Cornelia Gurlitt: talentas, sužydėjęs I Pasaulinio karo Vilniuje
Autorius: Voruta Data: 2015-03-24 , 08:51 Spausdinti
2015 m. kovo 26 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaroma Cornelios Gurlitt grafikos darbų paroda „Cornelia Gurlitt: širdies kelionė“.
Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915-1917 m. Cornelios Gurlitt (1890-1919) litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių armijos ligoninėje, Vilniuje, medicinos seserimi tarnavusios dailininkės dramą. 22 originalių C. Gurlitt darbų parodą papildo amžininkų mintys apie Vilnių ir autentiški generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno armijos fotografų užfiksuoti Vilniaus gyvenimo vaizdai.
Paroda parengta meno galerijos Vokietijoje „Kunsthaus Desiree“ savininko, parodos mecenato, dr. Huberto Portzo muziejui padovanotos 16 C. Gurlitt grafikos darbų kolekcijos pagrindu. Didelė dalis darbų, datuojamų 1917 m., sukurti Vilniuje, kur, pasak amžininkų, „tolimajame Rytų fronte“, nuo 1915 m. C. Gurlitt dirbo gailestingąja seserimi. Pasak VVGŽM direktoriaus Marko Zingerio, vokiečių okupacinės armijos „Rytų fronte“ I pasaulinio karo metais tarnavo ištisa eilė talentingų menininkų ir rašytojų, tokių kaip Hermannas Struckas ir Arnoldas Zweigas. Jie rengė parodas Vilniuje ir Kaune, rašė straipsnius į kaizerinės armijos leidinius. Vėliau pagarsėjo ir dailės bei literatūros istorijoje užėmė pelnytą vietą. Tačiau Cornelia Gurlitt, anksti pasitraukusi iš gyvenimo, be retų paminėjimų I pasaulinio karo metais ir po II pasaulinio karo, atrandama tik dabar.
Dar 1914 m. Vokietijoje užsirekomendavusi kaip talentinga dailininkė, Vilniuje ji susipažino su savo mylimuoju, dailės kritiku ir spaustuvininku Pauliu Fechteriu ir išgyveno savo talento žydėjimo laikotarpį. „Šiai moteriai buvo būdinga slegiančios vidinės įtampos jėga. Mat toji moteris, kurios vardas ir darbas žinomi tik nedideliam ratui žmonių, jos sutiktų gyvenime, tikriausiai buvo genialiausia ir gabiausia iš jaunesniosios ekspresionistų kartos. Jos anuomet sukurti piešiniai, litografijos ir paveikslai – išraiškingiausias tų metų menas, o tarp moterų dailininkių vargiai rastume jai lygių“, – 1949 m. dailėtyros knygoje prisimindamas neeilinę menininkę rašė P. Fechteris.
Cornelia Gurlitt buvo savo epochos kūdikis: modernią ekspresionistinę meno kryptį pasirinkusi ne tik kaip meninę išraiškos priemonę, bet ir kaip egzistencinę filosofiją, ji visiškai atitiko vokiškojo ekspreksionizmo liniją, kurioje nerimas ir vidiniai prieštaravimai perkeliami į kūrinius deformuotomis, lūžtančiomis linijomis, grubiai stilizuotomis formomis, apnuoginant meno kūrinį, o tuo pačiu ir save patį.
Pirmojo pasaulinio karo Vilnių ir generolo feldmaršalo Hermanno von Eichhorno vadovaujamą 10-tąją Kaizerio armiją, nuo 1915 m. pabaigos kontroliavusią Oberosto provinciją, kruopštaus Dr. Huberto Portzo atlikto tyrimo dėka galime pamatyti Cornelios akimis: parodą lydinčio katalogo straipsnyje „Širdies reikalai“ spausdinamos dailininkės laiškų ištraukos, amžininkų mintys ir istoriniai faktai, perkeliantys į tų laikų Vilniaus realybę. Autentiškų skaitmeninių Kaizerio armijos ir Vilniaus fotografijų kolekciją muziejui 2010 m. dovanojo generolo H. von Eichhorno provaikaitis p. Rolfas Dyckerhoffas iš Wiesbadeno (Vokietija).
2014 metų pabaigoje Berno muziejui (Šveicarija) paviešinus dailininkės sūnėno, Corneliaus Gurlitto testamentu paliktą kūrinių sąrašą, paaiškėjo kad jos brolis, Corneliaus tėvas, Hilderbrandas Gurlittas, nepaisant savo senelės žydės, buvęs vienu iš keturių liūdnai pagarsėjusių nacių išgrobstyto meno kolekcionierių, slaptoje meno kūrinių kolekcijoje išsaugojo dar 138 dailininkės darbus, sukurtus 1914-1919 m. Planuojame, kad šie darbai ateityje pasieks Vilnių.
Paroda VVGŽM Tolerancijos centre veiks iki 2015 m. rugsėjo 18 dienos.
Parodos kuratorė: Ieva Šadzevičienė
Parodos organizatoriai: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ir mecenatas dr. Hubert Portz.
Partneriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje, LAWIN
Komentarai
Naujienos
-
Prof. dr. E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą
-
Kovo 11-osios išvakarėse pagilinkite žinias apie Lietuvos istoriją
-
Inga Ruginienė: „Moterų sveikinti, deja, nėra su kuo“
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
Lietuva
-
Kovo 11-osios išvakarėse pagilinkite žinias apie Lietuvos istoriją
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (III)
-
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa
Istorija
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (III)
-
Adolfo Ramanausko Vanago gimtadienio proga – prisiminimai iš ankstyvosios jo jaunystės
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
Kultūra
-
Rašytojai dr. J. Žąsinaitei-Gedminienei paskirta D. Malinausko kultūros premija
-
Lietuva kviečia stažuotis užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus
-
Ko galime pasimokyti iš nebeegzistuojančių šalių istorijų? (video)
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Prof. dr. E. Skerstonas Moters dienos proga linki gyventi savo, o ne kitų gražų gyvenimą
-
Inga Ruginienė: „Moterų sveikinti, deja, nėra su kuo“
-
Algirdas Grigaravičius. J. Jablonskio politinės ir visuomeninės pažiūros
-
Česlovas Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
-
Česlovas Iškauskas. Audros vandens stiklinėje
Religija
-
Kviečiame melstis už lietuvius, išsibarsčiusius po visą pasaulį
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Kalvarijos vasarinė sinagoga apsaugota nuo sunykimo
~ Kultūra, Naujienos, Žydai
2021-03-05, 14:52
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
~ Iškauskas Česlovas, Istorija, Lietuva, Naujienos, Rusijos istorija, Žydai
2021-02-27, 12:36
-
Purimo išvakarėse žydų bendruomenė kviečia išsikepti „Hamantašen“ sausainių (receptas + video)
~ Kultūra, Naujienos, Žydai
2021-02-23, 13:29
-
Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario V. Rakučio straipsnyje paskelbtų teiginių
~ Lietuva, Naujienos, Žydai
2021-02-22, 14:44
-
Česlovas Iškauskas. Žydai - A. Hitlerio tarnyboje
~ Iškauskas Česlovas, Istorija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Pasaulis, Žydai
2021-02-20, 09:53