Būti ar žūti Lietuvos universitetams?

Autorius: Data: 2011-11-17, 15:40 Spausdinti

Sigita NEMEIKAITĖ, Vilnius

Kokia mokytojo profesijos ateitis Lietuvoje, jeigu bus įgyvendinama suprojektuota universitetų jungimo reforma? Apie tai 2011 m. lapkričio 14 d. buvo diskutuota Seime, prie apvaliojo stalo. Šią konferenciją-diskusiją surengė grupė Seimo narių kartu su Vilniaus edukologijos universitetu.

Kodėl taip svarbu kalbėti apie mokytojo profesijos ateitį, ar jai kyla realių grėsmių ir kokių? Apvaliojo stalo dalyviai dalijosi savo mintimis, paakinti ekspertų grupės siūlymų, kaip optimizuoti Lietuvos universitetų tinklą. Priminsime, kad šią ekspertų grupę šalies Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius paskyrė savo potvarkiu 2011 metų gegužės 31 dieną.

Išanalizavę šalies universitetų situaciją, ekspertai pasiūlė vadinamąjį siektino Vilniaus universiteto modelį, t. y. iki 2015 m. pabaigos prie Vilniaus universiteto prijungti Vilniaus edukologijos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetus. Panašus modelis siūlomas ir Kaune. Įgyvendinus šiuos siūlymus iki 2017 po siektino Kauno universiteto stogu atsidurtų čia veikiantys kiti universitetai bei jų filialai.

Pagal ekspertų planą, pirmiausia nusitaikyta į Vilniaus edukologijos universitetą, kuris dar iki 2012 m. pabaigos siūlomas prijungti prie Vilniaus universiteto.

Tad konferencijos dalyviai aiškinosi, kokios galimos tokios pertvarkos pasėkmes, ar ekspertų prielaidos pakankamos užsimoti revoliucingiems pokyčiams, pagaliau, kokia jų nauda?

Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai Gintaras Songaila, Vytenis Povilas Andriukaitis, Rytas Kupčinskas, Kazimieras Uoka, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius prof. Algirdas Gaižutis, šios aukštosios mokyklos dėstytojai, Švietimo ir mokslo ministerijos, kultūros ir mokslo visuomenės atstovai.

Pasak prof. A. Gaižučio, šiuo metu vyrauja trys universitetų modeliai, o jo vadovaujamasis yra vadinamasis lygiagretusis – specializuotas. Rektorius savo esme skirtingų universitetų jungimą vadino ydingu ir smarkiai kritikuotinu, neslėpė, kad po sujungimo vėliava jis įžvelgia menamus taupymo bei planuojamo privatizavimo kėslus A. Gaižutis tvirtino, kad pinigų yra, tačiau kažko trūksta galvose. Profesoriaus nuomone, yra būtini ir klasikiniai, ir profiliniai universitetai, o studentų mažėjimas nesąs toks baisus, kaip stengiamasi parodyti. Rektorius teigė, kad atsisakius mokytojus rengti specializuotoje aukštojoje mokykloje, šalis būtų nublošta į daraktaravimo laikus. A. Gaižučio žodžiais, toks pedagogų ruošimo kelias yra būdingas trečiojo pasaulio šalims. Rektorius įsitikinęs, kad būtent profiliniuose, mažesniuose universitetuose yra geriausios galimybės parengti specialistus.

O gal Lietuvai apskritai pakaktų vieno universiteto? Šai tema ironizuodamas svarstė Seimo narys V. P. Andriukaitis. „Galėčiau būti ekspertu ir surasti įvairių gerų aspektų“, – sakė jis, paraginęs į ekspertų siūlymus žiūrėti ramiai, nes jų išvadose prasmės maža. V. P. Andriukaitis pastebėjo, kad šiuo ekepertų užsimojimu yra paminamos konstitucinės teisės, ignoruojama universitetų autonomija. Seimo narys apgailestavo, kad valstybė neplanuoja valstybinio užsakymo universitetams, kuris išspręstų daug problemų.

Mokytojas – kaip paslauga, švietimas – kaip prekė, o galiausiai naikinamas mokytojo profesijos prestižas“, – savo pasisakyme teigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė J. Voloskevičienė, kėlusi ne vieną skaudžia mokytojų rengimo, jų dabarties ir ateities problemą.

„Įsigilinę į valstybingumo raidą negalime nesutikti, kad Lietuvos visuomenė – inteligentija, mokslininkai, politikai – nuolatos rūpinosi aukštuoju mokslu ir su jo raida siejo nepriklausomos valstybės vystymąsi bei ateitį. Istorija liudija, kad tarpukario Lietuvoje veikė septynios aukštosios mokyklos. Tarp jų – pedagoginis institutas Klaipėdoje (Panevėžyje, Vilniuje), rengęs mokytojus visam mūsų kraštui. Taigi, prieš 75 metus buvo suvokta, kad mokytojo profesija yra išskirtinė, kad asmenybes ugdyti gali tik asmenybės.

Šiandien situacija kita. Mokytojai rengiami dažname šalies universitete. Ar tai gerai? Į šį klausimą vienareikšmiai atsakyti negalima“, – kalbėjo vienas iš pagrindinių šios konferencijos iniciatorių Seimo narys G. Songaila.

Parlamentaras pažėrė kritikos srėlių ekspertų išvadoms. Jo nuomone, valstybė tinkamai neišnaudoja universitetų potencialo, neįsiklauso į akademinių bendruomenių nuomonę, o pateikus menkai pamatuotus siūlymus, sukeliama sumaištis, daugelis išvadų yra nepagrįstos faktais.

„Pastaruoju metu Vilniaus edukologijos universitete studijuoja daugiau kaip 11 tūks. studentų. Studijos organizuojamos trijose pakopose: bakalauro, magistrantūros, doktorantūros. Universiteto akademinį personalą sudaro 557 darbuotojai, iš kurių 52 yra profesoriai (daktarai ir habilituoti daktarai), 290 docentų (daktarų) ir 215 lektorių, asistentų. Universitete veikia 9 fakultetai ir 3 institutai. VEU – giliausias tradicijas turinti, didžiausia Lietuvoje mokytojų rengimo institucija.

Mokytojo profesija – viena iš seniausių profesijų pasaulyje. Tai profesija, kuri buvo, yra ir bus kaip bekistų socialinė sfera. Ir mokytojų poreikis augs, nes šiandien šalies mokyklose dirbantis kas trečias pedagogas yra vyresnis negu 50 metų. Todėl vienareikšmiai galima teigti, kad Vilniaus edukalogijos universitetą privalome išsaugoti ateities kartoms“, – sakė G. Songaila.

Seimo narys R. Kupčinskas, kaip ir kiti konferencijos dalyviai, nuoširdžiai stebėjosi, kad tarp premjero potvarkiu paskirtų ekspertų nėra akademinės visuomenės atstovų ir reikalus už juos sprendžia kiti.

Diskutuojančius dėl galimos kardinalios universitetų tinklo pertvarkos ramino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys: „Tai, ką siūlo ekspertai, dar nėra teisinis dokumentas. Seimas be akademinių visuomenių nuomonės neformuos savo sprendimo. Ekspertai iš principo skatina diskusiją. Ir viena iš prielaidų – kintanti demografinė padėtis. Mažėjantis studentų skaičius yra iššūkis keikvienam universitetui. Todėl diskutuokime dalykiškai, be emocijų, prisiimdami atsakomybę dėl ateities.“

Tačiau raminamasis fonas menkai veikė diskusijos dalyvius. Bendrą nuotaiką atspindėjo VEU Istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša pareiškęs: „Mokslo bendruomenė yra išsigandusi, įsitempusi ir išdraskyta“. Tuo tarpu Seimo narys V. P. Andriukaitis be skrupulų pareiškė, kad ekspertų išvados nesuderintos teisės požiūriu ir neturi jokios galios.

Kas laukia šalies universitetų ateityje, matyt, priklausys ir nuo to, kiek aktyviai, viešai bei atvirai diskutuos ir ims iniciatyvą į rankas pačių universitetų bendruomenės.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Seime surengtoje konferencijoje apie šalies universitetų ir mokytojo profesijos ateitį pasisakė (iš dešinės) Seimo narys G. Songaila, VEU rektorius prof. A. Gaižutis, Seimo nariai V. P. Andriukaitis, R. Kupčinskas

2. Seime susirinkusi akademinė ir kultūros visuomenė diskutavo apie aktualias universitetų ateities problemas. Pirmas iš kairės – VEU Istorijos fakulteto dekanas prof. E. Jovaiša, už jo – dėstytojas Tomas Baranauskas

3. VEU rektorius prof. A. Gaižutis tvirtino, kad pinigų yra, kažko trūksta galvose

4. Seimo narys G. Songaila (iš dešinės) įsitikinęs, kad būtina išsaugoti Vilniaus edukologijos universitetą

5. VEU prof. Giedrė Kvieskienė pažėrė kritikos ekepertų siūlymams dėl universitetų tinklo optimizavimo

6. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys (dešinėje) ragino diskutuoti be emocijų, prisiimant atsakomybę dėl ateities. Greta emocijų nevengiantis Seimo narys G. Songaila

Voruta. – 2011, lapkr. 26, nr. 22 (736), p. 15.

Seimas , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra