Čepkeliuose žydi andromedos

Autorius: Voruta Data: 2013-05-18 , 09:16 Spausdinti

Andromedos – tai visada žaliuojantys pelkių krūmokšniai. Jie auga ten, kur kiti negali: mirksta vandenyje, pakenčia oro ir maisto stygių. Žavus augalėlis nesiekia pusmetrio, tačiau jo šaknys driekiasi dešimtis metrų. Kiek metų tokiam krūmeliui? Jo rievių nematyti, tačiau galima įtarti, kad beveik šimtas. Andromedų stebuklą galima pamatyti tik gegužę. Ką bendro turi gležnas žiedelis ir garsusis Andromedos ūkas?

Pirmasis lietuviškų augalų vardų žinovas J. Pabrėža jas vadina balažuvėmis. Švedas K. Linėjus, šiuos augalėlius andromedomis pavadinęs, paaukojo juos graikų dievams.

Andromedos – tai visada žaliuojantys pelkių krūmokšniai. Jie auga ten, kur kiti negali: mirksta vandenyje, pakenčia oro ir maisto stygių. Pats augalėlis nesiekia pusmetrio aukščio. Tačiau jei bandytumėte išrauti, tai rastumėte po samanomis besidriekiantį dešimties metrų stiebą su šaknelėmis. Nuo šio šakniastiebio kyla stiebeliai su siaurais lapeliais. Sunku nusakyti, kiek metų tokiam krūmeliui – jo rievių nematyti, tačiau galima tikėtis, kad beveik šimtas.

Andromedų stebuklą galima pamatyti gegužę, kai beveik kiekvienas stiebelis iškelia į skėtelį susibūrusius žiedelius. Žiedeliai rausvi, balti, tarytum užvožti ąsotėliai be ąselių. Jie švelniai kvepia. Švelniai rožiniai žiedeliai – lyg žvaigždės, nusileidusios pasivaikščioti po raistelį, išsimaudyti jo vandenėly ir ūkuose bei atnešti mums svarbią žinelę…

Graikų legenda pasakoja, kad Etiopijos karalystę užpuolė pabaisa ir kaip išpirkos pareikalavo karaliaus dukters Andromedos. Karalius ją aukojo vardan šalies gėrio ir pririšo nuogą prie pakrantės uolos, kaip reikalavo pabaisa . Pro šalį netikėtai skridęs Dzeuso sūnus Persėjas. Jis būtų palaikęs Andromeda nuostabia statula iš balto marmuro, jeigu jūros vėjas nebūtų kedenęs jos plaukų, o iš žavingų akių nebūtų byrėjusios didelės ašaros. Jo širdis suliepsnojo meile gražuolei. Nusileidęs prie Andromedos jis sužinojo, kodėl ji taip kenčia ir pasiryžo išgelbėti mylimąją. Kova su pabaisa buvusi nuožmi, tačiau mūšis baigėsi narsuolio Persėjo pergale. Tuomet jis vedė Andromedą, o visa šalis linksminosi vestuvėse. Šios ištikimos ir ištvermingos meilės vardan danguje įsižiebė Andromedos žvaigždynas, o pelkėse pražydo andromedos.

Andromedos žvaigždynas – devynioliktas pagal dydį, jo trys ryškiausios žvaigždės pabirusios dideliu puslankiu. Vakarinėje žvaigždyno dalyje yra garsusis Andromedos ūkas. Jis jungia milijardus saulių ir yra panašus į mūsų galaktiką. Andromedos ūkas – šviesiausia ir vienintelė plika akimi Lietuvoje matoma galaktika. Šioje vietoje Žemę gaubianti krištolo skaidrumo sfera yra kiek plonesnė, todėl pro ją astronomai žvelgia į užgalaktę.

Atskrido triukšminga kamanė. Atsitūpė ant andromedos žiedelio, siurbia nektarą ir kartu apdulkina gėlelę. Vasaros gale šis, penkių kamarėlių žiedelis penkializdėje dėžutėje subrandins sėklas.

Anksčiau žmonės andromedų arbata gydėsi reumatą ir džiovą. Gamino juodus dažus.

Andromedos žavi savo didingu paprastumu.

Lankykimės Lietuvos saugomose teritorijose.

Parengta pagal Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistės dr. Onutės Grigaitės straipsnį

V. Banytės nuotr.

Parkai Andromeda, Andromedos žvaigždynas, Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas