Birželio Strasbūras: dėmesys Baltijos valstybėms

Autorius: Data: 2011-06-13, 09:29 Spausdinti

Europos Parlamento narė RadvilėMORKŪNAITĖ

Birželio Strasbūro sesiją pradėjome nuo iškilmingo EP pirmininko pareiškimo, artėjant Baltijos valstybių tremčių metinėms.

EP pirmininko Jerzy Buzek’o, politinių grupių pranešėjų pasisakymai ir trumpos diskusijos buvo skirtos pažymėti 70-ąsias birželio mėnesį vykusių deportacijų metines. EP pirmininkas, pradėdamas diskusijas, pabrėžė, kad trėmimais ketinta sunaikinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos socialinį ir politinį elitą. Todėl šiandien mūsų pareiga atminti šių šimtų tūkstančių žmonių kančias ir sovietinio teroro žiaurumus, dar stipriau įkvėpusius kovai dėl nepriklausomybės ir grįžimo į suvienytą Europą.

Šia tema Parlamente vyks dar ne vienas renginys. Strasbūro savaitės vidury prie memorialinės lentos kartu su kolegomis tylos minute pagerbėme trėmimų aukas, artėjančią savaitę, 2011 m. birželio 14 d., bus atidaryta paroda „Laiškai ant beržo tošies“, globojama latvės europarlamentarės Sandros Kalnietės, kuri pati gimė tremtyje, Sibire.

Be šių atmintinų, į Europos istorinę atmintį įsirėžusių įvykių paminėjimo, EP dirbome įprastu ritmu. Vieni iš pagrindinių sesijos akcentų – diskusijos su komisaru J. Dalli dėl E. coli bakterijos sukelto mirčių ir susirgimų protrūkio. Kai kurie parlamentarai klausė, ar galime atmesti biologinio terorizmo išpuolio galimybę… Šalia raginimų siekti efektyvesnio koordinavimo ir taisyklių dėl maisto produktų ženklinimo ir atsekamumo įgyvendinimo, keltas klausimas dėl atsparumo antibiotikams problemos,  buvo smerkiama žala, kurią ES vaisių ir daržovių pramonei padarė iki galo nepatikrintų teiginių dėl infekcijos šaltinį skelbimas. Galų gale praeitos savaitės pabaigoje buvo surastas užkrato židinys, tačiau žala vartotojams ir gamintojams – milžiniška. Pastariesiems ES ketina išmokėti virš 200 mln eurų kompensaciją.

Dar svarbios diskusijos EP per savaitę – artėjančio ES-Rusijos viršūnių susitikimo, mokslinių tyrimų finansavimo, Bulgarijos ir Rumunijos narystės Šengeno erdvėje temomis. Priimtas dokumentas dėl poveikio vertinimo nepriklausomumo – jame kalbama bendrai apie teisėkūros procesą ir kaip galėtumėme užtikrinti šio proceso nepriklausomumą. Džiaugiuosi, kad galutiniame variante liko ir mano pataisos dėl poveikio aplinkai vertinimo nepriklausomumo – tai pirmas žingsnis į pasiruošimą PAV direktyvos peržiūrai.

Su kolegomis pagaliau pasiekėme, kad branduolinės saugos ES kaimynystėje klausimas atsidurtų plenarinės darbotvarkėj šalia Europos Komisijos nario, atsakingo už energetikos politiką, Günthero Oettingerio situacijos dėl „apkrovos testų“ bandymų pristatymo.

Tęsiant „branduolines“ ir su tuo susijusias diskusijas bei dokumentų iniciavimą, savo pasisakyme EP posėdyje akcentavau keletą dalykų. Nors visų 143 ES teritorijoje esančių branduolinių jėgainių sauga pradėta tikrinti jau nuo š. m. birželio 1 d., tačiau susirūpinimą kelia ES kaimynių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Turkijos ir Armėnijos – branduolinių jėgainių sauga ir galimybės jose surengti analogiškus atsparumo bandymus. Pavyzdžiui, Rusijoje, prie Sankt Peterburgo, mažiau nei 100 km atstumu nuo išorinės ES sienos, veikiančioje elektrinėje, tebedirba taip vadinami „Černobylio tipo“ reaktoriai. Dar mažesniu atstumu nuo ES sienų planuojamas dviejų naujų atominių elektrinių – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje – statybos. Abiems būsimoms elektrinėms būdingos panašios problemos – dar nepabaigus poveikio aplinkai vertinimo, jau pradėti darbai, iki šiol nepaaiškintas nei vienos atominės statybos vietos parinkimo kriterijus, neišanalizuotos galimos alternatyvios vietos, neparengti visuotinės evakuacijos planai. Abiejose atominėse planuojama įrengti eksperimentinius reaktorius, kurių saugumo neįmanoma tinkamai įvertinti, nes jie dar niekur neeksploatuoti. Baigdama pasisakymą, pabrėžiau, kad ES turi dėti visas pastangas užtikrinti atominių elektrinių saugumą kaimyninėse valstybėse ir neturime ES piliečių pinigais remti nesaugios branduolinės energetikos.

Tikiuosi, šiuos nuomonės laikosi ir komisaras G. Oettingeris, daug nuveikęs, reaguodamas į Fukušimos nelaimę, tačiau kiek vengiantis kalbėti apie ES kaimynių nesaugias elektrines. Beje, pasisakant šiuo klausimu buvo aktyvūs kone visi Lietuvos atstovai, nes vis tik mums gali tekti turėti Baltarusijos AE, nors šalis ir nėra pasiruošusi vystyti branduolinę energetiką, o Rusijos valdžia ne tik neatsako į kaimyninių valstybių klausimus, bet ir ignoruoja savo gyventojų prašymus surengti konsultacijas. Be to, jau antrą kartą, remdamasi formalumais, neleidžia registruoti iniciatyvos dėl gyventojų referendumo Kaliningrado AE statybos klausimu.

Tačiau kaip ir visada, ne vien diskusijų ir susitikimų gausa buvo ypatinga Strasbūro savaitė. Pirmąkart šioje kadencijoje, antradienį, vyko priešgaisriniai mokymai, skelbiant evakuaciją visame EP pastate. Teko nutraukti balsavimus, sukaukus sirenoms, evakuotis į EP pastato prieigas, ne visiems taip sėkmingai pavyko rasti avarinius išėjimus ir patyrėm nemažai sunkumų po maždaug valandos patenkant atgal į pastatą – visgi, atrodo, kad evakuacinis bandymas pavyko. Tad dabar belieka viltis, kad to neteks išbandyti ekstremaliomis pavojaus sąlygomis.

O savaitgalis ir beprasidėjusi savaitė – Birželio 14-osios minėjimų maratonas.

http://morkunaite.wordpress.com/

Voruta. – 2011, bir. 18, nr. 12 (726), p. 1, 4.

EP: Radvilė Morkūnaitė , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra