Buvęs JAV ambasadorius: Rusija Lietuvoje „pirko“ žiniasklaidą ir pergalę rinkimuose

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Už neskaidrius Rusijos pinigus Lietuvoje buvo perkama žiniasklaida, finansuota politinės partijos pergalė rinkimuose, o vėliau jie prisidėjo prie nekilnojamojo turto burbulo augimo bei bliūškimo. Tai paskelbė Keithas Smithas, buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje 1997–2000 metais, apžvalgoje „Prekybos Rusijos energija neskaidrumai – pavojai Europai“.
 
Apžvalgoje jis kritikuoja, kad Europos Sąjunga vieningai nesiima kovoti su tuo, kad vis didesnę dalį Europos energijos dalį tiekiantis Rusijos verslas yra neskaidrus, korumpuotas.
 
Todėl jis esą su tyliu Vakarų pritarimu nekliudomas ir praturtina su Kremliumi susijusį Rusijos elitą bei tvarkosi Europos Sąjungos šalyse pagal jam įprastas neskaidrias žaidimo taisykles.
 
Tarp nurodomų pavyzdžių, kaip už neskaidrius pinigus Rusija „perka“ įtaką valstybėse, K. Smithas kelis kartus pamini Lietuvą. Jis kalba apie įvykius, buvusius tuo metu, kai jis vadovavo JAV atstovybei mūsų šalyje.
 
„Anksčiau sovietų dominuotose valstybėse, pvz., Lietuvoje, turėtų būti atidžiai išnagrinėti verslo sandoriai tarp iki 1990-ųjų dirbusių komunistų pareigūnų bei Rusijos kompanijų atstovų. Iš dalies būtent dėl netiesioginės finansinės paramos iš su „Lukoil“ susijusios kompanijos Lietuvos socialdemokratų partija sugebėjo laimėti 2000-ųjų parlamento rinkimus ir kitus aštuonerius metus išlikti valdžioje. Panašių pavyzdžių yra beveik kiekvienoje Vidurio ar Rytų Europos šalyje“, – rašo K. Smithas.
 
Anot jo, kadangi dauguma Europos Sąjungos valstybių nereikalauja, kad iš užsienio vyriausybių ar įmonių pinigus gaunančios kompanijos praneštų apie tai, tampa praktiškai neįmanoma sužinoti, kas stovi už iš užsienio vykdomų viešųjų ryšių kampanijų ar siekių daryti politinę įtaką.
 
Kaip pavyzdį jis nurodo „Mažeikių naftos“ pardavimo JAV įmonei „Williams“ istoriją, kuriai vykstant jis vadovavo JAV ambasadai Vilniuje.
 
„Ši problema yra ypač ryški šalyse, kur žiniasklaida nesugeba ar nenori agresyviai vykdyti žurnalistinių tyrimų. Naujosiose demokratijose daugelio laikraščių ar televizijos stočių finansinė padėtis yra nestabili, todėl jie gali neatsispirti, kai jiems paramą siūlo daug lėšų valdančios užsienio kompanijos ar žvalgybos tarnybos. 1999-aisiais Lietuvos spaudoje buvo plačiai aprašyta, jog Rusijos ambasadoriumi tapo buvęs KGB pareigūnas. Beveik tučtuojau dramatiškai pasikeitė bent vieno laikraščio pozicija, buvo aiškiai palaikomas Rusijos, o ne JAV pretendentas pirkti svarbiausią šalies energetikos struktūrą. Kai kas darė prielaidą, kad šis laikraštis gaudavo finansinę paramą iš Rusijos ambasados“, – rašo K. Smithas.
 
Nors savo apžvalgoje K. Smithas daug informacijos pagrindžia išnašomis į kitų autorių straipsnius ar apžvalgas, prie teiginių apie žiniasklaidą jis jokio papildomo šaltinio nenurodo.
 
Savo apžvalgoje K. Smithas net iškelia teoriją, jog nekilnojamasis turtas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse brango todėl, kad iš energijos prekybos uždirbęs Rusijos elitas siekė turtą perkelti į užsienį, tarp jų investuoti jį į nekilnojamąjį turtą.
 
„Šis neskaidrus turto susikaupimas prisidėjo prie nekilnojamojo turto kainų bumo (vėliau ir nuosmukio) Baltijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, net JAV“, – tikina K. Smithas.
 
Jo nuomone, Europos Komisija turėtų „aktyviau ginti Europos Sąjungos šalis nuo politiškai nutraukiamų energijos srautų iš Rusijos, kokį patyrė Lietuva“.
 
„Mažeikių naftą“ 2006-aisiais pardavus Lenkijos, o ne Rusijos investuotojams, netrukus nutrūko naftos tiekimas į Mažeikius dujotiekiu. Įmonė žaliavą importuoja per jūrą, tai jai kainuoja brangiau.
 
Tomo Urbelionio nuotr. (BFL)
 
www.alfa.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra