Bitėnuose paminėtos didžiojo spaustuvininko Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime, įsikūrusiame Martyno Jankaus muziejuje rugpjūčio 8 d. paminėtos garsaus lietuviškų knygų spaustuvininko ir leidėjo Martyno Jankaus 145-osios gimimo metinės.

Sueigą pas Martyną Jankų surengti padėjo Pagėgių savivaldybė, M. Jankaus muziejus, lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, laikraštis „Šilokarčema“. Sueigos globėjas buvo Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas, iš pajūrio į šventę atvykęs su žmona Laima bei keliais patarėjais.

Bitėnuose spausdinta uždraustoji spauda lietuvių kalba

Bitėnų kaimas yra M. Jankaus, mirusio 1946 m. Vokietijoje, tėviškė. Jis gimė 1858 m. rugpjūčio 7 d., kai visą Mažąją Lietuvą valdė vokiečiai, o kitą mūsų šalies dalį, vadinamąją Didžiąją Lietuvą (su Vilniaus ir Kauno gubernijomis), – rusai. Po lietuvių bei lenkų sukilimo 1863 m. caro valdžia buvo uždraudusi lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis.

Bitėnai į istoriją įrašyti dėl to, kad 1892 m. tame kaime spaustuvininkas Jankus pasistatė namą, skirtą specialiai spaustuvei, ir pradėjo spausdinti knygas bei laikraščius lietuviškai, o knygnešiai nelegaliai juos gabeno į Lietuvą.

Statinys ir spaustuvės įranga buvo sunaikinta, bet atgavus nepriklausomybę pastatas atstatytas bei paverstas muziejumi. Dabar spaustuvės muziejui vadovauja Giedrė Skipitienė.
Devyniolikto amžiaus viduryje kaime buvo 86 sodybos, apie 500 gyventojų vertėsi įvairiais amatais. Bitėnuose atsirado pirmasis visoje Lietuvoje lietuviškas vaikų darželis, veikė restoranas, kuriame buvo ir jaunimo centras.

Vokiečių valdomas kraštas palei Nemuną, lietuvininkų žemė, buvo gerokai laisvesnis, labiau išsilavinęs ir pažangus.

Būdamas profesionalus spaustuvininkas, Bitėnuose iki 1904 metų (iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo), M. Jankus išspausdino apie 360 knygų ir 25 periodinius leidinius lietuvių kalba, leido pirmuosius lietuviškus leidinius „Aušrą“ bei „Varpą“. Tai jis paskatino garsų filosofą Vydūną skelbti savo filosofijos kūrinius, kartu su šiuo žmogumi ragino lietuvius atgaivinti Joninių šventę ant Rambyno kalno, nes žinojo, kad tradicinė vidurvasario šventė ten buvo švenčiama nuo seno.

Martynas Jankus – vienas iš Klaipėdos sukilimo vadovų

1923 metais Klaipėdos krašto lietuviai sukilo prieš vokiečius, ir M. Jankus buvo vienas iš šio sukilimo vadovų. Po šio įvykio Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. tapo savotišku atgautojo krašto vadovu, netgi buvo vadinamas Mažosios Lietuvos prezidentu. Pas jį lankydavosi daug garsių žmonių iš Didžiosios Lietuvos ir pasirašydavo Amžinojoje Rambyno kalno knygoje.

Po Antrojo pasaulinio karo garsusis spaustuvininkas pasitraukė į Vokietiją, bet buvo labai senas ir ligotas, tad netrukus mirė. 1993 m jo palaikai iš Vokietijos pargabenti į gimtinę bei perlaidoti Bitėnų kapinaitėse Rambyno kalno papėdėje. Greta jo ilsisi Vydūnas.

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ puoselėja savo krašto tradicijas

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ atkurta 1989 metais Klaipėdoje. Bendrijos skyriai veikia Šilutėje, Tauragėje, Kaune, Vilniuje, Palangoje ir Kretingoje.

Mažosios Lietuvos tradicijas menantys žmonės siekia supažindinti kitų šalies regionų gyventojus su Panemunės bei Klaipėdos krašto senųjų gyventojų kultūra, istorija, paveldu ir padėti tai išsaugoti. Šiandien bendrijai vadovauja Rūta Mačiūnienė.

Bendrija rengia tradicines šventes, išvykas, talkas, koncertus, Mažosios Lietuvos istorijos specialistai skaito paskaitas apie savo kraštą. Šis kraštas senų senovės rašytiniuose šaltiniuose buvo vadinamas Skalva, o jo gyventojai – skalviais.

Pagerbti spaustuvininko susirinko žurnalistai, leidėjai ir politikai

„Vorutos“ redakcijos darbuotojai, vadovaujami leidėjo vyr. redaktoriaus Juozo Vercinkevičiaus, apžiūrėjo M. Jankaus muziejaus ekspoziciją, seniau nei prieš 100 metų spausdintų leidinių kopijas. Rado net ir „Vorutos“egzemplioriu, kuriame skelbtas straipsnis apie M. Jankų. Muziejaus istoriją įdomiai papasakojo gidas Mindaugas Skipitis.

Vėliau prasidėjo sueiga pas M. Jankų, o jai vadovavo muziejaus direktorė Giedrė Skipitienė. Prie muziejaus pastato plevėsavo žalios, baltos ir raudonos spalvos – Mažosios Lietuvos – vėliava.
Į Bitėnus buvo susirinkę daug leidėjų, žurnalistų, įvairių televizijų reporterių iš Lietuvos. Dalyvavo ir keli Rusijos Kaliningrado srities, esančios maždaug už dešimties kilometrų nuo tos vietos, žurnalistai.
Apie M. Jankaus vietą visos Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorijoje kalbėjo G. Skipitienė, Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis.

Respublikos Prezidento patarėjos Dalios Kutraitės žodžiais, M. Jankus daro įtaką mums net ir tada, kai jo nebėra, nes tai jis padėjo išsaugoti gyvą lietuvišką žodį.

Istorijos ir kultūros temomis kalbėjo Seimo narė Kazimiera Prunskienė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė R. Maciūnienė. Apie tėvą papasakojo vienintelė likusi leidėjo vaikaitė Ieva Jankus iš JAV (dabar gyvena Klaipėdoje).

Mažosios Lietuvos ir Skalvos istoriją prisiminti padėjo istorikai prof. Domas Kaunas iš Vilniaus, doc. dr. Vytenis Almonaitis iš Kauno ir kiti.

Susirinkę spaudos atstovai paskelbė manifestą, kad dirbdami žurnalistų darbą bus pilietiški ir ištikimi žmogaus vertybėms, bei visi pasirašė Amžinojoje Rambyno kalno knygoje, kuri netgi be aptaisų sveria 22,5 kg.

Sueigos svečiai apžiūrėjo ir greta muziejaus sodelyje surengtą neįprastą parodą po atviru dangumi. Tai ryškūs ir žaismingi kelių Lietuvos dailininkų paveikslai, tapyti ant medinių lentų bei palikti kaip dovana M. Jankaus muziejui. Projekto sumanytojas – muziejaus direktorės vyras Eugenijus Skipitis.

Ant Rambyno kalno Prezidentui buvo iškilęs pavojus

Toliau šventė vyko ant Rambyno kalno, ten iš pajūrio atvyko ir Respublikos Prezidentas R. Paksas su žmona bei keliais patarėjais. Šalies vadovas pabrėžė, kad atvyko nusilenkti M. Jankui: „Kiekvienas vaikas, čia atvežtas, te pajunta, kuo alsuoja ši žemė. Mums reikalingas tautinis orumas, kad juo papuoštume Europą, eidami į jos Sąjungą“. Šalies vadovas padėkojo M. Jankaus muziejaus direktorei G. Skipitienei, pavadindamas ją „šio krašto šviesuliu“, nes be jos Bitėnuose nebūtų tokių renginių, neišliktų ir istorinis paveldas.

Ant stataus Nemuno šlaito buvo uždegtas aukuras, nuaidėjo patrankų salvės: už Lietuvą, už Prezidentą, už žiniasklaidą.

Beje, tenka pripažinti, kad šventės vos nesugadino sprogmuo, veikiausiai – Antrojo pasaulinio karo mina, kyšanti iš smėlio netoli aukuro. Jos nepastebėjo Prezidento apsaugoje esantys specialistai, iš anksto kruopščiai apžiūrėję visą Rambyną. Pavojingas sprogmuo kažkaip atsirado beveik po Prezidento kojomis.

Tenka prisipažinti, kad „Vorutos“ laikraščio leidėjas bei žurnalistai stovėjo už Prezidento ir jo žmonos nugarų. Kai apsaugos vyrai apsupo garbingus svečius ir nuvedė juos iš pavojingos vietos, „Vorutos“ atstovai gerokai pasibaimino, nes suprato, kad pavojus grėsė ir jiems.

Ir apie Bitėnus, ir visoje Mažojoje Lietuvoje žmonės yra tikri savo krašto patriotai, todėl į renginį susirinko daug vietos gyventojų. Jie kartu su svečiais iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ant Rambyno kalno klausėsi šalies vadovo ir kitų pranešėjų kalbų, padėjo gėlių ant M. Jankaus bei Vydūno kapų kalno papėdėje esančiose kapinaitėse.

Vakare M. Jankaus muziejaus kiemelyje surengtoje šventėje dalyvavo ir Prezidentas R. Paksas su žmona. Jie taip pat apžiūrėjo vienintelę Lietuvoje paveikslų galeriją po atviru dangumi.

Už viešnagę nuostabioje vietoje prie Nemuno dėkojame Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės vadovams, laikraščio „Šilokarčema“ redaktorei Kristinai Toleikienei.

Nuotraukose:

1. Amžinojoje Rambyno kalno knygoje, kurią sumanė M. Jankus, nuolat pasirašo muziejaus svečiai
3. Spaustuvininkas M. Jankus
3. M. Jankus muziejus atgyja per sueigą pas Martyną Jankų

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra