Marcijonas Bogdanas Oginskis…Garsios Oginskių giminės aidas ateina iš XV a. pabaigos, iš tų laikų, kai Maskvos Didžioji Kunigaikštystė pradėjo vienyti slavų žemes. Siaurėjant LDK valdoms, iš buvusių savų žemių pasitraukė ir kunigaikščiai Oginskiai.
Pagal pasirinktą tyrimo objektą kalbėsiu apie vieną kunigaikščių giminės atstovą ― Marcijoną Bogdaną Oginskį (1568-1640). Tai vienas iš žinomiausių didikų giminės atstovų, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos istorijos vingiuose. Jis dar žinomas kaip gausią šeimą turėjęs Lietuvos didikas. B. Oginskis turėjo keturis sūnus: Dimitrijų, Aleksandrą, Joną, Samuelį Levą. Jis turėjo tiek pat dukterų: Barborą, Doratą, Apoloniją, Aną. Ne vien gausia savo šeima rūpinosi B. Oginskis. Jis dar žinomas kaip įtakingas LDK kariuomenės pulkininkas, dalyvavęs žygiuose kovojant su Maskva, kazokais, švedais. 1580 m. Stepono Batoro paskiriamas Trakų pakamore. Jo nuopelnai nebuvo nepastebėti. Jam buvo atlyginta teise valdyti Uogintų, Kruonio, Vievio dvarus. Gavo B. Oginskis ir visą eilę seniūnijų: 1579 m. ― Karmėlavos, 1582 m. ― Kairiškių, 1586 m. ― Darsūniškių. Anot šaltinių, 1570 m. Kruonio dvaras tapo B. Oginskio nuosavybe. Ilgainiui didiko valdos plečiasi, į jo nuosavybę patenka Uogintų, Vievio, Mūro Strėvininkų dvarai. Ties ta vieta paminėtina Juozo Briliausko ir Gedimino Tamošiūno knyga „Žiežmariai” (Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1998), kurioje skaitome: „Oginskiai pavardę gavo nuo Uogintų dvaro (Kruonio apylinkėje), kai jiems 1486 m. šį dvarą padovanojo Lenkijos karalaitis Aleksandras” (p. 95).
Mūro Strėvininkai… Pradžioje turėčiau priminti, kad Strėvininkai Kaišiadorių krašte yra žinomi keleri. Kalbėsiu apie Mūro Strėvininkus, tačiau tenka priminti, kad šeši kilometrai į šiaurės vakarus nuo jų yra ir Medinių Strėvininkų kaimas, kuriame 1923 m. buvo 77 sodybos ir 395 gyventojai. Greta Medinių Strėvininkų ― Strėvininkų Babilių kaimas. Bostono enciklopedijoje skaitome: „Yra du gretimi Strėvininkų kaimai, kuriuose 1923 m. drauge buvo 146 sodybos su 728 gyventojais” (Lietuvių enciklopedija.- Bostonas: 1963, p. 39).
Anot minėto šaltinio, manoma, kad XIV a. čia yra buvusi lietuvių pilis, kronikose minima Streben vardu, kurią kryžiuočiai 1368 m. sudegino. Šaltinyje spėjama, kad galbūt prie Strėvos upės, prie dabartinių Strėvininkų, 1348 ir 1375 metais vyko smarkios kovos su kryžiuočiais. Primenama, kad Jogailos 1387 m. dokumente paminėti devyni valsčiai, tarp jų ir Strėvininkų (ten pat. p. 39-40).
