Brandinamas naujas Nacionalinis susitarimas

Autorius: Data: 2012-04-27, 16:36 Spausdinti

Erika FUKS

Prasidėjo diskusijos dėl antrojo Nacionalinio susitarimo – pirmasis buvo pasirašytas 2009 m., kai Lietuvą užklupo finansų ir ekonomikos krizė. Dabar planuojama antrąjį susitarimą pasirašyti kur kas didesniu mastu – ne tik tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių, bet tarp visų didžiųjų politinių partijų ir verslo bei darbuotojų organizacijų. 2012 m. balandžio 27 d. Premjeras Andrius Kubilius sakė, jog susitarta dėl tokio dokumento reikalingumo.

„Manau, kad jis tikrai būtų vertingas kaip toks susitarimas tarp svarbiausių visuomenės grupių, verslo asociacijų, profesinių sąjungų ir partijų bei garantuotų pagrindinių darbų ir nuostatų tęstinumą, – sakė jis po konferencijos „Dėl Nacionalinio susitarimo inicijavimo“ Prienų rajone. – Šiuo metu mes susitarėme, kad susitarsime.“

Pasak premjero, susitarime galėtų būti užfiksuotos valstybės ekonominės ir socialinės politikos kryptys.

„Per sekančius keletą metų būtų nuosekliai įgyvendinama tokia politika, kuri ir iki šiol buvo įgyvendinama ir pasiteisino, sakysime, tvarkingas šalies finansų valdymas ir tvarkymas, mažų deficitų, mažų išlaidų, suvaldytos valstybės skolos, energetikos svarbiausių projektų tęstinumas, pastangos garantuoti ekonomikai ir verslui geriausias sąlygas plėtoti jų konkurencingumą. Tai daug tokių dalykų, kurie ir šiandien buvo pradiniame etape aptarti ir gali gulti į tokį susitarimą“, – dėstė A. Kubilius.

Anot jo, susitarimai dėl mokesčių ir darbo santykių gali būti išvardintų prioritetų sudėtinėmis dalimis.

Geriausias laikas tartis – prieš rinkimus

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, kad ruošiantis pasirašyti antrąjį Nacionalinį susitarimą bus siekiama, kad politikai įsipareigotų ne Vyriausybės mastu, kaip buvo 2009 m., o didesniu, t. y. politinių partijų lygmeniu.

„Gal viena iš klaidų buvo ta, kad ankstesnysis susitarimas buvo pasirašytas su Vyriausybe, dabar kalbamės ne su Vyriausybe, su partijomis, kurios turėtų formuoti ateinančią Vyriausybę. Kalbame apie įsipareigojimus ką daryti arba ko nedaryti ir dabar yra pats geriausias momentas. Ruošdama Vyriausybės programą, ateinanti Vyriausybė turės atsižvelgti į Nacionalinį susitarimą, nes mes girdime tokių klausimų ir teiginių, kad vieni, pavyzdžiui, nori įvesti vienus ar kitus mokesčius, o koalicijos partneriai prieštarauja. Kadangi čia surinktos pagrindinės partijos ir jeigu bus pasirašytas Nacionalinis susitarimas, reiškia, kai koalicija bus formuojama, šioms partijoms mes galėsime pasakyti – jūs pasirašėte, jūs pasižadėjote, dabar būkite malonūs, įvykdykite“, – dėstė A. Černiauskas.

Į konferenciją atvyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, socialdemokratų, Darbo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos atstovai.

A. Černiauskas mano, kad Nacionaliniame susitarime turėtų būti kalbama apie verslo sąlygų supaprastinimą, neskubų Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimą ir kai kuriuos įstatymus, darbo sąlygas.

„Pavyzdžiui, mes žinome, kad Viešųjų pirkimų įstatymas yra peilis visiems, bet kažkodėl jis netvarkomas. Be to, yra iškreiptas vaizdas, kad darbo santykiai Lietuvoje yra konstruktyvūs, palyginti su Europos Sąjunga, nėra jie tokie konstruktyvūs ir mes sutinkame, kad per susitarimus, per kolektyvines sutartis jie būtų liberalizuojami, bet mūsų socialiniai partneriai – darbdaviai geriau nori keisti įstatymus, todėl mūsų nuomone, ši sritis taip pat turėtų būti apibrėžta Nacionaliniu susitarimu“, – dėstė jis.

Abejoja, ar reikia tokio dokumento

Asociacijos „Investors Forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė sakė, jog paprastai Nacionaliniai susitarimai pasirašomi, kai šalis susiduria su sunkumais, kaip buvo 2009 m. finansų ir ekonomikos krizės metu, tačiau dabar tokiam susitarimui būtinybės nėra.

„Dabar visi kalba, kad jis tikrai bus, aš atvažiavau kalbėti, ar jo reikia – juokėsi R. Skyrienė. – Aš galvoju, kad galima ir be susitarimų daug ką padaryti. Gal kartais ir naudinga nuspręsti, kad visos politinės partijos sutiktų nedaryti, pavyzdžiui, progresinių mokesčių, ar kitų sprendimų. Bet jei Nacionalinis susitarimas bus kokie trys lapai, mes galėsime derinti metus ir nesusitarsime, nes yra daug skirtingų nuomonių.“

Be to, ji primena, kad dažniausiai į Nacionalinius susitarimus turėtų būti įtraukiami susitarimai, paliečiantys didžiąją dalį visuomenės, pavyzdžiui, nuostatos dėl minimalios algos ar darbo santykių.

2009 m. spalį Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais pasirašė Nacionalinį susitarimą, numatantį fiskalinio konsolidavimo priemones, pavyzdžiui, valstybės išlaidų mažinimo priemones, mokestinės aplinkos optimizavimą, „Sodros“ biudžeto subalansavimą. Jame buvo numatytos ekonomikos gaivinimo priemonės, pavyzdžiui, pelno mokesčio sumažinimas nuo 13 iki 5 proc., buvo nuspręsta laikinai sumažinti pensijas, pertvarkyta socialinių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, nuspręsta mažinti biurokratinį aparatą.

„Manau, 2009 m. pasirašytas Nacionalinis susitarimas pasiteisino ir Lietuvai tuo metu jo labai reikėjo. Paprastai, ką galiu pasakyti iš kitų šalių patirties, Nacionaliniai susitarimai pasirašomi tada, kai įvyksta kažkokia bėda – karas, krizė, stagnacija. Tada visi kartu susitaria, kaip pašalinti blogybes. Dabar krizė kaip ir baigėsi ir man kyla klausimas, ar jo tikrai reikia“, – dėstė R. Skyrienė.

Verslas nori saugiklių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinasis prezidentas Gediminas Rainys mano, kad Nacionalinis susitarimas yra viena iš formų susitarti dėl valstybės politikos krypčių.

„Jeigu verslas pasako skaudamas vietas arba norus, kas yra efektyvu ir politikai gali su tuo sutikti, be abejo, tai galima sudėlioti raštu įforminti kaip Nacionalinį susitarimą. Bet svarbiausia gal ne pats susitarimas, bet nepadaryti klaidų, rasti sutapimą, kad ir vieni ir kiti puikiai suprastų politikos ūkio reguliavimo srityse, kas yra svarbu ir kaip turi būti daroma, kad nebūtų tarpusavio nesusitarimų“, – dėstė jis.

G. Rainys sakė, jog kartais atrodo, kad sutarimas per diskusija pasiekiamas, bet vėliau priimami sprendimai rodo ką kitą, tad susitarimas būtų saugikliu.

„Labai gaila, kai sėdint bendroje salėje tarsi randami bendri požiūriai, bendri taškai, o sakykime rengiant teisės aktus labai dažnai atrandi kažką netikėto ir prasilenkia (su atrastu bendru požiūriu – DELFI)“, – sakė jis.

Pasak jo, verslui aktualios sritys yra investicijų ir darbo vietų kūrimo skatinimas, eksportą remianti politika bei palanki verslo aplinka, t. y. adekvatus kontrolės ir tikrinimo mechanizmas.

Šarūno Mažeikos nuotr.

Nuotraukose:

1. A. Kubilius (dešinėje)

2. A. Černiauskas

Politika , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra