Briuselyje vyko Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo diskusija ir atidaryta litvakų dailininkų kelią Paryžiuje pristatanti paroda

Autorius: Data: 2017-10-02, 13:17 Spausdinti

Briuselyje vyko Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo diskusija ir atidaryta litvakų dailininkų kelią Paryžiuje pristatanti paroda

Nuotraukoje: Theo Tobiasse. Didžiojo kanalo odaliska. Drobė, aliejus. 89×116 cm. „Lewben Art Foundation“ kolekcija

www.voruta.lt

Rugsėjo 26 d. Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje pristatyta kultūros istoriko Aurimo Švedo pokalbių knyga „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Gausiai susirinkusiai Belgijos lietuvių bendruomenei knygos herojė, germanistė, teatrologė, ilgametė Atviros Lietuvos fondo pirmininkė Irena Veisaitė ir knygos autorius Aurimas Švedas atskleidė kaip gimė tokios knygos idėja ir jos rengimo užkulisius. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės diskusijoje atsivėrė įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Šios knygos puslapiuose istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.

Kultūros vakarą Lietuvos nuolatinėje atstovybėje pratęsė tapybos darbų parodos „Sveikas, Paryžiau! Litvakų dailininkų keliais“ atidarymas. Parodoje pristatomi keturių litvakų, garsių l‘École de Paris atstovų, kūriniai iš „Lewben Art Foundation“ ir Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijų. Pasak parodos kuratorės Vilmos Gradinskaitės, XX a. pr. kiekvienas dailininko karjerą pradedantis jaunuolis svajojo nuvykti į Paryžių, į meno Meką, kur privačiose studijose ir mokyklose, salonuose ir parodų galerijose, kavinėse ir naktiniuose baruose kunkuliuoja meninis gyvenimas, kur kiekvieną dieną gimsta nauja meno srovė. Paryžius ypač viliojo litvakus – žydų jaunuolius iš vakarinių Rusijos imperijos gubernijų, vėliau – iš laisvosios Lietuvos.

Į Paryžių litvakai emigravo dviem bangomis. Pirmoji banga plūstelėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tada emigravo Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai, tarp kurių buvo ir Pinchus Krémègne’is. Pasibaigus karui, jau Lietuvai tapus laisva šalimi, litvakų dailininkų bendruomenę Paryžiuje papildė Maxas Bandas ir Neemija Arbit Blatas. Dauguma litvakų, gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos miesteliuose – štetluose, atsinešė į Paryžių unikalią jauseną ir pasaulėžiūrą. Žydiškoji štetlo kultūra ir savitas tautinio meno supratimas litvakų kūryboje susipynė su moderniomis to meto Paryžiaus meno kryptimis – postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu. Ši sintezė ir suformavo l‘École de Paris – Paryžiaus mokyklos kryptį, dar vadinamą prancūziškuoju arba prancūziškuoju-žydiškuoju ekspresionizmu.

Litvakų dailininkų kelią Paryžiuje pristatanti paroda suteikia unikalią galimybę pamatyti keturių Lietuvos žydų kūrybą. Parodoje eksponuojami Pinchaus Krémègne’io (1890–1981), Maxo Bando (1900–1974), Neemijos Arbit Blato (1908–1999) ir Theo Tobiasse’o (1927–2012) kūriniai. Kiekvienas dailininkas savaip praturtino ir darė įtaką prancūziškojo ekspresionizmo raiškai. Paroda veiks iki 2018 m. vasario 28 d.

Šie rengininiai skirti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Europos žydų kultūros dienai paminėti. Irenos Veisaitės ir Aurimo Švedo diskusiją surengti padėjo Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje, litvakų dailininkų parodą surengti padėjo „Lewben Art Foundation“, Lietuvos išeivijos dailės fondas ir Lietuvos kultūros institutas, renginius koordinavo Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje.

Daugiau informacijos rasite:

https://eu.mfa.lt/eurep/lt/naujienos/atidaryta-litvaku-dailininku-kelia-paryziuje-pristatanti-paroda

Saulius Šimanauskas

Kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje

Periodika ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra