Bitėnų kapinaitės priglaus Jono Vanagaičio palaikus

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2009 m. rugsėjo 19-ąją 12 val. Bitėnų kapinaitėse bus perlaidoti Tilžės akto signataro, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, spaustuvininko Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Brožaitės-Vanagaitienės palaikai.

2007 m. švenčiant Jonines ant Rambyno kalno į tuometinį Pagėgių savivaldybės merą Kęstą Komskį kreipėsi JAV gyvenantys J. Vanagaičio vaikaičiai Marija Kavaliauskaitė – Murphy ir Romas Šležas, prašydami sudaryti sąlygas, kad Bitėnuose būtų perlaidoti jų senelių palaikai. Pasak jų, tokia buvusi senelio valia.

J. Vanagaitis pageidavo, kad jo palaikai būtų palaidoti Mažosios Lietuvos žemėje. Šio krašto puoselėjimui ir lietuvybės skleidimui J. Vanagaitis paskyrė didesnę savo gyvenimo dalį. R. Šležo tėvai nuolat jam sakydavę, kad senelis nuolat prisimindavo gimtinę, pasakodavo apie jos grožį, istoriją.
Dabartinis Seimo narys K. Komskis taip pat yra už tai, kad Bitėnų kapinės taptų Mažosios Lietuvos panteonu. Jo nuomone, šį kraštą aplankę turistai daugiau sužino apie Mažąją Lietuvą, Pagėgių kraštą, jo garbingus žmones. Bitėnų kapinėse ilsisi Martyno Jankaus, jo šeimos narių, Vydūno palaikai.

Dėl J. Vanagaičio, kuris palaidotas Vokietijoje, Kaselio miesto kapinėse, palaikų perlaidojimo meras sudarė darbo grupę, kurioje dirba M. Jankaus muziejaus, Kultūros skyriaus specialistai, Savivaldybės administracijos atstovai. Nutarta perlaidojimą organizuoti, kai bus minimos J. Vanagaičio 140-osios gimimo metinės.

Pagėgių kultūros centras parengė projektą „Mažosios Lietuvos politinio veikėjo, laikraštininko, lietuvybės puoselėtojo Jono Vanagaičio ir jo žmonos Marijos Vanagaitienės perlaidojimo ceremonija“. Iš Kultūros ministerijos šiam projektui gautas finansavimas, dalį lėšų šiai ceremonijai skirs J. Vanagaičio artimieji. Paminklinį akmenį paprašyta suprojektuoti architektų Marijos ir Martyno Purvinų. Jie yra Bitėnų kapinaičių vartų projekto autoriai.

***
Jonas Vanagaitis gimė 1869 m. rugsėjo 23 d. Raginės apskrities Pabudusių kaime. Nuo 1903 m.
J. Vanagaitis dalyvavo Birutės lietuvių draugijos veikloje, vėliau kurį laiką buvo jos vadovu. 1905 m. kaip Prūsų Lietuvos atstovas dalyvavo Vilniuje surengtame Didžiajame Vilniaus Seime. 1909-1913 m. redagavo laikraštį „Birutė“. Jo iniciatyva Birutės draugijos biblioteka ir muziejus perduoti Lietuvos mokslo draugijai Vilniuje. J. Vanagaitis buvo vienas iš „Santaros“ steigėjų, įkūrė lietuvių išeivių biurą, padėjusį lietuviams grįžti į Lietuvą.

Nuo 1918 m. J. Vanagaitis – Prūsijos lietuvių tautinės tarybos narys. Ši taryba apeliavo į lietuvišką mažlietuvių kilmę ir šios kilmės pagrindu siekė sujungti lietuvių gyvenamąsias žemes. Tų pačių metų lapkričio mėnesį J. Vanagaitis kartu su bendraminčiais pasirašė Tilžės aktą. 1922 m. lapkritį tapo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariu, jo sekretoriumi. Nuo 1924 iki 1940 m. buvo Šaulių sąjungos Klaipėdos komiteto sekretoriumi. J. Vanagaitis mirė 1946 m. Matenburgo (Vokietija) perkeltųjų asmenų stovykloje.

http://www.litera.lt/daugiau/255

Nuotraukoje:
Bitėnų kapinių vartai

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra