Dailininko Eugenijaus Ginvill–Kulviečio paroda

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2009 m. liepos 3 dieną Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta dailininko Eugenijaus Ginvill–Kulviečio paroda. Siekdamas supažindinti žiūrovus su Lietuvos kultūros paveldu, iškiliomis meno asmenybėmis bei jų kūryba šį kartą muziejus pristato nederamai primirštą menininką, gyvenusį ir kūrusį drauge su žymiais XX a. trečiojo dešimtmečio lietuvių tapybos korifėjais – P. Kalpoku, J. Mackevičium, J. Šileika, A. Varnu, J. Vienožinskiu, A. Žmuidzinavičium ir kt.
 
Paroda surengta LR Kultūros fondo lėšomis. Dauguma parodoje eksponuojamų paveikslų – iš šeimos rinkinių, kiti paskolinti Nacionalinio Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų. Tai pirmoji paroda, surengta praėjus penkiasdešimčiai metų po tapytojo mirties.
 
Pagrindinis šios parodos sumanytojas – iš Kolumbijos į prosenelio žemę sugrįžęs vaikaitis Aleksas Eugenijus Kulvietis. Šiuo metu Kretingoje gyvenantis Aleksas tvirtai kuriasi Lietuvoje. Vedęs lietuvaitę Kristiną augina du sūnus Algirdą Eugenijų ir Gervydą. Svajoja surinkti dar daugiau medžiagos apie senelį ir išleisti monografiją, galbūt įkurti memorialinį muziejų. Ukmergės kraštotyros muziejaus iniciatyva bus išleistas katalogas, pristatantis E. Ginvill–Kulviečio kūrybą. Pats Aleksas paveldėjo iš senelio menininko gyslelę. Kaip ir senelis iš medžio drožia lietuviškus koplytstulpius bei kryžius. Yra surengęs ne vieną parodą Lietuvoje ir Kolumbijoje.
 
E. Ginvill–Kulviečio tapybos spektras gana platus: jis kūrė tiek religinio turinio paveikslus, tiek portretus, peizažus ir miesto kraštovaizdžius. Kūryboje vyrauja realistinės dailės tendencija – siekiama objektyviai perteikti vaizduojamų objektų spalvas, formas. Labiausiai tapytojo pamėgtas buvo natiurmortas – akademinio piešinio tikslumo, griežtos realistinės tapybos galimybių ir pirmo netramdomo įspūdžio atsivėrimo liudytojas. Šias apraiškas galima matyti prancūzų dailininko Chardino paveiksluose. Jo natiurmortai pasižymi lakoniškumu ir sugebėjimu perteikti kasdieninio gyvenimo smulkiausias detales. Kulvietis savo darbuose perteikia paprastų dalykų esmę. Natiurmortai traukia žvilgsnį savo paprastumu. Rausvas obuolys, prisirpusios aromatingos vynuogės, kurios regis vilioja paragauti – visa tai akimirkai užburia praeivį. Jo darbuose galima pamatyti ne tik vaizduojamųjų objektų natūralumą, bet ir meniškai perteiktas objektų formas, spalvas, faktūras, įvairias smulkmenas, iš kurių ir atsiskleidžia daiktinio pasaulio grožis.
 
Daugiau nei dešimt metų dirbęs ir kūręs Ukmergėje menininkas paliko ryškią žinią apie save. Parodos lankytojai smalsiai tyrinėja architektūrinius peizažus. Tai dokumentalūs ir meniški, perteikiantys tautines, taip pat laiko žymes, liudijantys apie iki šiol esančius ir dabar jau išnykusius objektus. Kaip daugelis pasakytų, – jo paveikslai savotiškas istorijos metraštis.
 
Taip pat menininkas pasižymėjo ir kaip aktyvus visuomenininkas, skautų tuntininkas, mokytojas ir puikus tėvas. Kaip sakė Aleksas Kulvietis, – Eugenijus mylėjo ne tiek gamtą, kiek patį gyvenimą, buvo žmogus įvairiapusis, talentingas viskam, ko imdavosi: nuostabių potėpių meistras, griežtas mokytojas, mylintis bitininkas ir sodo alchemikas; negana to, puikus medžio meistras, su didžiuliu atsidėjimu ir kruopštumu bei laikrodininko tikslumu daręs lietuviškus kryžius ir kitus dirbinius. Karys, skautas, aktyvus patriotas, keliautojas, poliglotas, be lietuvių kalbos kalbėjęs rusiškai, lenkiškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai, angliškai, buvo geras lotynų kalbos žinovas ir aktyvus esperantininkas. Žmogus, ne kartą istorijos sūkurių išsviestas iš savo gyvenimo ir vėl į jį sugrąžintas, galų gale nublokštas į kitą pasaulio kraštą pilna to žodžio prasme ir ten sugebėjęs pradėti gyventi nuo nulio.
 
Parodos lankytojai galėjo pamatyti fotografijas, kuriose įmažinti E. Kulvietį supę žmonės, įvykiai, kurios pasakoja nepaprasto likimo charizmatiškos asmenybės istoriją.
 
E. Kulvietis kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Ginvilų giminės, kuri siekia XII amžių. Iš tos pat giminės kilęs Abraomas Kulvietis, gyvenęs 1510–1545 m. Tikroji Kulviečių pavardė buvo Ginvila, ir Abraomas Kulvietis save vadino Ginvill de Kulva. Kad nereikėtų sakyti Ginvila iš Kulvos, pradėta vadinti – Kulvietis.
 
E. Kulvietis gimė 1883 m. balandžio 10 d. Panevėžio apskrityje, Vadoklių valsčiuje, Alunčių dvare. Vėliau Rygoje baigė gimnaziją ir fotografo amato. Sėkmingai mokėsi ir baigė Sankt Peterburgo karališkąją meno mokyklą. Buvo mobilizuotas ir dalyvavo Rusų–japonų kare. 1910–1914 gyveno Amerikoje, Čikagoje dirbo fotografu, o vėliau, išmokėjęs skolą, tapo fotoateljė savininku.
 
1914 m. dėl tėvo ligos grįžęs į Lietuvą, pateko į pirmąją karo ugnį. Tik grįžęs įstojo į Panevėžio lietuvių savanorių batalioną ir dalyvavo kovose ties Panevėžiu, Ukmerge.
 
Kadangi už Atlanto užgyventas turtas ir verslas dingo, turėdamas šiek tiek santaupų, Kulvietis nusipirko Petrapilyje fotografijos kabinetą, tačiau netikėtai užklupo mobilizacija, grėsė frontas. Tad teko likviduoti kabinetą ir 1918 m. menininkas vėl grįžo į Lietuvą.
 
Gyvendamas Petrapilyje Kulvietis susipažino su Emilija Kurnevičiūte, dantų gydytoja, kilusia iš Radviliškio, ir 1917 m. ją vedė. Kulviečių šeima 1918 m. apsigyveno Ukmergėje (Kauno gatvėje, paties suprojektuotame name). Susilaukė trijų vaikų: Alinos, Onos ir Jurgio. Netrukus Eugenijus įsidarbino Ukmergės valstybinėje gimnazijoje paišybos mokytoju, nuo 1920 m. vadovavo Ukmergės skautų tuntui, aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime. 1928 m. jis tapo Ukmergės amatų mokyklos direktoriumi. Nuolat dalyvavo tapybos darbų parodose, buvo gerbiamas menininkas tarp žymių to meto Lietuvos dailininkų.
 
Deja, Antrasis pasaulinis karas stipriai sujaukė menininko ir jo šeimos gyvenimą. 1942 m. vėl buvo vokiečių mobilizuotas bei pateko į diviziją prie Maskvos. Po trijų mėnesių iš vokiečių kariuomenės pasisekė ištrūkti. Pasitaikius progai Eugenijus su žmona išvyko į Kolumbiją ir po ilgos kelionės 1948 m. gruodį pasiekė Buenaventuros uostą.
 
1949 m., koneveikusi sunkų gyvenimą Kolumbijoje ir niekaip nepripratusi prie Bogotos aukščio (2600 m virš jūros lygio), nuo širdies ligos staiga mirė žmona Emilija. Jos laidotuves padėjo organizuoti Eugenijaus ir Emilijos ispanų kalbos mokytoja, Vergarų šeimos guvernantė, buvusi vienuolė Maria Josefa Talero. Keturiasdešimt vienerių metų inteligentiškos ir gražios kolumbietės rūpestis, dėmesys bei visokeriopa pagalba sužavėjo šešiasdešimt septynerių dailininką, ji tapo jo ramsčiu ir paguoda, o netrukus įsižiebė meilė, vaiskiai nušvietusi bei suteikusi sparnus paskutiniam gyvenimo ir kūrybos dešimtmečiui.
 
Įvykis, suteikęs dailininkui naują impulsą gyvenimui ir kūrybai, buvo jo sūnaus Henriko gimimas 1952–aisiais. Šis įvykis patraukė ir aplinkinių dėmesį: keista pora – įspūdingo stoto, daugiau nei dviejų metrų ūgio, 69–erių žilabarzdis dailininkas ir smulki 44–erių buvusi vienuolė – susilaukė kūdikio. Kulvietis sudomino aplinkinius ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip menininkas. Plūdo užsakymai, tad po metų menininkas jau galėjo įsigyti žemės namo statybai Medellino mieste, klimatinėmis savybėmis patogesnėje vietoje nei Bogota.
 
Gyvenimas klostėsi sava vaga. Deja, 1959 m. vasario 13 d. Eugenijus Ginvill–Kulvietis po sunkios ligos mirė.
 
Per savo gyvenimą menininkas sukūrė daugiau kaip 2 000 paveikslų. Daugelis jų išsiblaškę po pasaulį, saugomi privačiose kolekcijose, turi įsigijusios Amerikos, Anglijos, Švedijos, Prancūzijos, Italijos atstovybės. Simboliška ir prasminga švenčiant savo šalies tūkstantmetį, prisiminti bei pagerbti prieš savo valią po pasaulį išblaškytus žmones, tokius kaip E. Kulvietis, kuris, anot vaikaičio, „iki pat mirties būdamas toli nuo čia jos nepamiršo ir savo darbais nuolat kalbėjo apie Lietuvą, apie jos grožį, dorus ir darbščius žmones bei tūkstantmetę istoriją.“
 
Archyvo nuotr.
 
Nuotraukoje: Dailininko E. Ginvill–Kulviečio autoportretas (kopija)

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra