Č. V. Stankevičiaus kalba Nepriklausomybės aikštėje

Autorius: Data: 2011-01-10, 17:36 Spausdinti

LR Seimo nario Česlovo Vytauto Stankevičiaus kalba, pasakyta 2011 m. sausio 8 d. Nepriklausomybės aikštėje

Garbingi savanoriai Lietuvos Nepriklausomybės gynėjai,

Susirinkome šioje istorinėje Lietuvos vietoje paminėti Lietuvos nepriklausomybei lemtingas 1991 m. sausio dienas.

Lygiai prieš dvidešimt metų, 1991 m. sausio 8-tąją, Sovietinė imperija ėmėsi smurtu tramdyti nepriklausomybės keliu tolstančią Lietuvą.

Nuo Kovo 11-tosios iki 1990-ųjų metų pabaigos Lietuva atlaikė du Sovietų Sąjungos vadovų ultimatumus, reikalaujančius atšaukti Kovo 11-tosios Aktą, taip pat du su puse mėnesio trukusią ekonominę blokadą. Per tą laikotarpį Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atlaikė ir Sovietų Sąjungos vyriausybės pastangas derybomis primesti Lietuvai „suverenų statusą“ vadinamoje atnaujinamoje Sovietų Sąjungos federacijoje.

Nuo Kovo 11-tosios iki 1990 metų pabaigos Sovietų Sąjungos Prezidentas Michailas Gorbačiovas vis dar laikėsi JAV Prezidentui duoto pažado prieš nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą nenaudoti karinės jėgos. 1990 m. spalio mėn. M. Gorbačiovui buvo paskirta Nobelio Taikos premija už vadovaujantį vaidmenį tarptautinės bendruomenės taikos procese.

Tuo metu M. Gorbačiovo vadovaujamos Sovietų Sąjungos struktūros jau pilnu tempu rengėsi pašalinti neklusnų Lietuvos parlamentą, užgrobti Lietuvos radiją ir televiziją, įbauginti taikius Lietuvos piliečius bei nuslopinti tolimesnį nepriklausomybės įgyvendinimą.

Imperinių jėgų įkurta „Jedinstvo“ organizacija, parengta kaip karinių pajėgų priedangos struktūra, turėjo įgyvendinti tariamo pilietinio perversmo scenarijų. Perversmui vykdyti laikas pasirinktas prieš pat Jungtinių Tautų sankcionuotą tarptautinę Kuveito išvadavimo iš Irako okupacijos operaciją. Pretekstu šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą pasinaudota Vyriausybės sprendimu dėl kainų pakėlimo.

Lygiai prieš dvidešimt metų, sausio aštuntąją, „Jedinstvo“ sušaukusi keleto tūkstančių Maskvos kontroliuojamų įmonių rusakalbių darbuotojų mitingą šioje aikštėje ir pasitelkusi civiliai persirengusių smogikų būrius, mėgino šturmu užimti Lietuvos parlamentą. Keliolika tūkstančių beginklių nepriklausomybės gynėjų tada savo krūtinėmis užstojo Aukščiausiąją Tarybą ir privertė perversmininkus atsitraukti.

Jedinstvo“ „civilinei operacijai“ nepavykus, priešas pradėjo vykdyti iš anksto parengtą karinio perversmo scenarijų. Okupacinės kariuomenės specialiosios paskirties daliniai vis dažniau vykdė išpuolius, užiminėjo pastatus. Tapo akivaizdu, kad jau artimiausiomis dienomis gresia plataus masto atvira karinė agresija. Tada tūkstančiai žmonių iš viso krašto, palikę savo namus ir globos reikalingus artimuosius, stojo ginti Lietuvos laisvės bei nepriklausomybės. Minios gynėjų saugojo svarbiausius Lietuvos valstybės centrus, radijo, televizijos ir ryšio objektus, tūkstančiai kitų statė barikadas ir maitino gynėjus.

Daugelis iš jūsų čia susirinkusiųjų budėjote prie radijo ir televizijos pastatų tą lemtingą sausio tryliktosios naktį, kai Nobelio taikos premijos laureato vadovaujamos SSRS imperijos tankai ir iki dantų ginkluoti smogikai buvo nukreipti įvykdyti agresijos prieš beginklę tautą.

Beginklių žmonių traiškymas tankų vikšrais ir šaudymas buvo tyčinis karo nusikaltimas bei nusikaltimas žmoniškumui, kuriam nėra ir nebus senaties.

Tą sausio naktį priešo barbariškas puolimas suvienijo tautą ir pakylėjo ją į aukščiausią būtį. Laisvės gynėjai suprato, kad priešas gali sunaikinti daugelį, ir kartu įtikėjo, kad jis nepajėgs palaužti tautos ryžto ginti savo laisvės bei nepriklausomybės. Taikių ir beginklių gynėjų valia tapo stipresnė už priešo tankų plieną ir imperijos puolimas užspringo. Pasaulio geros valios žmonės solidarizavosi su Lietuva.

Lietuvos laisvės gynėjai,

Sausio tryliktosios aukos įpareigoja mus reikalauti, kad atsakomybėn būtų patraukti visi, kas sankcionavo Sausio karo nusikaltimus ir juos įvykdė, kas už juos buvo apdovanotas kruvinais medaliais. Lietuvos laisvės kovotojų ir kankinių per visą okupacijos laikotarpį sudėtos gyvybės aukos įpareigoja mus ir dabarties bei ateities kartas budėti bei puoselėti apgintą Lietuvos nepriklausomybę. Neužmirškime savo skaudžios istorijos.

Šiandien minėdami mūsų atmintyje dar gyvos tragiškos istorijos įvykius sveikinkime vieni kitus su 1991-ųjų metų Sausį pasiekta pergale, kurios dalyviais mums teko laimė būti.

Su pergale!

Nuotraukoje: Seimo narys Č. V. Stankevičius

Voruta. – 2011, saus. 22, nr. 2 (716), p. 7.

Sausio 13-oji ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra