Butėnų istorijos diena
Autorius: Voruta Data: 2016-08-17 , 11:04 Spausdinti

Kapinių kalnelyje, prie 1989 – ųjų – Atgimimo metų atminčiai jaunimo sumūryto aukuro. Iš kairės: Lendrina Meškauskaitė, Gytė ir Austėja Pupelytės, Greta Grygalytė, Raimondas Guobis, Auksė Vilutienė, Regina Baronaitė, Dania Pupelienė. Autoriaus nuotr.
Raimondas GUOBIS, Svėdasai
Sekmadienį, Butėnuose prie Svėdasų, pirmą kartą vyko “ Butėnų istorijos diena „. Butėnų kaimo jauniausieji – kaime ir tolėliau gyvenantys bei vyresnieji buvo pakvieti į pažintinį žygi senąja “ ulyčia “ bei Pašvenčiais. Susirinko beveik dvi dešimtys, daugiausiai Vilučių giminės atstovų, jaunimo vietinio ir išeivijoje gyvenančio, net tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš Bostono bei Dortmundo.
Kaip ir skelbta, devintą valandą susirinkę prie istorinio, 1990 – iais, Lietuvos nepriklausomybės metais butėniečių pastatyto kryžiaus, prisiminę Magazino pievos legendas, patraukėme istorine “ ulyčia “ vakaruosna. Valdovo Žygimanto Augusto laikais, po valakų reformos susiformavusios kilometrinės kaimo gatvės pradžioje atsiminėm Jurgio Galą, Motiejūčias, daugiausiai vieną jų – Liudą Žvirblytę – Tauragės gimnazijos istorijos mokytoją, šaulę, 1941 m. birželio Sibiro tremtinę. Keliaudami tolyn minėjome garbingą Pakštų giminę, ir jų garsiausiąjį – tėvynės reikalais degusį geopolitiką, profesorių Kazimierą Pakštą. Egzotiškomis tarpukario numeracijos ir draudimo kompanijos “ Lietuva “ lentutėmis papuošta Juškų troba, Navikų trobos langinių baltumas, gausus naujųjų savininkų, čia vasarojančių, mažų mažų vaikų būrelis, kadaise bandai ginti naudota “ ulytėlė „, mokytojo Antano Pliupelio sodybos įdomybės, didžiausias ir gražiausias sodžiaus medis – šimtametė vinkšna. Namai kur gyvena “ Gagarinas „, dviem beržais pažymėtas takas ir nuotykis leidžiantis į begriūvančią Apaliutės gryčią – senojo pečiaus pažiūrėti. Istoriškiausias kampelis – turtingiausiojo kaimo gyventojo Augustino Žvirblio, kuris buvo ir Juozo Tumo – Vaižganto krikštatėviu, dar iš XIX amžiaus užsilikęs puošnaus mūro tvartas, rusiškos, caro laikų mokyklos atmintis, egzotiška Damijono gryčia, kurioje tarpukariu veikė pradžios mokykla, sovietmečio mokyklėlės namai – mano tėviškėlė. Vienintelio šių laikų Žvirblio sodyba, čia kadaise Juzėnų gyventa, čia Juozo Baltušio tėvelio gimtinės būta. Tvirtas kryžius net iš 1892 m. Žemaičių „kolionijoje “ tiesus tebestūkso, išlikęs Svėdasų bendrovės “ Laimė “ grietinės nugriebimo punkto namas, apirę laiptai, puošniai puošnių formų kaminas, senas senas, menkai žaliuojančia viršūne gyvas žilvitis, Bieliūnų kalnas, diemedžio atmintis, Jagasiaus namai, Rimkų naujakurystės puikybė, lentutėje įrašytas kvietimas pirkti medaus. Juškos Albino, Vilučių – Rapukų, Kanivolų, Tatuliuko giminių atmintis. Ilga ilga, dviejų galų Prūso Galo troba – su atsikišusiu rūsio angos nameliu. Tarpukariu čia šeimininkavęs Povilas Prūsas buvo pats tikriausias “ bankininkas “ už sutartus nuošimčius teikęs ilgalaikes ir trumpalaike paskolas.
Istoriškai suskilinėjusiu „ulyčios“ asfaltu, tarp mažų ir didelių žengia Butėnų bendruomenės pirmininkė Lendrina Meškauskaitė
Taip ir praeiname visą kaimą, o iš Kėkštagalio keliutė leidžiaisi į daug džiaugsmo vaikams dovanojusia bala patvinusį slėnį, kyla aukštyn, veriasi platus ir erdvus Kūdrių laukas, leidžiamės žemyn, į Pamargavonį, įeinam į Juzėnų kiemą, gėrimės dar 1939 m. statytu ir tuo metu Žemės ūkio rūmų premija pažymėtu betoniniu tvartu. Leidžiamės smiltėtu keliuku žemyn, pamenam, kad čia ir Tamošiūnų gyventa, sumėluoja upė, anapus augančios “ indusų “ kolonijos pastatų siluetai, Linkių laukas, tolumose raitytomis viršūnėmis kupuojantis Jononių dvaro parkas. Žengiame didžiojo Bobakalnio pašlaite, prisimename dvarą, kalno viduje gyvenantį dievaitį Perkūną, surandame Pirmojo pasaulinio karo apkasų likučius, prie visiems mylimo žilvičio stabtelim… Žvalgomės į Mačeikos sietuvą – ar nesužaibuos iš jos išneriantis medžioklėn lydys? Viena po kitos sekmadienio šventume leidžiasi pasroviui pramogaujančių baidarės. Kapinėse, kaimo panteone prisimename čia besiilsinčius, legendomis tapusius, nuvalom smėlį nuo jubiliejinių 1901 m. jaunimo kryžiaus pamatinio akmens, susimąstom prie 1989 m. su viltimi sumūryto aukuro.
Po trijų valandų žygio ir beveik valandos atokvėpio visi – nors pulkelis gerokai apmažėjęs, vėl susirenkame bendruomenės namuose. Geriame arbatą, gardžiai valgome suneštas gėrybes, o po to smagiai pasitikriname – ką istorinės atminties keliu eidami girdėjome, ką sužinojome, ką pamąstėme. Didžiausios simpatijos? Žinoma mažiausioms – Gytei ir Austėjai Pupelytėms. Smagu, kad dalyvavo ir Eglė, ir jos vaikučiai iš Bostono, kad Klimų anūkai – Gabrielė ir Dovydas iš Dortmundo, visur suspėjantis Jokubonių Nojus, Reda Kirdeikienė iš Kauno ir jos motina Regina Zelskienė iš Utenos, Regina Baronaitė, Auksė Vilutienė, daugybe įdomių prisiminimų mūsų žinojimą turtinusi Dania Zelskytė – Pupelienė ir mūsų bendruomenės pirmininkė Lendrina Meškauskaitė. Smagus pažinimo sekmadienis su palinkėjimu ir įsitikinimu, kad tokių istorijos pažinimo dienų bus ateityje ir gal net ne po vieną kasmet.Greitai ir išmaniai klausinėdamas pradėjau piešti mūsų kelionės schemą – paveikslėlį, ką pradėjęs namuose užbaigiau ir išėjo puikiausias triptikas, kurio fragmentais kaip ir nuotraukomis dalinuosi.
Komentarai
Naujienos
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
Lietuva
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Trakai kultūros sostinės titulą perdavė Neringai
~ Lietuva, Naujienos, Trakai
2020-12-30, 14:40
-
Trakuose veiklą pradeda nauji slaugos namai
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata, Trakai
2020-12-30, 14:20
-
2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais
~ Karaimika, Kultūra, Naujienos, Pasaulis, Trakai
2020-12-27, 12:08
-
Vytautas A. Gocentas. Lietuvininkų, klaipėdiškių metai ateina
~ Klaipėda, Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos
2020-12-17, 07:30
-
Benas Volodzka. Lapkričio 30-oji ir Mažoji Lietuva
~ Klaipėda, Lietuva, Mažoji Lietuva, Miestai, Naujienos
2020-11-30, 12:55