Dar dvidešimt trys lietuvių literatūros kūriniai prašneks septyniomis pasaulio kalbomis

Autorius: Data: 2016-05-25, 11:35 Spausdinti

Lietuvos kultūros instituto vykdoma Vertimų skatinimo programa pirmą šių metų pusmetį finansuos 23 Lietuvos klasikų ir šiuolaikinių autorių knygų vertimus į vokiečių, anglų, ukrainiečių, prancūzų, italų, graikų, rusų kalbas. Didžioji dalis šių vertimų pasieks skaitytojus jau 2017 metais.

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, panašias literatūros sklaidos programas turi kone kiekviena Europos šalis: „Literatūros vertimų skatinimas yra viena esminių ilgalaikės kultūros sklaidos priemonių. Išversta ir išleista knyga pradeda naują gyvenimą kitoje šalyje, ji perkama, skaitoma bibliotekose.“

Siekiant kultūros sklaidos vientisumo ir kryptingumo, vienas iš Vertimų skatinimo programos atrankos prioritetų yra paraiškos iš tų šalių, kur šiuo metu vystomi strateginiai Lietuvos kultūros pristatymo projektai: „Neatsitiktinai net dešimties autorių tekstai bus verčiami į vokiečių kalbą – 2017 m. Lietuva bus pagrindinė tarptautinės Leipcigo knygų mugės viešnia. 2018-aisiais kartu su Latvija ir Estija būsime Londono knygų mugės dėmesio centre, tad siekiame patekti ir į britų knygų leidybos rinką. Labai svarbūs yra vertimai į ukrainiečių kalbą, tokiu būdu užtikrinant, kad šių metų Lietuvos ir Ukrainos kultūros bendradarbiavimo projektas nebus vienkartinė renginių serija“, – reziumavo programos koordinatorė, Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė.

2016 m. pirmajame Vertimų skatinimo programos etape bus finansuojami šie Vokietijos leidyklų planuojamų knygų vertimai: Antano Škėmos „Balta drobulė“ (vert. Claudia Sinning, leidykla „Guggolz Verlag“), Alvydo Šlepiko „Lietaus dievas ir kiti“ (vert. Markusas Roduneris, „Mitteldeutscher Verlag“), „Lietuvių liaudies pasakų rinktinė“ (vert. Irena Ülkekul, „Mitteldeutscher Verlag“), Eugenijaus Ališankos „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“ (vert. Claudia Sinnig, „KLAK Verlag“), Marijos Drėmaitės „Architektūra ir gyvenamoji statyba sovietinėje Lietuvoje“ (vert. į anglų kalbą – Darius Sužiedėlis, „DOM Publishers“), Algirdo Sabaliausko „Mes baltai“ (vert. Sandra Herrman, „Dr. Ludwig Reichert Verlag“).

Austrijos leidykla „Wieser Verlag“ rengiasi publikuoti net tris Corneliaus Hellio vertimus: Laimono Briedžio „Vilnius. City of Strangers“, Rimvydo Stankevičiaus „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ ir Renatos Šerelytės „Vėjo raitelis“.

Užsienio leidėjai domisi Undinės Radzevičiūtės romanu „Žuvys ir drakonai“: Vokietijoje knygą leis „Residenz Verlag“ (vert. C. Hellis), Jungtinėje Karalystėje – leidykla „And Other Stories“ (vert. Romas Kinka). Beje, „Žuvys ir drakonai“ – pirmas lietuvių autoriaus romanas, išverstas ir išleistas Jungtinėje Karalystėje.

Taip pat savo kelią pas anglakalbius skaitytojus pradės Jurgio Kunčino „Tūla“ (vert. Elizabeth Novickas, „Pica Pica Press“, JAV), , Ričardo Gavelio „Jaunojo žmogaus memuarai“ (vert. Jayde‘as Willas, „Vagabond Voices“, JK). Rimas Uzgiris vers Ilzės Butkutės „Poezijos rinktinę“ JAV leidyklai „A Midsummer Night‘s Press“.

Ukrainoje pasirodys Liongino Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraštis“ (vert. Vasilis Kapkanas, „Calvaria Publishing House“),Ellen Hinsley „Magnetic North. Conversations with Tomas Venclova“ (iš anglų k. verčia Oleksii Panych), knygą išleisCentre for Research of the History and Culture of East European Jewry, kuris imsis ir lietuvių autorių tekstams apie žydus Lietuvoje skirto almanacho „Egupec“ leidybos (tekstus almanachui vers Aušrelė Taranenko). Garsi Ukrainos poetė Marianna Kiyanovska verčia Gintaro Grajausko „Poezijos rinktinę“leidyklai „Kompaniya Krok“.

Bus finansuojami du Prancūzijos leidyklas sudominę vertimai: Algirdo Juliaus Greimo „Iš arti iš toli“ (vert. Lina Perkauskytė, „Éditions Lambert-Lucas“) ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (vert. Jūratė Terleckaitė, „Editions du Rocher“). Italijos leidykla „Del Vecchio Editore“ leis Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (vert. Adriano Cerri ir Irina Dvizova), Graikijos leidykla „Nefeli Publications“ – Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“ (vert. Sotirios Souliotis). „Ivan Limbakh Publishing House“ (Rusija) planuose – Tomo Venclovos „Pagyrimas salai“ (vert. Vitalij Asovski, Anna Gerasimova, Georgij Jefremov ir kt.)

Per 15 metų – daugiau nei 200 knygų vertimai

Lietuvos kultūros instituto kuruojama ir vykdoma Vertimų skatinimo programa yra tęstinė programa, kurią dar 2001 metais pradėjo tuomet veikusi VšĮ „Lietuviškos knygos“. Šią veiklą vykdančios institucijos keitėsi, tačiau programa niekada nebuvo uždaryta ir kasmet pagal galimybes jai visada buvo skiriamas finansavimas. 15 metų programos rezultatas – 200 knygų vertimas į įvairias pasaulio kalbas.

Per metus skelbiami du konkursai, kurių metu pateikiamos paraiškos. Visas paraiškas vertina 5 nepriklausomų ekspertų (literatūros kritikų, vertėjų ir literatūrologų) komisija. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – aukštos kokybės literatūra, patikimi ir profesionalūs vertėjai, perspektyvi ir aktyvi leidykla.

Reikšmingą ir ilgalaikę įtaką Vertimų skatinimo programai daro Instituto reguliariai organizuojami įvairių šalių leidėjų vizitai, kurių metu jie susipažįsta ne tik su autoriais ir literatūros rinka, bet ir su šalies kultūra apskritai.

Pernykštis Vertimų skatinimo programos biudžetas – apie 70 000 eurų. Dėl projektų svarbos, padidėjusio užsienio leidėjų susidomėjimo finansavimas pastaraisiais metais didėjo, tačiau lėšų neužtenka ir dalis leidėjų paraiškų lieka nefinansuotos. Tai dažniausiai reiškia, kad knygos nebus išverstos ir išleistos.

Knygų „kelionių“ pradžia

Pastaruoju metu tik nedidelis procentas grožinės lietuvių literatūros yra išleidžiamas be Vertimų skatinimo programos finansavimo.

Programa jau skaičiuoja ne vieną sėkmės istoriją: pavyzdžiui, R. Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ vertimas į prancūzų kalbą (vertė Margarita Le Borgne) sulaukė didelio dėmesio Prancūzijos literatūrinėje žiniasklaidoje.Knygos tiražas yra graibstomas, o nedidelė knygą išleidusi leidykla „Monsieur Toussaint Louverture“labai kruopščiai parengė kūrinio sklaidos planą, tad R. Gavelio knyga puošia ne tik pagrindinius šalies knygynus.

Reikšminga yra ir A. Šlepiko knygos „Mano vardas Marytė“ (vert. Markusas Roduneris) sėkmė – praėjusiais metais ši knyga buvo išversta net į 4 kalbas – latvių, estų, lenkų ir vokiečių. Visose šalyse ji susilaukė dėmesio, o Vokietijos leidykla „Mitteldeutscher Verlag“ prognozuoja šiam jautrios tematikos kūriniui apie be šeimos likusių Rytprūsių vokiečių vaikų likimą vadinamojo „longsellerio“ kelią. Beje, leidėjas, vos sužinojęs apie naują A. Šlepiko knygą „Lietaus dievas ir kiti“, iš karto pasirašė sutartį naujos knygos vertimui ir leidimui vokiečių kalba. Šiemet „Mano vardas – Marytė“ pasirodys ir olandų kalba, ja domisi ir keli britų leidėjai.

Lenkijoje didžiulio susidomėjimo sulaukusi Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Silva rerum“ (vert. Izabela Korybut-Daszkiewicztaip pat buvo finansuota Vertimų skatinimo programos. Džiugu, kad puiki autorės kūryba, virtuoziškas vertimas ir gera leidykla sudarė sąlygas knygai tapti be galo populiariai

Šiemet jau pasirodė arba netrukus pasirodys šios Vertimų skatinimo programos finansuotos knygos: Juozo Lukšos  „Partizanai“ ukrainietiškai (leidykla „KROK“, vert. V. Kapkan), Jurgio Kunčino „Tūla“ čekiškai (leidykla „Venkovske dilo“, vert. V. Kocianova), Antano A. Jonyno poezijos rinktinė itališkai (leidykla „Joker“, vert. P. U. Dini), Andriaus Tapino „Vilko valanda“ latviškai (leidykla „Jumava“, vert. I. Brūvere), Kristijono Donelaičio „Metai“ prancūziškai (leidykla „Editions Garniers“ vert. C. Paliulis, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ suomiškai (leidykla „Absurdia“, vert. R. Tuorresmaki), Giedros Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ norvegiškai (leidykla „Bokbyen Forlag“, vert. P. Aarbo), jau minėtas A.  Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė“ olandiškai (leidykla„Uitgeverijg Nobelman“, vert. A. van der Molen),R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ (vert. S. Paukštela) ir A. Šlepiko „Lietaus dievas ir kiti (vert. P. Vituščanka) baltarusiškai (leidykla „Logvino literatūros namai“),Mikalojaus Vilučio „Sriuba“ vokiškai (leidykla „KLAK Verlag“, vert. C. Hell),T. Venclovos „Vilnius“ prancūziškai (leidykla „Circe“, vert. André Cabaret), Kęstučio Kasparavičiaus „Dingęs paveikslas“ slovėniškai (leidykla „Sodobnost“, vert. K. Pisk).

Lietuvos kultūros institutas

Periodika



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra