Biržų krašto tautinių mažumų keliais

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Praėjusį šeštadienį, 2009 m. spalio 10 d., Biržų krašto muziejininkai pakvietė į trečią renginį, skirtą 2009 m. Europos paveldo dienoms, Biržų krašto tautinių mažumų objektų lankymą.
Gausiai susirinkusiems klausytojams šių eilučių autorius priminė mūsų krašte beveik nebežinomų tautų – karaimų, totorių, vokiečių – istoriją.
Karaimų gyvenimo pėdsakų galime rasti Biržų tvirtovės statytojo Kristupo Radvilos Perkūno laikais, t. y. XVI a. pabaigoje. Vėliau Kristupas Radvila II 1636 m. konstatavo, kad mieste gyvena „dvejopi žydai: rabinai ir karaimai.“
Karaimai yra VII amžiuje Bagdade atsiradusi žydų sekta. Jie, skirtingai nei tradicinių tikėjimų žydai, nepripažįsta Talmudo ir remiasi tik Senuoju Raštu – Biblija. Beje, patys karaimai, neretai dėl religijos panašumų vadinami žydais, pyksta ir įvairiai pabrėžia savo atskirumą. Kitaip nei Krymo totoriams, karaimams pavyko išlaikyti ir savo kalbą.
Kita Biržų kunigaikštystėje išsiskyrusi tauta – totoriai, kurių pėdsakus galime rasti XVI–XVII a. Neatsitiktinai 1645 m. žemėlapio legendoje šalia miestiečių, valstiečių, kareivių ir bajorų Juzefas Naronovičius–Naronskis nupiešė raitą totorių, apsiginklavusį lanku ir strėlėmis. XVII a. viduryje Biržų krašte gyveno keliolika įvairių grupių totorių giminių.
Galima spėti, jog XVI a. pabaigoje Totorių kaime gyveno vien totoriai, atliekantys karinę prievolę. 1641 m. šioje vietovėje, dar vadintoje Totorių riba (obręmb tatarski), vis dar gyveno tik totoriai. J. Naronskio žemėlapyje pažymėti du simboliai – „Ašperai totoriai“ bei „trys totoriai“. Šiandien toje vietoje išlikę Aspariškių ir Totorkalnio kaimai.
XVII a. totoriai gyveno ir turėjo žemės valdų Natkūnų (Jasiškių), Klibovo (Klibiškių, Bliūdžių) kaimuose, prie Nemunėlio Radviliškio, Niutanuose, Kiemėnų palivarke. 1662 m. Jarošo Achmatovičiaus testamentas kalba apie tai, kad jis savo Panemunės palivarke turėjo nuosavą mečetę, šalia kurios buvo nedidelės musulmonų kapinaitės.
Vokiečius Biržų krašte nuo pat XVI a. buvo galima skirstyti į kelias grupes. Dabar tikrų biržiečių, save laikančių vokiečiais, jau nėra. Mums tik liko čia kažkada gyvenusiųjų pavardės – Cymermanas, Šotas, Grockis, Škultas, Plėjeris, Benkienas, Vechmanas, Tynkauzas, Melderis, Grotuzas, Sesvėgenas, Koškielis, Skibas.
Ekskursantų būrys, vedamas lenko Bronislovo Petrausko, apsilankė Biržų katalikų bažnyčios rūsyje, kur yra palaidota keletas grafų Tiškevičių šeimos atstovų. Buvo pagerbtas bažnyčios fundatoriaus grafo Jono Tiškevičiaus atminimas.
Toliau kelias vedė Kęstučio gatve, kur prie buvusios pravoslavų stačiatikių cerkvės šių eilučių autorius papasakojo apie 1997 m. vykdytus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kada buvo rastos prie cerkvės buvusios senosios kapinės – dvi kriptos. Abiejose buvo išlikę mėlynos spalvos karstai. Šalia jų – pravoslavų tikėjimui būdingos relikvijos – šluotelė su buteliuku aliejui. Anot žmonių pasakojimo, prieš karą čia buvusios pravoslavų kapinės, stovėjo kryžiai.
Aplankyta ir buvusi lenkų pradžios mokykla, žiūrinti į Kęstučio gatvę užkaltais langais. Ponas Bronislovas papasakojo apie čia buvusią biblioteką, kurioje suvažiuodavo skaityti laikraščių vos ne visi apylinkių dvarininkai lenkai. Priminė ir liūdną lenkų pradžios mokyklos mokytojos Vandos Rodkevičiūtės–Ordincovienės istoriją.
Ji – Kaunių dvaro savininko Stanislovo Ordyneco žmona. Palaidota Pabiržės senosiose kapinėse, Ordynecų šeimos kapavietėje. Biržų mokykloje dirbo pagal lenkų švietimo draugijos „Oswiata“ paskyrimą. Jos vyras buvo mokyklos rėmėjas ir globėjas. Pradėjo dirbti dar netekėjusi, bedirbdama ištekėjo už S. Ordyneco.
S. Ordynecas prieš tai artimai bendravo su savo vyriausia tarnaite, kuri, po vestuvių likusi tarnauti iš keršto 1928 metais ponią Vandą pasmaugė. Mokykloje po mokytojos mirties kabėjo jos portretas. Jos žuvimo dieną Biržų katalikų bažnyčioje mokyklos mokiniai ir mokytojai eidavo melstis. Mišias užpirkdavo S. Ordynecas, po to mokinius pavaišindavo saldainiais.
Po lenkų prisiminti latviai. Papasakota apie evangelikų apie liuteronų bažnyčios atsiradimą Biržų krašte. Evangelikų liuteronų parapija buvo įsteigta XVII a. pradžioje, o bažnyčia kunigaikščio Kristupo Radvilos II lėšomis pastatyta 1636 m. dabartinės J. Janonio aikštės skverelyje. 1961 m. ji buvo nugriauta. Dabar Kilučių gatvėje yra naujai įrengtos patalpos. Kadaise parapijiečiai buvo vokiečiai, latviai, lietuviai. Netoliese nuo lenkų mokyklos stovėjo ir latvių pradžios mokykla.
Autobusais važiuodami per Biržų centrą prisiminėme, kad Kęstučio, Vilniaus, Vytauto gatvėse gyveno gausi žydų diaspora. Malūno gatvėje senosiose žydų ir karaimų kapinėse klausėmės muziejininkės Snieguolės pasakojimo apie žydų istoriją Biržų krašte. Tragiškas jų likimas Antrojo pasaulinio karo metu buvo prisimintas ir Pakamponyse.
Toliau kelias vedė į Kvedariškio kaimo rusų sentikių kapines, kur mūsų laukė „starovierų“ atstovai. Dėl patriarcho Nikono vedamų reformų pravoslavų bažnyčia 1666 metais skilo į dvi savarankiškas – stačiatikių ir sentikių. Sentikiai bėgo į Lietuvą, slėpdamiesi nuo religinių persekiotojų, o carinė valdžia jų imigraciją toleravo, nes tai padėjo rusinti kraštą. Taip Kvedariškio kaime XIX a. pabaigoje apsigyveno nemažai pravoslavų sentikių. Jie pasistatė maldos namus, kurie dabar jau nebeveikia.
Ekskursijos dalyviai klausėsi seniausios Kvedariškio kaimo gyventojos 86–erių metų Jevgenijos Samuilovos prisiminimų, maloniai stebino jos su kita moterimi rusiškai sugiedotas Lietuvos himnas. Toliau dar laukė evangelikų liuteronų kapinės Kraštuose, kaimo gyventojos Marytės Undzėnienės pasakojimas apie dvarininkus Grintelius, Skrebiškio dvaro, kurį išgarsino 1863 m. Zigmanto Sierakausko suėmimas, liekanos. Taip pat nebe pirmas apsilankymas prie 1863 m. sukilimą menančio Anglių kalno, ant kurio 1938 m. pastatytas paminklas bendrai lietuvių ir lenkų kovai prieš carinę valdžią atminti.
Plojimais buvo palydėtos B. Petrausko skaitomos lietuvius ir lenkus jungiančio poeto Adomo Mickevičiaus eilės.
www.siaure.lt

Nuotraukoje: Vyriausia Kvedariškio kaimo gyventoja 86 metų J. Samuilova rusiškai sugiedojo Lietuvos himną

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra