Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

1920 m. Lenkijai sulaužius Suvalkų sutartį ir okupavus rytinę Lietuvos dalį, iki 1944 m. etninėse lietuvių žemėse nuo oficialios ir slaptos Lenkijos kariuomenės (AK) žuvo apie 5 tūkstančiai asmenų, daug jų buvo kankinta, suluošinta, kalinta, apiplėšta, bausta. Kelis metus Lenkijos valdžios veiksmams priešinosi apie 200 Lietuvos partizanų. Lenkijos valdžia uždarė apie 200 lietuviškų mokyklų, 150 skaityklų, įvairių organizacijų.

Lietuvos žemės sklypus, pastatus svetimos šalies valdžia dovanojo lenkų karininkams, geriausiai kariavusiems prieš Lietuvą. Visi gyventojai prievarta buvo lenkinami per mokyklą, bažnyčią, oficialias valdžios įstaigas, kariuomenę. Per mūsų istoriją baltų kalbų plotas sumažėjo 6 kartus, iš jo lietuvių kalbos plotas – 3 kartus.

Lietuvos Vyriausybės sudaryta valstybinė komisija įvertino “Armijos krajovos” Lietuvoje vykdytą genocidą. Mūsų Vyriausybė mano, kad tas įvertinimas tinka ir Lenkijos įvykdytai okupacijai Lietuvoje. Bet Lenkijos valstybė ir jai pavaldžios Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybės, politinė organizacija “Lenkų rinkimų akcija” Lenkijos okupacijos nepripažįsta ir gaivina tos okupacijos padarinius.

Per metus Lietuvos lenkiškoms mokykloms Lenkija skiria 13 milijonų zlotų, bet gaili 1 milijono zlotų Seinų krašto lietuviškoms mokykloms. Į pietus nuo Vilniaus gudiškai kalbantiems lietuvių kilmės lenkams pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nesudaroma galimybės mokytis gimtąja kalba. Statomi paminklai Lietuvą okupavusiai Lenkijos kariuomenei, AK kariams. Pogrindinis „Vilniaus lenkų universitetas“ išlaikomas Lenkijos, pavertus jį Balstogės universiteto filialu.

Lenkiškų mokyklų mokiniams ir iš Lietuvos iždo skirta 40 proc. daugiau negu lietuviškų mokyklų mokiniams. Iš 15 pensinio amžiaus sulaukusių mokyklų direktorių Vilniaus rajono savivaldybė bando atleisti tik Marijampolio vidurinės mokyklos direktorių už dalyvavimą rinkimuose ir visuomenėse organizacijose.

Šiemet Lietuvos kariuomenė, visuomeninės organizacijos gražiai pagerbė Lietuvos karius Rasų kapinėse. Vilniaus miesto savivaldybės didžiojoje salėje vyko solidi konferencija „Rytų Lietuvos užgrobimo padariniai ir dabarties aktualijos“.
Siūlau priimti Rytų Lietuvos gaivinimo programą.

Rytų Lietuvos gaivinimo programa

I. Įstatymų papildymas:

1. Švietimo įstatymas;
2. Tautinių mažumų įstatymas;
3. Savivaldos įstatymas;
4. Viešųjų užrašų rašymo sutvarkymas;
5. Kultūros paminklų priežiūra;
6. Įstatymas dėl 1920-1944 metais nukentėjusiųjų nuo Lenkijos okupacijos;
7. Lietuvos okupacijų komisijos papildymas;
8. Sostinės įstatymas;
9. Vilniaus, Šalčininkų r. savivaldybių reorganizavimas;
10. Regioninių ir etninių reikalų komisija;
11. Leidimas pasirinkti lietuvių tautybę ir lietuvišką pavardės, vardo rašybą;

II. Švietimo reorganizavimas:

12. Dėstymas valstybine kalba;
13. Perėmimas mokyklų iš Vilniaus rajono – Vilniaus miesto, iš Šalčininkų r. – Vilniaus apskrities pavaldumui;
14. Vienodi vadovėliai;
15. Valstybinės kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams;
16. Vienodi egzaminai;
17. Tiesioginis rytų Lietuvos mokyklų finansavimas per apskritį ir ministeriją;
18. Direktorių, mokytojų atestavimas;
19. Lietuviškų ir lenkiškų mokyklų sąlygų sulyginimas;
20. Lenkų universiteto išformavimas;
21. Lietuvių kalbos katedrų nelietuviams sujungimas su normaliomis katedromis;
22. Bažnyčios pamaldų kalbos sprendimas;

III. Ekonomika:

23. Pastatų grąžinimas Vilniaus krašto lietuvių organizacijoms;
24. Žemės grąžinimo priežiūra – neskirti prisidėjusiems prie Lietuvos okupacijos;
25. Rytų Lietuvos fondas;
26. Parama per lojalias visuomenės organizacijas;
27. Vilniaus regiono kaimų asociacijos reorganizavimas;
28. Rytų Lietuvos rajonų socialinio plėtojimo programa iki 2009 m.;

IV. Užribio lietuviai:

29. Etninių lietuvių žemių rėmimo programa;
30. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento reorganizavimas;
31. Seimo, Vyriausybės komisijų, sudarytų bendradarbiauti su Lenkija, paleidimas  įstojus į Europos Sąjungą.

Nuotraukoje: Hum. m. dr. K. Garšva

Sena Voruta