Pagrindinis puslapis Autoriai Česlovas Iškauskas. Nekonstruktyvi opozicija

Česlovas Iškauskas. Nekonstruktyvi opozicija

Česlovas Iškauskas. Nekonstruktyvi opozicija

Česlovas Iškauskas,  www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. Štai ir pandemijos skaičius galima suvesti būtent dabar, kai po pernai spalio 11 d. įvykusių Seimo rinkimų prabėgus dar dviems mėnesiams, gruodžio 11-ąją, ėmė dirbti 18-oji Vyriausybė. Jai teko nepavydėtina dalia, kai dvi krizės susiplakė į vieną kamuolį ir ėmė grėsti valstybės stabilumui.

Nepatyrusiems šios valdančiosios daugumos politikams tai nemenkas iššūkis. Juo labiau, kad ji neranda atramos ir Daukanto aikštėje, nes devintasis šalies vadovas taip pat nekrimtęs politiko duonos. O finansininko santykiai su panašaus išsilavinimo ekonomiste premjere taip pat ne idealūs…

Bet šioje situacijoje mus stebina kitkas – nuožmi kova tarp valdančiųjų ir opozicijos. Paprastai valstybėje kilus krizei visos politinės jėgos susivienija ir duoda atkirtį tiems, kurie kesinasi į nacionalinį saugumą. Panašiai buvo anais sunkiais Sąjūdžio laikais ir ginant Lietuvos nepriklausomybę.

Dabar gi, kai šalį kamuoja pandemija ir migrantai, apie kokį nors sutarimą tarp pozicijos ir opozicijos tenka tik pasvajoti. Atvirkščiai: kuo įtampa didesnė, tuo vieni kitiems kerta skaudžiau. Žinoma, tai dar labiau komplikuoja padėtį.

Taip jau įprasta, kad pralaimėjusieji rinkimus ir nusėdę opozicijoje tampa nesutaikomais valdančiųjų kritikais, nors savo programose deklaruoja, kad bus konstruktyvi politinė jėga, padedanti priimti valstybei naudingus sprendimus. Nereikia būti dideliu dabartinės valdančiosios koalicijos simpatiku, kad pastebėtum, jog opozicijos lyderiai „valstiečiai“ kritikuodami valdžią nejaučia stabdžių.

Dažnai atrodo, kad būdami joje opoziciniai politikai klaidų nedarė ir dirbo tik Lietuvos labui. Jie ir „kovidą“ suvaldė, ir su karantinu susitvarkė, ir pabėgėlių antplūdžio išvengė (tokios dovanėlės Minsko režimas tiesiog dar nebuvo sugalvojęs), ir su diktatoriškiais režimais sugyveno, ir Minsko, Maskvos, Pekino neerzino.

Žadėjau išvengti konkrečių faktų, bet vargu, ar pavyks. Štai vien sveikatos apsaugos srityje pakanka prisiminti anuometinio „valstiečių“ ministro siūlytas gydymo įstaigų valdymo pertvarkas, kurių Seime nepalaikė net dalis valdančiųjų. Simboliška, kad po ketverių metų valdymo ekonomikos ministras kolegai sveikatos apsaugos ministrui padovanojo…kaukę. Tą nuožmaus kritiko kaukę jis nešioja iki šiol.

Prieš Seimo rinkimus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reklamoje, kurioje buvo ir 17-os Vyriausybės vadovo atvaizdas, ryškiom raidėm buvo parašyta: „Suvaldėme COVID-19 pandemijos plitimą šalyje“. Aiškiai paskubėta. Pralaimėjęs rinkimuose „valstiečių“ pasiuntinys į premjerus pripažino: „Mums reikėjo ne lokaliai, o visą šalį uždarinėti“.

Dabar, po metų, nuo savo partinio globėjo atsiknojęs tik ką sukurtos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan tos“ seniūnas paveldėjusiems sunkų palikimą tėškia: „su pandemija ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma nesusitvarko“, ir reikalauja keturių ministrų atsistatydinimo.

Gi partijos vadovas, išdidžiai pasitraukęs iš Seimo, sausį pristatytos Šešėlinės Vyriausybės vardu užpylė Premjerę laiškais, reikalaudamas nedelsiant įvesti karantiną ir jam atsakinėti. O šios vyriausybės finansų ministras neigia kaukių naudą, nes esą jose veisiasi… kirminai.

Partijos lyderio dešinioji ranka, pagal išsilavinimą pedagogė ir teisininkė, peržengia visas ribas. Garsų imunologą ji pašaipiai vadina „ekspertu“ (kabutėse), o jo išsakytas privalomosios vakcinacijos prognozes lygina su nacistų prievarta. Skamba net grasinimas: „Kuo baigėsi Niurnbergas – žinome“. Už Seimo sienų pasigirsta plojimai: kartuvės – ne vien simbolis…

Klaidas daro visi. Gausu jų ir šiandienos valdyme. Svarbu jas ne tik nurodyti, bet ir siūlyti realius sprendimo būdus. Visos politinės partijos, būdamos valdžios užkulisiuose, negailestingai kritikuoja valdančiuosius. Ne išimtis buvo ir praėjusioji kadencija. Tačiau šiandien, kai Lietuva dėl patiriamų krizių pakliūna į viso pasaulio akiratį, kai būtinos bendros pastangos, šios opozicijos laikysena nė vienu aspektu neprimena konstruktyvaus darbo Lietuvos labui.

O tuomet galima tvirtinti, kad ji naudinga kai kurioms pikta mūsų šaliai linkinčioms vidaus ir išorės jėgoms.

Naujienos iš interneto