Dar apie Vytinę Trakuose

Autorius: Data: 2012-09-26, 14:38 Spausdinti

Dar apie Vytinę Trakuose

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius

Neseniai Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ paskelbtas Vlado Kasperavičiaus straipsnis „Vytinė Trakuose – paminklas LDK laikų Neries ir Nemuno prekinei laivybai“ (2012, rug. 15, nr. 19 (757), p. 11, 15.) mane labai sudomino. Tie dalykai seniai rūpėjo, ypač upėmis ir ežerais senovėje plaukiojusių laivų pavadinimai ir jų kilmė. Dabar skelbiamu straipsniu noriu pateikti savo apie vytinę sukauptus duomenis bei pareikšti samprotavimus apie žodžio ir objekto vytinė kilmę.

Kalbos istorijos šaltiniai rodo, kad žiodžiu vytinė anksčiausiai vadintas plokščiadugnis laivas, kuriuo galima buvo praplaukti sraunių upių rėvas. Tokiais laivais būdavo plaukiojama slenkstėta Nerimi, gabenamos prekės iš Vilniaus į Kauną ir atvirkščiai. Vilniuje turėta net speciali tokių laivų prieplauka, kuri kalbinėje tradicijoje, kaip tam tikras reliktas, pasiekė naujuosius laikus Uosto gatvės pavadinimu, deja, neišmanėlių biurokratų panaikintu, turbūt traktuotu kaip nelogišku: uostas Vilniuje! Iš pagarbos senajam Vilniui ir kultūriniam jo paveldui tasai gatvės pavadinimas turėjo būti išsaugotas.

Vytinės pavadinimą randame mūsų senuosiuose raštuose – Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Konstantino Sirvydo ir kitų autorių tekstuose. Jį perėmė kitakalbiai Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojai. Tai – Lietuvos lenkų vicina (turima jau viename 1582 m. dokumente), šiaurinių lenkų tarmių wicina, baltarusių biцíнa, vakarinių rusų витина (ir padirbinys витим), Mažosios Lietuvos vokiečių Wit(t)inne. Formos su c gali būti gautos iš dzūkuojančių lietuvių tarmių, plg. jų vycìnė vietoj vytìnė. Daug kur, ypač senesnėje fiksacijoje, nurodoma specifinė tokio laivo reikšmė: plokščiadugnis.

Tokia reikšme šis žodis pateko ir į senosios Lietuvos valstybės raštinėse vartotą slavišką rašomąją kalbą. Jis randamas ne tik dokumentuose, rašytuose šia kalba etninėse lietuvių žemėse, bet ir toli nuo jų ano meto Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos (LDK) teritorijoje. Fiksuojamas nuo 1530 m. Svetimkalbiai raštininkai, neturėdami savo kalboje šiam lietuvių laivui pavadinimo, buvo priversti vartoti lietuvišką terminą.

Iki mūsų laikų žodis vytìnė išliko vienur kitur lietuvių tarmėse. Daugiausia dar neseniai vartotas Mažojoje Lietuvoje. Mūsų dienomis užrašytas Rumšiškių apylinkėse. Išlaikė senovinę plokščiadugnio upių ir ežerų prekinio laivo reikšmę, tik Zietelos lietuviai (Gudijoje) vytinei buvo suteikę sielių plausto reikšmę, mat sieliuose rąstai būna surišami, o tai priminė pirmykštę vytinių gamybą iš supintų vytelių.

Kalbininkai, tyrę žodį vytinė, beveik visi jį laiko lietuvių kilmės ir sieja su žodžiu vytìs – karklo ar šiaip kokio medžio lanksti šaka, vytelė. Manytina, kad pirmykštė vytinė buvo pinama iš vytelių, paskui tai, kas nupinta, aptepama derva. Taip pagamintas plokščiadugnis laivas būdavo lengvas ir patvarus, įveikdavo upių rėvas.

Ilgainiui vytinės pavadinimas buvo perkeltas mediniam (ne iš vytelių pintam) plokščiadugniam laivui, skirtam vežioti prekes didesniuose ir ramesniuose vandens telkiniuose, kur nereikėjo kovoti su rėvomis. Daug tokių vytinėmis vadintų laivų plaukiodavo Mažosios Lietuvos (Karaliaučiaus krašto) upėmis ir šiaip vandens telkiniais. Būta jų net XX a. pradžioje. Žr. Mažosios Lietuvos enciklopedija IV 766. Viena iš tokios vėlesnės rūšies vytinių ir buvo atkurta Trakuose, aprašyta minėtame straipsnyje.

Vytinės vairuotojas (laivavedys) būdavo vadinamas vytìninkas, tarmiškai vytìnykas. Iš čia kilo Lietuvos lenkų vicinik, vicnik (plg. Dzūkų vycìnykas), mažlietuvių vytìnininkas, vytìninkas – upeivis, Zietelos lietuvių vytìnykas – sielininkas.

Apie vytininkus įdomių duomenų pateikia Mikalojus Daukša savo Postilės klaidų atitaisyme (p. 628). Dingstį tam rado žodelio bat taisyme į bet. Jis ta proga štai ką rašo (rašyba sumoderninta):

Čia turi žinot, jog teip bjauriai kalba Kaune būdinykai ir vitinykai, kurie trieliuoja sūdynas ir vytines, ir kiti netikėliai, kurie verčia tokį e ing a (…) kur tur bylot bet, jie bylo bat [byloti – tarti].

Ši nedidelė Daukšos teksto ištraukėlė apie vytininkus labai daug pasako. Matyt, tada vytininkai buvo prastos reputacijos žmonės. Jie treliuodavo, t. y. tempdavo, vilkdavo (iš lenkų trelować) sūdynas, t. y. laivus, ir vytines. Daukša juos stato į vieną gretą su būdininkais – būdose, t. y. lūšnose, ar palapinėse gyvenančiais, atseit, valkatomis. Plg. rusų kalbos žodį palundra – pašaipinį jūreivio pavadinimą. Matyt, tokie „palundros“ buvo ir upeiviai vytininkai.

Dar daugiau. Tiek vytininkus, tiek būdininkus Daukša priskiria prie netikėlių. Kalbos istorikai žino, kad Daukšos raštuose tėra tik keli bat vietoj bet pavartojimo atvejai, tuo tarpu kai prieš pat jo Postilei pasirodant išėjusiame kalvino Merkelio Petkevičiaus katekizme (daugiau lietuviškų raštų Lietuvos valstybėje tada dar nebuvo) vartojamas ištisai vien žodelis bat vietoj bet. Žinant, kad tada vyko atkakli kova tarp katalikų ir kalvinų (kontrreformacijos laikai!) darosi suprantama, jog Daukša neatsispyrė pagundai suniekinti kalvinus, prilyginti juos prastą reputaciją turintiems  vytininkams ir būdininkams.

Ar tada tarp Vilniaus ir Kauno vytinės dar kursavo ir kokie buvo vytinėmis vadinami laivai, iš Daukšos teksto neaišku. Galbūt vytinės į Kauną ir atgal jau nebeplaukiojo, nes Daukša kalba apie Kauno vytininkus, tampydavusius ne tik vytines, bet ir šiaip laivus (sūdynas). Vilniečius vytininkus jis greičiausiai vadintų dzūkiška žodžio forma su c (plg. dzūkų vycìnė), o ne vytininkais (Daukša rašo Witinnikai). Plg. Mažosios Lietuvos vokiečių lituanizmą Witiniker, vartotą upeiviui pavadinti (1), Zietelos lietuvių vitìnykas, t. y. sielininkas.

Trakuose pastatytos vytinės laivavedys vadinamas nebe lietuvišku terminu vytininkas, bet svetimu žodžiu šafaras. Tai irgi rodo čia esant vėlesnį, perdirbtą, vytinės laivo variantą, o ne pirmykštę, per rėvas pjaukiojusią, vytinę.

Taigi vytinės sąvoka ilgainiui buvo išplėsta ir vytinėmis imta vadinti įvairius kitus senosios Lietuvos valstybės upėmis ir vandens telkiniais plaukiojusius laivus. Tuo būdu vytinės pavadinimas bus išstūmęs kitų senovinių plokščiadugnių laivų pavadinimus. Iš tokių pirmiausia minėtinas skul̃tas. Taip vadintas tam tikras irklinis upių laivas, kuriuo, kaip ir vytine, buvo gabenamos prekės. Šis pavadinimas irgi buvo patekęs į senosios Lietuvos valstybės slavišką raštinių kalbą (2). Jos tekstuose randame ir skultų statytojo, lietuviškai vadinto greičiausiai skultadaila arba skultadailida (žodis dailida ar dailyda senovėje turėjo platesnę už dabartinio dailidės reikšmę), pavadinimą. Būta dar varianto su žodžio pradžios š– vietoj s-, taigi škultadaila (rašoma шкултодайла – viename 1544 m. dokumente) (3).

Konstantino Jablonskio (Jono Jablonskio sūnaus) rankraštiniame palikime yra lotyniškų išrašų iš Kauno magistrato XVI a. dokumentų, kuriuose randame parašyta skultodaylyda – skultų statytojas (4).

Lietuvos lenkų kalboje būta žodžio skult, fiksuoto nuo 1564 m., kuriuo vadintas senovinis irklinis upių laivas. Jo statytojas 1547 m. dokumente vadinamas skultodojlida (taip parašyta) (5).

Pačioje lietuvių kalboje, o ne svetimkalbiuose Lietuvos valstybės raštinių tekstuose, žodis skul̃tas, reiškiantis senovinį irklinį upių laivą, žinomas tik iš raštų. Tvirtagalė priegaidė nustatyta iš kirčio šokinėjimo kirčiuotuose tekstuose. Neaišku, ar šis žodis kilmės požiūriu turi ką bendro su veiksmažodžiu skùlti, reiškiančiu plyšti, kedėti, skurti.

Visai galimas dalykas, kad skultus ilgainiui buvo pradėta vadinti vytinėmis, abiejų neskirta. Taigi Trakuose pastatytoje vytinėje gali būti skultų ar kitų senovėje vidaus vandenimis plaukiojusių laivų elementų.

O tokių laivų yra buvę nemaža ir visokių. Antai kronikininkas Dusburgietis mini kryžiuočių pagrobtą lietuvių prekinį laivą Bugo upėje (6). Kaip jį vadino, nežinia. Iš plačiau žinomų tokių ir panašių laivų pavadinimų pirmiausia minėtinas kurė́nas. Tai dvistiebis, plokščiadugnis burinis laivas, naudotas Kuršių nerijos žvejų (kopininkų) iki XX a. šeštojo dešimtmečio (7). Kurėnai dar buvo vadinami kur̃šlaiviais ir kur̃švaltėmis (8), taigi žodžio kurė́nas šaknis kur- greičiausiai yra ta pati kaip ir žodžio kur̃šis (š išnyko dėl Baltijos finų, š pakeitusių h, tarpininkavimo, plg. vokiečių Kure, Kuhrekur̃šis).

Daugelio tokių laivų pavadinimai galėjo būti ir svetimos, nelietuviškos kilmės, t. y. atneštiniai, įsigalėję vietoj senesnių lietuviškų, kurie neišliko.

Paminėsime kelis tokius galimos svetimos kilmės vidaus vandenų laivų, kuo nors primenančių vytines, pavadinimus:

Baidõkas – plokščiadugnis laivas, skirtas kroviniams gabenti (9). Šis pavadinimas galėjo pas mus ateiti per rusų kalbą (plg. rusų байдáк), į kurią pateko turbūt iš rytų kalbų.

Bárža – tai nesavaeigis laivas, vartojamas kroviniams pervežti. Plg. pranc. barge. Baržų būta ir plokščiadugnių. Upines baržas vadindavo dar barkãsais (iš olandų kalbos barkas) – valtis su tiesiomis burėmis, skirta žvejoti tinklu. Po II Pasaulinio karo barkãsais imta vadinti ir kurėnus.

Strùgas – tai krovininis laivas, plaukiojęs šalia vytinių Nemunu, Dauguva ir kitomis upėmis.

Šių ir kitų laivų tam tikri elementai galėjo būti naudojami ir senovės laivuose, vadintuose vytinėmis, tokiuose kaip Trakuose pastatytasis. Gaila, neteko matyti filmo, rodomo turistams tame laive apie vytinėmis vadinamų laivų praeitį ir šiame straipsnyje pasinaudoti to filmo duomenimis.

Šaltiniai:

Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorija, IV, 309.

Z. Zinkevičius Rinktiniai straipsniai, II, 16.

Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorija, II, 126.

Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorija, II, 115.

Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorija, III, 119.

Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorija, II, 83.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI, 299-300.

Mažosios Lietuvos enciklopedija, II, 413-415.

Mažosios Lietuvos enciklopedija, I, 110-111.

Nuotraukoje:

1. Akad. Z. Zinkevičius

2. 2012 m. vasarą pastatyta vytinė Trakuose

Voruta. – 2012, spal. 13, nr. 21 (759), p. 1, 5.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra