Broliai ir sesės, padėkite

Autorius: Data: 2012-10-03, 09:33 Spausdinti

Jau keletą metų patriotai kelia daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų: kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžiuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką.

Vilniaus miesto sąjudžio narys Gediminas Adomaitis paruoše išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas, šį sąrašą per Ribentropo-Molotovo pakto minėjimą paskelbė Šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. Deja, jokio atgarsio.

2012 09 09 Vilniaus Sąjudžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas nutarėme kreiptis į aukščiausią vadovę, Prezidentę bei reikalauti, kad šių ministrų pavardės būtų viešai paskelbtos ir pagerbtos Vilniaus arkyvykupijos katedroje bei Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingoje sesijoje.

Prie šito pareiškimo pridėjome Gedimino Adomaičio sąrašą: „Šušaudytų ministrų kabinetas“.

Lietuvos Respublikos  Prezidentei Daliai Grybauskaitei

DĖL TARPUKARIO MINISTRŲ KABINETO NARIŲ PAGERBIMO

 2012 08 09

Per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. vasario 16 d. – 1940 m. birželio 15 d.) dvidešimt vienoje Lietuvos Respublikos vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto narių. Prasidėjus sovietinei okupacijai daugelis iš jų buvo žiauriai sunaikinti. Per penkerius metus (1940 m. birželio 15 d. – 1945 m. gegužės 8 d.) sovietinės represinės struktūros sušaudė 17 tarpukario vyriausybių ministrų. Dar 13 buvo ištremti ir visi žuvo. Tai skaudūs istorijos faktai, kurie turėtų būti nuolat primenami lietuvių tautai ir reikiamai įvertinti Valstybės vadovybės. Didvyriškai žuvę Ministrų kabinetų nariai nusipelno visokeriopos savo tėvynainių pagarbos.

Prašome visą minėto laikotarpio Ministrų kabineto narių-didvyrių sąrašą paskelbti viešai. Taip pat prašome, kad sovietinių okupantų nužudyti Ministrų kabineto nariai būtų tinkamai įvertinti valstybiniais apdovanojimais. Reikėtų surasti galimybę už šiuos tautos didvyrius paaukoti šv. Mišias Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje ir atiduoti pagarbą per iškilmingą posėdį LR Seime.

PRIDEDAMA:

Gedimino Adomaičio straipsnio „Sušaudytas ministrų kabinetas“ kopija (5 lapai)

Pagarbiai,

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas

Vyčio kryžiaus ordino kavalierių sąjungos pirmininkas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas

SUŠAUDYTAS MINISTRŲ KABINETAS

Tokio pavadinimo Gedimino Adomaičio straipsnis buvo išspausdintas 2005 02 17 d. laikraštyje „Lietuvos Aidas“, nr. 39 (9528). Čia pateikiamas straipsnis su pakeitimais ir papildymais.

Per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1918 m. lapkričio 11 d. – 1940 m. birželio 15 d. dvidešimt vienoje vyriausybėje dirbo 100 Ministrų kabineto (MK) narių. Okupacijos pradžioje 17 kabineto narių jau buvo mirę, šeši gyveno užsienyje. Simonas Rozenbaumas buvo Palestinoje, Julius Bruckus – JAV, Augustinas Voldemaras 1938 metais ištremtas į užsienį (už nepavykusį karinį pučą), nepaprastaisiais ir įgaliotaisiais ministrais dirbo Povilas Žadeikis (JAV), Stasys Lozoraitis (Italijoje), Petras Klimas (Prancūzijoje).

Nežinomas Benedikto Tomaševičiaus likimas. VIII MK jis buvo susisiekimo ministras, XIII MK – Susisiekimo ministerijos vyriausiasis inspektorius. Likimo ironija – B. Tomaševičius, įsteigęs Lietuvoje pirmąją telegrafo stotį ir pirmąjį radiofoną, 1920 m. išleidęs knygą “Morzės abėcėlė”, apie save nepaliko net trumpos žinutės.

Okupacijos pradžioje, birželį, grįžus iš tremties Augustinui Voldemarui, o 1943 m. grąžinus iš Prancūzijos į Lietuvą Petrą Klimą, okupacijoje atsidūrė 77 MK nariai. Nekeičia situacijos ir tai, kad kai kurie ministrai – Martynas Yčas, Ernestas Galvanauskas, Karolis Žalkauskas, Petras Karvelis, Stasys Raštikis, Kazys Musteikis, Stasys Čiurlionis – spėjo pasitraukti į Vakarus 1940 m. (Kazys Musteikis kartu su prezidentu Antanu Smetona 1940 m. birželio 15 d ). Kai kurie iš jų, išskyrus Martyną Yčą ir Karolį Žalkauską, karo metu buvo grįžę į Lietuvą, tačiau vėliau patyrė išeivio dalią.

Praūžus baisiajam tremčių, kalinimų, fizinio ir dvasinio naikinimo periodui, karo pabaigoje (1945 m. gegužė) Lietuvoje liko gyvi tik keturi buvę ministrai – Augustinas Janulaitis, Vladas Jurgutis, Petras Šniukšta ir įkalintas Vilniuje Pranas Liatukas.

Mažai žinomas ministro Petro Šniukštos gyvenimas (XVI ir XVII kabinetuose buvo krašto apsaugos ministras). 1940 m. birželio mėn. tarybų valdžios buvo suimtas ir iki 1941 06 23 d. kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime ir IX forte. Prasidėjus karui išėjęs į laisvę apsigyveno savo ūkyje Kretingos apskrityje. Mirė 1952 11 22 d.

Per minimą penkerių metų laikotarpį (1940 06 15 – 1945 05 08) sušaudyta 17 ir mirė 13 ministrų. Mirė: 1940 m. Lietuvoje – Petras Juodakis ir Vincas Čepinskis, 1942 m. – Jonas Vileišis (Lietuvoje), Aleksandras Žilinskas (Archangelsko srityje), Jonas Masiliūnas (Rešiotuose, Krasnojarsko srityje), pirmasis Ministrų tarybos pirmininkas Augustinas Voldemaras (Butyrkų kalėjime, Maskvoje), 1943 m. – Jokūbas Stanišauskas (Sibire), jauniausias iš visų MK narių Julius Indrišiūnas (Kirovo lageryje);

1944 m. Lietuvoje – Albinas Rimka, Vladas Stašinskas, Juozas Šimkus ir Stasys Čiurlionis, 1945 m. – Juozas Jankevičius (Vorkutoje).

1945 m., švenčiant pergalės dieną Maskvoje, Mečislovas Reinys buvo įkalintas Vladimiro kalėjime, Stasys Putvinskis – Gorkio kalėjime, o tremtyje kentėjo 13 nepriklausomos Lietuvos ministrų: buvęs ministras pirmininkas Antanas Merkys (mirė 1955 m. Malenkuose, Vladimiro sr.), Jonas Aleksa (mirė 1956 m. Tomsko sr., gyv. Svetlozelionaja), buvęs ministras pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas (mirė 1953 m. Vladimire), Mykolas Velykis (mirė 1955 m. Kaune), Konstantinas Šakenis (mirė 1959 m. Troškūnuose), Silvestras Leonas (mirė 1959 m. Kaune), Stasys Šilingas (mirė 1962 m.Kelmėje), Juozas Tonkūnas (mirė 1968 m. Vilniuje), buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas, paskutinis miręs Nepriklausomybės Akto signataras, Aleksandras Stulginskis (mirė 1969 m. Kaune), buvęs ministras pirmininkas, vienintelis iš ministrų pirmininkų, patekusių į okupacinio laikotarpio verpetus, miręs Lietuvoje, Leonas Bistras (mirė 1971 m. Kaune), Petras Klimas (mirė 1969 m. Kaune), Juozas Skaisgiris (mirė 1971 m. Kaune), vienintelis ministras, sulaukęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Juozas Urbšys (mirė 1991 m. Kaune). Per pergalės paradą Maskvoje visi jie buvo gulagų tremtiniai.

Nusilenkdami visiems kentėjusiems kalėjimuose ir tremtyse, vis dėlto išskirkime grupę ministrų, kurių likimas ypač tragiškas. Septyniolikai ministrų buvo įvykdyta pati žiauriausia smurtinė mirties bausmė, kaip taisyklė – sušaudymas.

1. 1940 m. lapkritį NKVD Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (KSDK) žiauriausiai nukankintas Antanas Tamošaitis (g. 1894 08 19), XXI MK buvo teisingumo ministras. Advokatas, mokslų daktaras. Nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, docentas (1939). 1940 m. liepos 11 d. suimtas. Tai pirmasis tragiško likimo sulaukęs ministras.

2. 1941 m. birželio 24 d. NKVD Minsko kalėjime sušaudė Steponą Rusteiką (g. 1887 07 05). XV (nuo 1931 04 01) ir XVI MK buvo vidaus reikalų ministras. Baigė Tartu universiteto Teisės fakultetą. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919–1920 m. – Šiaulių komendantas. 1930–1931 m. buvo Kriminalinės policijos departamento direktorius. 1935–1940 m. – Kauno viceburmistras. Pulkininkas leitenantas. 1940 m. rugpjūtį suimtas ir nuteistas mirti.

3. 1941 m. birželio 26 d. NKVD kelyje prie Červenės (Minsko sr.) sušaudė Balį Giedraitį (g. 1890 01 14). XV MK buvo krašto apsaugos ministras. 1916 m. Maskvoje baigė karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo kariuomenės štabe. Buvo II brigados, vėliau II divizijos štabo viršininkas. 1940 m. Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius. Pulkininkas. Suimtas 1940 m. lapkričio mėn. 10 d. Kalintas KSDK.

4. 1941 m. birželio 26 d. NKVD netoli Bygasovo geležinkelio stoties, esančios tarp Daugpilio ir Polocko, sušaudė Kazį Bizauską (g. 1892 02 15). VI MK buvo švietimo ministras. XX MK – ministro pirmininko pavaduotojas. 1913 m. studijavo teisę Maskvos universitete, nebaigė prasidėjus karui. Nuo 1918 m. buvo Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius. Publicistas. Nuo 1939 m. lapkričio mėn. 23 d. – įgaliotasis ministras Vilniuje. Suimtas 1940 m. gruodį, kalintas KSDK.

5. 1941 m. liepos mėn. 30 d. NKVD Maskvos kalėjime sušaudė Julių Čapliką (g. 1888 05 20), XVII MK vidaus reikalų ministras. 1915 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1918 m. buvo Lietuvos kariuomenės pulko vadas. Kėdainių, Trakų, Kauno apskričių karo komendantas. 1934 m. – Kauno įgulos viršininkas. 1936–1940 m. – Seimo narys. Generolas. Suimtas 1940 m. lapkričio 23 d., kalintas KSDK ir Maskvoje.

6. 1941 m. liepos 30 d. NKVD Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudė Kazį Skučą (g. 1894 03 03). XX ir XXI MK buvo vidaus reikalų ministras. 1914 m. Charkovo sr. Baigė karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris. Buvo pulko vadas. Dirbo įvairų darbą karinėse struktūrose. 1928 m. tapo pėstininkų divizijos vadu , Kauno įgulos viršininku. 1934–1938 m. – karo atašė Maskvoje. Suimtas 1941 m. liepą. Kalintas KSDK, nuteistas mirti. 1940 m. liepos 13 d. išvežtas į Maskvą.

7. 1942 m. kovo 2 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Kazį Jokantą (g. 1880 10 23 ). XI, XII ir XXI MK buvo švietimo ministras. 1908 m. baigė Tartu universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo gydytoju. Buvo I, II ir III Seimų narys. Publicistas, vertėjas, lotynų-lietuvių kalbų žodyno bei lotynų kalbos vadovėlio (I ir II d.) autorius.

8. 1942 m. birželio mėnesį NKVD Komijoje, prie Uchtos, sušaudė Vytautą Petrulį (g. 1890 02 03). Baigė prekybos institutą Maskvoje. III MK buvo finansų ministerijos valdytojas, VII (nuo 1922 08 21), VIII, IX MK – finansų, prekybos ir pramonės ministras, X MK – finansų ministras, XI MK ministras pirmininkas. 1941 m.liepos 11 d. suimtas, kalintas KSDK, ištremtas.

9. 1942 m. rugpjūčio 25 d. NKVD Sverdlovsko sr. sušaudė Petrą Aravičių (g. 1887 06 29). XV MK buvo vidaus reikalų ministras (iki 1931 04 01). 1907 m. Peterburgo universitete studijavo fiziką, matematiką ir teisę. Buvo Alytaus apskrities viršininkasd, Žemės banko direktorius. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, ištremtas į Uralą.

10. 1942 m. rugpjūčio 25 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Zigmą Starkų (g. 1892 10 15). 1917 m. baigė Maskvos universiteto gamtos fakultetą. Buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. X MK (nuo 1924 07 08) – vidaus reikalų ministras. Valstybės kontrolierius, 1936 m. – Lietuvos banko valdybos direktorius, LKDP narys. 1940 m. birželio 14 d. tarybų valdžios suimtas ir ištremtas į Severouralsko lagerį.

11. 1942 m. spalio 17 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Voldemarą Vytautą Čarneckį (g. 1893 01 09). 1918 m. baigė Peterburgo elektrotechnikos institutą. Buvo Steigiamojo Seimo narys. II MK finansų ministerijos valdytojas, IV, V MK susisiekimo ministras, X, XI MK užsienio reikalų ministras. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Sverdlovsko koncentracijos stovyklą -N° 47.

12. 1942 m. lapkričio 4 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Juozą Papečkį (g. 1890 01 01). XIII MK buvo krašto apsaugos ministru. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Nepriklausomybės kovų savanoris. 1927–1928 m. – advokatas Kaune. 1938 –1940 m. buvo Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. Publicistas. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Severouralsko lagerį N» 35.

13. 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske nuteistas sušaudyti Pranas Dovydaitis (gimė 1886 12 02). 1912 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Redagavo laikraštį „Viltis“. 1916–1922 m. Kaune vadovavo katalikiškai „Saulės“ gimnazijai. 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, III MK – ministras pirmininkas. Nuo 1922 m. dėstė Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitete, buvojo profesorius, religijų istorijos katedros vedėjas, teologijos ir filosofijos fakulteto sekretorius, universiteto senato sekretorius. Buvo ateitininkų vyriausiasis vadas, LKDP narys. 1941 06 14 suimtas, kalintas Sosvos ir Gario stovyklose, 1942 m. vasarą perkeltas į Sverdlovską.

14. 1942 m. gruodžio 10 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Joną Sutkų (g. 1893 04 05). XX MK buvo finansų ministras. 1916 m. baigė karo mokyklą Maskvoje, 1923 m. – Vytauto Didžiojo karininkų kursus Kaune, 1925 m. – Prahos intendantų akademiją, 1926 m. buvo kariuomenės intendantas, 1929–1937 m. kariuomenės tiekimo viršininkas. Generolas leitenantas. 1941 m. birželį suimtas, išvežtas į Sverdlovsko koncentracijos stovyklą N° 47.

15. 1942 m. gruodžio 10 d. NKVD Sverdlovske sušaudė Antaną Endziulaitį (g. 1895 11 17). 1919 m. baigė karo mokyklą, 1924 m. – Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Buvo III Seimo narys. XI, XII MK – vidaus reikalų ministras. Bendradarbiavo spaudoje. 1941 m. suimtas, ištremtas prie Uralo.

16. 1942 m. vokiečių gestapas (tiksli žūties data ir vieta nežinoma) nužudė Jokūbą Vygodskį (g. 1857 06 03). I ir II MK buvo ministras be portfelio žydų reikalams. Tai vyriausias MK narys. Baigė Peterburgo karo medicinos akademiją. 1908 m. įkūrė žydų gydytojų sąjungą. Buvo Vilniaus sionistų organizacijos bei Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas. 1922 m. išrinktas atstovu į Lenkijos Seimą. Bendradarbiavo spaudoje, parašė knygų. 1941 m. rugpjūtį suimtas. Kalintas Lukiškių kalėjime Vilniuje.

17. 1945 m. NKVD (tiksli žūties data nežinoma) Vilniaus Lukiškių kalėjime sušaudė Praną Liatuką (g. 1876 01 29). V MK buvo Krašto apsaugos ministerijos valdytojas. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Lietuvos kariuomenės savanoris. Pulko, brigados, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas. Generolas leitenantas. 1920 m. išėjo į atsargą. 1924–1926 m. dirbo Šiaulių apskrities viršininku. 1945 01 30 buvo suimtas. Kalintas Kauno ir Vilniaus kalėjimuose. Pagal specialią NKVD pažymą mirė 1945 09 02 nuo skrandžio vėžio ir dėl senatvės sutrikus širdies veiklai. Ši pažyma tikriausiai sufabrikuota.

Per vokiečių okupaciją, gestapo tardymus ir tremtį (be jau paminėto Jokūbo Vygodskio tragiškos mirties) patyrė dar keletas ministrų.

Petrą Klimą vokiečiai suėmė 1942 m. Prancūzijoje ir kalino koncentracijos stovykloje. 1943 m. pabaigoje išsiuntė į Lietuvą. Sovietų valdžia areštavo, kalino Vorkutoje, Čeliabinske ir kituose lageriuose (m. 1969 m. Kaune).

Vladas Jurgutis už veiklą, kad Lietuvos jaunimas nestotų į hitlerininkų organizuojamus karinius dalinius, 1943 m. suimtas, kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Pasibaigus karui grįžo į Lietuvą. 1945–1946 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius. 1946 m. vasarą iš universiteto atleistas (m. 1966 m. Vilniuje).

Jonas Aleksa už tai, kad kartu su Mykolu Krupavičiumi pasirašė memorandumą prieš vykdomą žydų tautos naikinimą, 1942 m. buvo vokiečių suimtas ir ištremtas į Vokietiją. 1944 m. pateko į sovietų valdžios rankas ir ištremtas į Tomsko sritį (m. 1956 m. tremtyje Tomsko sr.).

Antanas Tumėnas už tai, kad buvo vienas iš VLIK’o vadovų, gestapo suimtas, tačiau dėl silpnos sveikatos paleistas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją (mirė 1946 m. Austrijoje).

Mykolas Krupavičius už tai, kad karėtu su Jonu Aleksa pasirašė memorandumą prieš vykdomą žydų tautos naikinimą, 1942 m. vokiečių suimtas, kalintas Eitkūnų ir Tilžės kalėjimuose, 1944 m., atsidūręs Vokietijoje, tapo VLIK’o pirmininku, vėliau išvyko į JAV ( m. 1970 m. Čikagoje).

Tai žiauri statistika.

Ar žinomas atvejis, kai valstybėje sušaudoma 17 ministrų? Tai juk visas Ministrų kabinetas! Sunku įsivaizduoti 17 suguldytų vienoje vietoje iškiliausių Lietuvos sūnų – ministrų, kūrusių modernią Lietuvos valstybę.

32 ministrai, aiškiai suprasdami kas jų laukia Lietuvoje, pasitraukė į užsienį. Dauguma baigiantis karui. Jiems teko išeivio dalia. Plati Lietuvos ministrų amžino poilsio geografija – 21 mirė JAV (1950 m. Čikagoje – K. Grinius, 1952 m. Čikagoje – J. Voronko, 1957 m. Vašingtone – P. Žadeikis, 1957 m. Bpukline – B. Sližys, 1960 m. Klivlende – L. Musteikis, 1961 m. Vašingtone – K. Žalkauskas, 1962 m. Klivlende – K. Žukas, 1962 m. Los Anžele – M. Biržiška, 1963 m. Ilinojaus valstijoje – J. Variakojis, 1964 m. Niujorke – S. Kairys, 1965 m. Čikagoje – J. Simoliūnas, 1965 m. Mičigane – B. J. Masiulis, 1970 m. Čikagoje – M. J. Krupavičius, 1975 m. Čikagoje – S. Dirmantas, 1976 m. Čikagoje – R. Skipitis, 1977 m. Čikagoje – K. Musteikis, 1977 m. Los Anžele – J. Černius, 1980 m. Čikagoje – J. Gudauskis, 1981 m. Charles – K. Germanas, 1982 m. Niujorke – J. Audėnas, 1985 m. Los Anžele – S. Raštikis), 4 – Vokietijje (1947 m. Hamburge – J. Krikščiūnas, 1948 m. Reutlingene – J. Paknys, 1971 m. Miunchene – K. Oleka, 1976 m. Baden Badene – P. Karvelis), 2 mirė Brazilijoje (1941 m. Rio de Ženeire – M. Yčas, 1981 m. San Paule – E. Draugelis), po vieną – Austrijoje (1946 m. Bachmanige – A. Tumėnas), Argentinoje (1960 m. – T. Daukantas), Australijoje (1960 m. Adelaidėje – V. Požėla), Prancūzijoje (1967 m. Eks le Bene – E. Galvanauskas), Italijoje (1983 m. Romoje – S. Lozoraitis).

Ir visa tai ne košmariškas sapnas, o realybė. 1940 m. birželį prasidėjęs Lietuvos elito genocidas tęsėsi iki pat Stalino mirties. Ir ne tik.

Pasipriešinimas ir jo slopinimas vyko iki pat Atgimimo.

Visą tą naikinimo virtuvę valdė bei tvarkė komunistų partija ir jos viršūnė – CK. Šio centro padaliniai – KGB, specialieji ir ideologiniai skyriai – vykdė, reguliavo bei dangstė visus šiuos baisius nusikaltimus.

Tenka iš anksto atsiprašyti skaitytojų dėl galimų datų netikslumų. Jos įvairiuose šaltiniuose, net enciklopedijose, minimos skirtingai. Tokie neatsakingi įrašai uždaro kelią bet kokiems patikslinimams. Daug sumaišties buvo dėl Kazio Bizausko žuvimo vietos. Atsiradus dokumentams, ši klaida ištaisoma, tačiau senoji klaidinga vieta (prie Minsko, prie Červenės) vis dar pasikartoja. Naujausi, ypač pamatiniai, leidiniai turėtų būti itin atidūs, tačiau ir vėl. Puikiame leidinyje „Lietuvos kariuomenės karininkai“ III tomo 176 p. nurodytos Balio Giedraičio suėmimo (1941 06 21) ir žuvimo (1941 06 23) datos yra netikslios. Tikrosios – 1940 11 10 ir 1941 06 26. Stenkimės būti tikslesni.

Po 1990 m. šiuo klausimu daug kalbėjo ir rašė Lietuvos partizanų kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, ne kartą reikalaudamas pagerbti bei įamžinti nužudytų ministrų pavardes.

Gediminas Adomaitis, 2012 07 29

Istorija , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra