D. Grybauskaitė: J. Stoltenbergo vizitas – svarbus ir simboliškas

Autorius: Data: 2014-11-20, 13:26 Spausdinti

Ramūnas Grumbinas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Tai, kad, vos tik pradėjęs eiti pareigas, Baltijos šalis lanko naujasis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rodo, jog Aljansas supranta regiono situaciją ir jam kylančias grėsmes. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, susitikimo su J. Stoltenbergu metu, be kita ko, bus kalbama ir apie tai, kaip bus realizuoti ir vykdomi sprendimai, priimti susitikime Velse.

Kalbėdama apie kitos savaitės vizitą į Ukrainą, kur šalies vadovė susitiks su prezidentu Petro Porošenka, D. Grybauskaitė pabrėžia, kad Lietuva kaip galėdama padeda Ukrainai ir yra viena iš tarptautinėje erdvėje aktyviai besireiškiančių valstybių, ginančių Ukrainos poziciją.

„[Lietuva] primena, kad taika nėra duotybė, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra duotybė, kad už ją reikia kovoti, kad kaimyninis agresorius pažeidžia visos Europos pokarinių sienų struktūrą ir tarptautinę teisę, kad to negalima toleruoti XXI a.“, – sako D. Grybauskaitė.

– Prezidente, į Lietuvą atvyksta naujasis NATO generalinis sekretorius, buvęs Norvegijos ministras pirmininkas J. Stoltenbergas. Koks šio vizito tikslas? Ir kokius klausimus aptarsite su NATO vadovu?

– Tai – išties pirmasis vizitas į mūsų regioną. Jis lankysis visose trijose Baltijos šalyse, tarp jų, mano kvietimu, ir Lietuvoje. Tai yra labai svarbu ir simboliška. Tai rodo, kad NATO supranta mūsų regiono situaciją, grėsmes mūsų regionui, todėl pirmasis vizitas, vienas iš pirmųjų į užsienį, vos prieš mėnesį pradėjus dirbti, yra į Baltijos šalis.

Žinoma, kalbėsime apie grėsmes, pasiruošimą, kaip jas galima atremti, ką gali daryti pačios šalys, ką turi daryti NATO, kaip realizuosime ir vykdysime Velso sprendimus. Na, ir, be jokios abejonės, bus parodytos ir mūsų galimybės. Taip pat mes, kaip priimti šalis, parodysime, kokia galima parama tokiai pagalbai priimti, kaip tvarkysime infrastruktūrą, logistinius dalykus, pratybų sąlygas, nes pratybos vyks vienos po kitų, ir tai tikrai stiprina viso mūsų regiono saugumą. Mūsų pačių pasirengimas, kaip mes tai darome, kaip priimame, kokias sąlygas sudarome, yra viena iš labai svarbių sudedamųjų dalių mūsų viso regiono saugumui užtikrinti.

– Kitą savaitę lankysitės Kijeve, kur susitiksite su Ukrainos prezidentu P. Porošenka. Vykstate į Ukrainą šiai šaliai labai sudėtingu laiku. Koks Jūsų vizito tikslas?

– Taip, išties tai yra šalis Europoje, beveik Europos centre, kurioje vyksta kruvinas karas, kuri yra puolama savo kaimynės, ir tai yra labai skausmingas precedentas mūsų taikingos Europos kontinente. Mano vizitas sutampa ne tik su šiuo sunkiu laikotarpiu Ukrainai, bet ir su tuo, kad esame įsipareigoję dar nuo 2002 m. kasmet arba kas antrus metus turėti taip vadinamą Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybą. Tokiu formatu vyks ir šis susitikimas.

Išties Ukrainai labai sunku, ir politinis, ir dalykinis, ir humanitarinis, ir karinis palaikymas yra būtinas, kad ši šalis, jos žmonės, kurie pasirinko demokratišką kelią, kurie pasirinko savo valstybę tvarkytis patys, kurie nusprendė, kokia kryptimi jų valstybė turi judėti, t. y. Europos kryptimi, galėtų tai daryti be spaudimo, karinių intervencijų, agresijos. Todėl mums labai svarbu, kad Lietuva, kuri pati išgyveno nelengvus metus, kuri jau beveik 25-erius metus kūrė savo valstybę, atkūrinėjo ją, tvirtino ir stiprino, galėtų padėti naujai valstybei, kuri eina tuo pačiu keliu – savo identiteto, savo valstybingumo stiprinimo, savo nepriklausomybės įtvirtinimo keliu.

– Prezidente, kurios Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo sritys šiuo metu yra ypač svarbios? Ir kaip konkrečiai Lietuva galėtų padėti Ukrainai?

– Išties išskirčiau gal net tris mūsų bendradarbiavimo sritis. Tai būtų saugumas ir gynyba. Mes ir konsultuojame, ir padedame šaliai gintis, taip pat suteikiame pagalbą tokia forma, kaip, pavyzdžiui, įkurta Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada. Mes priimame sužeistuosius reabilitacijai, teikiame įvairius reikalingus daiktus Ukrainos kariuomenei, teikiame humanitarinę, finansinę pagalbą ir, žinoma, tarptautinėje erdvėje palaikome Ukrainą, sprendžiant įvairius kitokius globalesnius klausimus, tokius, kaip Europos Sąjungoje (ES), kur dalyvauju ir aš. Taigi išties mes šiai valstybei padedame viskuo, kuo tik galime saugumo ir gynybos srityje.

Antra grupė labai svarbių klausimų – Europos Ukrainos integracijos procesai, vykdomų reformų paketai, būtini tai šaliai ne tik atsispirti karinei, bet ir ekonominei agresijai, kuri vykdoma prieš ją. Tai yra ir naftos, ir kuro, ir dujų tiekimas bei kitoks spaudimas, pavyzdžiui, korupcinis papirkinėjimas, informacinė, kibernetinė ataka iš kaimyninės šalies prieš Ukrainą. Taigi daug dalykų, kur mes tikrai turime patirtį ir galime padėti. Ten siunčiame ir savo patarėjus, ir mūsų žmonės mielai važiuoja. Net ir mano buvęs ekonomikos patarėjas dabar pataria Ukrainos vyriausybei, kaip tvarkytis su šiomis reformomis. Savo ekonominių pagrindų nesusitvarkymas, negalėjimas kovoti su tokia išplėtota korupcija, aišku, Ukrainai reikštų didžiulį pralaimėjimą. Todėl Ukraina šiandien kuria savo valstybę nuo pagrindų ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir reformomis, keisdama įstatymus, kovodama su korupcija. Taigi yra didžiulis valstybės atkūrimo, sukūrimo, netgi valstybingumo įtvirtinimo klausimas, kuris šiuo metu sprendžiamas pačioje Ukrainoje.

Na, ir, žinoma, mūsų pagalba ir dvišalis bendradarbiavimas. Mes išties toliau mėginame vystyti (tiek, kiek tai yra įmanoma) ir prekybinius ryšius, ir transporto ryšius, ir energetinį bendradarbiavimą. Kaip minėjau, Lietuva tiesiogiai (taip pat ir finansiškai) skiria humanitarinę pagalbą, patarėjus, didžiulį dėmesį tarptautinėje erdvėje, gindama Ukrainos poziciją ir interesus. Taigi Lietuva yra viena iš aktyviai besireiškiančių valstybių tarptautinėje erdvėje, kuri primena, kad taika nėra duotybė, kad laisvė ir nepriklausomybė nėra duotybė, kad už ją reikia kovoti, kad kaimyninis agresorius pažeidžia visos Europos pokarinių sienų struktūrą ir tarptautinę teisę, kad to negalima toleruoti XXI a.

Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios ką tik pačios turėjusios sunkų nepriklausomybės atkūrimo kelią, kurios žino, kad Ukraina šiandien kovoja už visos Europos taiką, už visus mus. Jei teroristinė valstybė, kuri vykdo atvirą agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, ta agresija gali išplisti Europoje ir toliau. Todėl Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, supranta, kad už taiką reikia kovoti, taiką reikia ginti, nepriklausomybė ir suverenitetas yra neliečiami. Kiekviena tauta turi tokią teisę – turėti savo valstybę, ir niekas jai – ar mažai, ar didelei valstybei – negali diktuoti, kaip ji turi gyventi. Taigi šitą turime aiškiai pasakyti dabartiniam Kremliui, dabartinės Rusijos vadovybei, kad tokie veiksmai nebus toleruojami niekada.

Nuotr. - Prezidentė stebėjo tarptautines karines pratybas „Geležinis kardas 2014“ (LR Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ R. Dačkus)

NATO , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra