­ro­jek­ta­vus, at­gau­to­je nuo­sa­vy­bė­je bus įreng­ta apie 470-500 kv.m. Kar­tu su šiom pa­tal­pom jie ga­vo ir že­mės skly­pą. Vie­nuo­liams ati­duo­tas ir di­de­lis, va­di­na­mas Mont­vi­lo skve­ro skly­pas (Tra­kų g. 9) prie baž­ny­čios. Tai­gi jie jau tu­ri su­pro­jek­tuo­tų ir da­li­nai įreng­tų gy­ve­na­mų­jų, sve­čių pa­tal­pų ir ce­lių, ku­rias bai­gia par­uoš­ti kaip vie­nuo­ly­no pa­tal­pas Pra­nciš­ko­nų g. 4, prie ša­lia esan­čios baž­ny­čios. Vi­sa tai ati­duo­ta ke­liems iš Len­ki­jos at­vy­ku­siems pra­nciš­ko­nams. Tai reikš­min­gas komp­ro­mi­sas iš da­bar­ti­nės Lie­tu­vos ad­mi­nis­tra­ci­nės pu­sės. Apie vi­sa tai nau­jų­jų da­bart­nių pra­nciš­ko­nų at­sto­vas ne­pa­tei­si­na­mai nu­ty­li. Ar jų mak­si­ma­lis­ti­niai sie­kiai de­ri­na­si su pra­nciš­ko­nų „el­ge­tau­jan­čių vie­nuo­lių“ nuo­sta­to­mis?

Ver­ti­nant il­gaam­žę glo­bą, ne­leng­vą da­bar­ti­nę kraš­to pa­dė­tį pra­nciš­ko­nų vie­nuo­ly­no pa­grin­di­nis kor­pu­sas (apie 6 tūkst. kv.m.) pri­va­lo tar­nau­ti Lie­tu­vos moks­lo, kul­tū­ros ir pla­čio­sios vi­suo­me­nės in­te­re­sams. Čia tu­rė­tų įsi­kur­ti, kaip pa­žy­mė­jo aka­de­mi­kas An­ta­nas Ty­la, Lie­tu­vos kul­tū­ros is­to­ri­jos cen­tras su reikš­min­gais (iš­var­din­tais) pa­da­li­niais (Vo­ru­ta, 2013 09 14). Juos ga­lė­tų pa­pil­dy­ti ir se­no­vės Bal­tų ir Lie­tu­vos kul­tū­ros, to­le­ran­ci­jos Lie­tu­vo­je ir jos tarp­tau­ti­nės reikš­mės, Vil­niaus ir Ry­tų Lie­tu­vos lie­tu­vių vi­suo­me­nės Ca­ri­nės Ru­si­jos, Len­ki­jos opu­pa­ci­jų są­ly­go­mis bei kt. te­mos. Šias pa­tal­pas tu­rė­tų pe­rim­ti Lie­tu­vo­je žy­mios edu­ka­ci­nės įstai­gos, taip pat įsi­kur­ti li­tua­nis­ti­kos ir is­to­ri­jos cen­tras, Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus ir kt. įkur­tos pir­mo­sios lie­tu­viš­kos mo­kyk­los ir moks­lo drau­gi­jos mu­zie­jai.

Aka­de­mi­kas Kazys Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas, pla­čiai apž­vel­gęs pra­nciš­ko­nų lei­dy­bi­nę veik­lą (XXI am­žius, Nr. 43, 2013 11 29) at­krei­pia dė­me­sį, kad jie nuo 2006 m. sa­vo lei­di­niuo­se ke­lis me­tus tę­sė XIX a. ir tar­pu­ka­rio Len­ki­jo­je nau­do­tą Lie­tu­vą že­mi­nan­čią ter­mi­no­lo­gi­jos tra­di­ci­ją („na Lit­wie“). Pri­mi­nė Ka­zi­mie­ro Pra­puo­le­nio vei­ka­lą (1913 m., 1914 m.), at­sklei­du­sį po­lo­ni­za­to­rių an­ti­lie­tu­viš­ką anks­tes­nę bei XX a. pra­džios veik­lą, da­bar­ti­nę is­to­riog­ra­fi­ją ten­den­cin­gai in­terp­re­tuo­jant Lie­tu­vos is­to­ri­jos fak­tus. Pa­brė­žia­ma – te­gul pra­nciš­ko­nų vie­nuo­liai pa­si­lie­ka sau evan­ge­li­za­ci­jos sri­tį ir lai­ko­si el­ge­tau­jan­čių vie­nuo­lių nuo­sta­tų (tą kryp­tį pa­lai­ko ir da­bar­ti­nis po­pie­žius). Tai­gi jau ga­vus pa­kan­ka­mai pa­tal­pų, de­ma­go­giš­kai tai nu­ty­lint, siek­ti už­val­dy­ti dar tūks­tan­čius kv.m. plo­tą ke­liems vie­nuo­liams, la­bai rei­ka­lin­gą Lie­tu­vos moks­lui ir kul­tū­rai, nė­ra pa­do­ru.

Dar kar­tą ak­cen­tuo­ti­na, kad Vil­niaus pra­nciš­ko­nų per­so­na­li­nę su­dė­tį rei­kia at­kur­ti bū­tent pa­gal Lie­tu­vos tra­di­ci­ją, dau­gia­tau­čiu pa­grin­du, o ne vien Len­ki­jos vie­nuo­ly­nų sąs­kai­ta. Tai­gi vi­sa tai įver­ti­nus, at­me­tus per­dė­tas pre­ten­zi­jas, mū­sų Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų už­ti­krin­ti, kad per am­žius Lie­tu­vos puo­se­lė­to Vil­niaus pra­nciš­ko­nų vie­nuo­ly­no di­dy­sis kor­pu­sas tar­nau­tų Lie­tu­vos moks­lui ir kul­tū­rai, pla­čio­sios vi­suo­me­nės la­bui, Lie­tu­vos rep­re­zen­ta­ci­jai.

Pa­brė­žia­ma, kad mi­nė­ti tam­sūs, ag­re­sy­vūs fak­tai san­ty­kiuo­se tarp tau­tų ir vals­ty­bių tu­ri bū­ti ži­no­mi, vi­sa­pu­siš­kai įver­tin­ti, kad to­kie re­ci­dy­vai ne­si­kar­to­tų, kad ne­bū­tų pa­žei­džia­mi Lie­tu­vos na­cio­na­li­niai in­te­re­sai. Tai stip­rin­tų ge­ra­no­riš­ku­mą ir de­mo­kra­ti­ją Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Au­to­rius yra is­to­ri­kas, kul­tū­ros pa­vel­do eks­per­tas, Lie­tu­vos są­jū­džio pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, Lie­tu­vos kul­tū­ros fon­do pre­zi­diu­mo pirmininkas

Informacija iš http://lzinios.lt/lzinios/komentarai/dar-karta-del-vienuolyno/169595

 

Lietuva - Lenkija , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra