Danguolė Sabienė: „Šuns balsas į dangų neina“

Autorius: Data: 2015-04-06, 11:38 Spausdinti

Danguolė Sabienė: „Šuns balsas į dangų neina“

Jonas Vasiliauskas Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Rytų Lietuvos mokytojus paskatino neužsidaryti vien tik mokyklų veikloje

 

Gabija KARLONAITĖ

Daugiau nei 4 metus gyvuojančios Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos nariai kovo 31 d. Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos salėje rinko naują organizacijos valdybą ir aptarė sąjungos veiklą. Konferencijoje dalyvavo 83 žmonės, šiuo metu Sąjungą sudaro 224 nariai iš 46 švietimo įstaigų.

Po balsavimo valdybos sudėtis beveik nepasikeitė, tik vieną valdybos narę Turgelių Veiguvos gimnazijos direktoriaus pavaduotoją Raimondą Mikalajūnienę, esančią vaiko priežiūros atostogose, pakeitė tos pačios mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Jolanta Lazdauskienė.

Sąjungos pirmininkė Danguolė Sabienė apibendrina: „Pasisakiusieji konferencijos metu Sąjungos veiklą vertino teigiamai. Buvo pasiūlymų į kuriuos atsižvelgsime planuodami ateities darbus“. Pirmininkė patikslina, kad nusimato organizacijos sektorių veiklos pertvarka, valdybos nariams bus priskirti nauji darbai, bet Sąjungos veiklą ir tradicijas išliks plėtojamos.

Rytų Lietuvos mokytojai susibūrė į Sąjungą, tam, kad padėtų formuoti ir įgyvendinti valstybinę ir Rytų Lietuvos regioninę švietimo politiką. Pasak D. Sabienės, išsikeltas būtent toks tikslas, nes nuolat besikeičiantys Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai kartais nesupranta specifinio Rytų Lietuvos krašto problemų.

„Nutarimai ne visada tinka šio krašto specifikai. Mokyklos įgyvendindamos švietimo politiką susiduria su problemomis būdingomis tik Rytų Lietuvoje. Todėl teikiame siūlymus valstybinėms įstaigoms ir valstybės tarnautojams, stebime situaciją ir diskutuojame kaip sekasi įgyvendinti nutarimus“, – Sąjungos veiklą apibūdina pirmininkė.

Konferencijoje apžvelgiant organizacijos veiklą, pranešėja D. Sabienė išskyrė vykusias diskusijas atsižvelgiant į Lietuvos švietimo aktualijas. Rytų Lietuvos mokytojai diskutavo ar trūksta mokytojų Rytų Lietuvoje. Pranešėja apibendrina, kad Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonuose mokytojų netrūksta, bet Sąjunga pasiūlė Edukologijos universitetui pradėti rengti dviejų dalykų specialistus.

2011 m. suvienodinus Lietuvių kalbos egzaminą, mokytojai svarstė valstybinės kalbos padėtį Rytų Lietuvos mokyklose.

2012 m. po Seimo rinkimų Sąjungos nariai susitiko su Seimo nariais aptarti galimus pokyčius švietimo sistemoje. Tais pačiais metais vyko diskusija apie tautinių mokyklų integraciją į Lietuvos bendrąjį ugdymą.

„Visais svarstytais klausimais paruošėme rezoliucijas, kurias nukreipėme į aukštesnes institucijas“, – veiklą apibendrino D. Sabienė, bet taip pat pabrėžė, kad jų teikti siūlymai pokyčių nesukėlė.

„Suprasdami, kad šuns balsas nelabai į dangų eina, mes inicijavome viešąsias konsultacijas“, – sako Sąjungos pirmininkė. Viename iš šių renginių kalbėta apie tautinių mažumų švietimą. Dalyvavo ne tik tautinių mažumų, bet ir Rytų Lietuvos mokyklų atstovai.

„Renginyje kai kuriems ministerijos klierkams ir kitiems auditorijos dalyviams išaiškinome kas yra Rytų Lietuvos mokykla. Tai ne Skuodo, rusų ar lenkų mokykla. Tai mokyklos, kuriose vaikai mokosi kitoje kalbinėje aplinkoje. Kitaip sakant, tai Lietuviškos mokyklos į kurias ateina daugiau kaip pusė mokinių iš nelietuviškų šeimų”, – aiškina Rytų Lietuvos mokytojų susivienijimo pirmininkė.

Pirmininkė pasakoja, kad tautinių mažumų švietimo konsultacijoje Rytų Lietuvos mokyklos išsikovojo didesnį finansavimą. „Tautinių mokyklų finansavimo krepšeliai buvo finansuojami 20 proc. daugiau nei Lietuvos mokyklų, o Rytų Lietuvos mokyklos tik 10 proc. daugiau. Abiejuose mokyklose vaikai mokosi kitoje kalbinėje aplinkoje. Įrodėme, kad skirtingas finansavimas diskriminuoja, tad mums buvo skirtas dar 10 proc. finansavimas. Įrodėme, kad Rytų Lietuvos mokykloms reikia vienodo finansavimo su tautinių mažumų mokyklomis“, – pasiekimą Sąjungos nariams priminė D. Sabienė.

Jonas Vasiliauskas Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Rytų Lietuvos mokytojus paskatino neužsidaryti vien tik mokyklų veikloje. „Mokyklų situacija priklauso ir nuo savivaldos politikų , ypač Vilniaus bei Šalčininkų rajonų vienpartinių sistemų. Jūsų kritika politikams būtų efektyvi. Siūlau aktyviai kritikuoti, teikti siūlymus, nes tai akivaizdžiai parodo įstatymų trūkumus“, – reaguodamas į pirmininkės kalbą sakė J. Vasiliauskas.

Taip pat organizacija per savo gyvavimo laikotarpį vykdė edukacinius projektus, pavyzdžiui, „LDK kultūrinis paveldas Baltarusijoje“, „Lietuvių pėdsakai Lenkijoje“, „Latvijos darai ir pilys“, ekskursijas mokytojams, popietes senjorams ir įvairius kitus kultūrinius renginius.

Ataskaitinį pranešimą skaičiusi pirmininkė pažymėjo bendradarbiavimo tarp organizacijos narių ir kitų institucijų svarbą.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose nėra švietimo centrų, o Vilniuje esantys centrai ne visiems mokytojams prieinami dėl aukštų kainų. Atsižvelgus į šią situaciją Sąjunga jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Trakų švietimo centru. Čia Rytų Lietuvos mokytojai kelia savo kvalifikaciją.

Apibendrindama organizacijos darbus, D. Sabienė sakė, kad reikia įvairinti veiklą, stiprinti bendradarbiavimą. Kaip bendradarbiavimo pavyzdį paminėjo Turgelių ir Paluknio mokyklų draugystę užsimezgusią Sąjungos veikloje. Dar pirmininkė minėjo, kad reikia daugiau renginių,kurie skatintų domėtis Lietuvos istorija, todėl, pasak jos, reikia organizuoti edukacines keliones ir susitikimus su istorikais.

Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė Danguolė Sabienė priminė kokios veiklos ėmėsi, kai, pasak jos, „Šuns balsas į dangų neina“

Švietimas , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra