Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas Birželio 23–ioji Lietuvos ir Vokietijos filatelijoje

Birželio 23–ioji Lietuvos ir Vokietijos filatelijoje

Birželio 23–ioji Lietuvos ir Vokietijos filatelijoje

Gedimino Karpavičiaus vokas, iliustruotas autentiška A. Naruševičiaus degančio Kauno nuotrauka

“Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, www.voruta.lt

Šiemet minime 80 metų, kaip Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, visame krašte vadovavusi pieš sovietinius okupantus organizuotam sukilimui, prasidėjusiam 1941 m. birželio 22 d., nacistinei Vokietijai paskelbus savigynos karą Sovietų sąjungai, ir įvykdžiusi sau keltą uždavinį – antrą kartą XX a. atkurti Lietuvos valstybingumą, parodė ryžtingą nepriklausomybės siekį. Inžinierius Rimantas A. Kunčas–Žemaitaitis “Dirvos” ir “Vorutos” skaitytojams pristato, kaip ši data atsispindi jo privačioje kolekcijoje esančiuose vokuose ir pašto ženkluose.

Lietuvos Laikinoji Vyriausybė (LLV) buvo suformuota dar 1941 metų balandžio 22 d. Buvo planuojama, kad šiai Vyriausybei vadovaus LAF lyderis, Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje pulkininkas K. Škirpa, bet vokiečiams uždraudus jam atvykti iš Berlyno į Lietuvą, LLV vadovu tapo J. Ambrazevičius. Be J. Ambrazevičiaus Vyriausybėje dirbo S. Raštikis, V. Landsbergis-Žemkalnis, A. Damušis, J. Matulionis, L. Prapuolenis, B. Vitkus, P. Vainauskas, J. Pajaujis, J. Šlepetys, A. Novickis, M. Mackevičius, J. Senkus, V. Rudzinskas ir K. Vencius. Laikinoji Vyriausybė dirbo vos du mėnesius – 1941 metų birželio 23 – rugpjūčio 13 dienomis, nes 1941 metų rugpjūčio 13-ąją vokiečių civilinės valdžios Lietuvoje generalinio komisaro Adriano fon Rentelno įsakymu Lietuvos Laikinoji Vyriausybė buvo paleista.

Teigiama, jog prasidėjęs karas su nacistine Vokietija pristabdė nuo 1940 m. birželio 14 d. Sovietų sąjungos okupuotos ir 1940 m. rugpjūčio 3 d. aneksuotos Lietuvos, kurią Sovietų sąjunga valdė iki nacių Vokietijos okupacijos 1941 m. birželio 22 d., trėmimų traukinį, ko Lietuvoje, manoma, buvo laukiama kaip išganymo – dar neišsipildžius vienai žinomiausių Michailo Suslovo frazių, pokario metais žinomai kaip nedokumentuotas teiginys: „Lietuva bus, bet be lietuvių“. M. Suslovas kai kurių istorikų laikomas „pilkuoju kardinolu“, lėmusiu tai, kad į valdžios aukštumas pateko Leonidas Brežnevas, Jurijus Andropovas, Michailas Gorbačiovas, o 1964 m. buvo nuverstas Nikita Chruščiovas. M. Suslovas buvo vienas ilgiausiai TSRS politikos aukštumose išbuvusių veikėjų – nuo pat Stalino valdymo XX a. tarpukariu iki savo mirties.

 

Pirmoje iliustracijoje matome dailininko Gedimino Karpavičiaus voką, iliustruotą autentiška A. Naruševičiaus degančio Kauno nuotrauka, panaudota atvirlaiškiui, kuris buvo atspausdintas “Spindulio” spaustuvėje Kaune. Ant voko matome 1994 m. Lietuvos valstybinio pašto išleistą 2 litų nominalo pašto ženklą su Lietuvos valstybiniu herbu Vyčiu. Pašto ženklas antspauduotas Kauno pašto atspaudu, kuriame nurodyta data sutampa su prieš 60 m. tuomet atkurto Lietuvos valstybingumo sukakties minėjimu. Kairėje voko pusėje matomas proginis FILOP sukurtas atspaudas – 1941 06 23 antrą kartą atkurtas Lietuvos valstybingumas. Po juo – Sukilėlių sąjungos atspaudas. Iliustracijos apačioje esantis pašto ženklas – vienas iš devynių pašto ženklų serijos devynių nominalų vertės rusiškų pašto ženklų, laikytinų vienais svarbiausių savarankiškos valstybės egzistavimo simbolių, sudarius J. Ambrazevičiaus vadovaujamą Vyriausybę paimtų iš Centrinio pašto valdybos sandėlio ir “Spindulio” spaustuvėje perspausdintų dideliu 20 milijonų 170 tūkstančių egzempliorių tiražu su juodos spalvos tekstu – Nepriklausoma Lietuva 1941–VI–23. Data žymi Lietuvos Laikinosios Vyriausybės paskelbimo dieną. Pašto ženklas 31. 7. 41 antspauduotas Vilniaus pašto atspaudu.

Liepos 10 d. vokiečių okupacinė vadovybė sustabdė šių pašto ženklų perspausdinimą, o kitą dieną iš “Spindulio” spaustuvės bei Kauno centrinio pašto sandėlio buvo konfiskuota per 13 milijonų perspausdintų ir neperspausdintų pašto ženklų.

 

Antroje iliustracijoje – žinomo Lietuvoje ir išeivijoje grafiko, visuomenininko, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) bei Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ nario, Lietuvos filatelinės opozicijos visuomeninio judėjimo FILOP internete įkūrėjo ir vadovo Antano Rimanto Šakalio suvenyrinis vokas, skirtas 1941 m. Birželio sukilimo metu atkurtam Lietuvos valstybingumui paminėti. Voko iliustracijoje matome jau minėtą A. Naruševičiaus degančio Kauno nuotrauką ir pulkininko Kazio Škirpos, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjo ir Tarybos pirmininko, atvaizdą.

 

Trečioje iliustracijoje pristatomas vokas, kuriame rodomas Trečiojo Reicho žemėlapis, išleistas prieš prasidedant savigynos karo (1941 m. birželio 22 d.) veiksmams, su pažymėtomis aneksuotomis valstybėmis, tarp kurių – ir Klaipėdos kraštas,  aneksuotas 1939 m. kovo 22 d. Ant voko matome keturių skirtingų nominalų pašto ženklų seriją su nacistinės Vokietijos kanclerio Adolfo Hitlerio atvaizdu. Pašto ženklai antspauduoti Brunn (Čekija) pašto proginiu atspaudu, ant kurio žymima data, skirta pažymėti A. Hitlerio gimtadienį. Beje, 8 dienomis anksčiau nei Klaipėdos kraštas, 1939 m. kovo 14 d., buvo aneksuota Čekija.

 

Ketvirtoje iliustracijoje – jau minėto autoriaus Antano R. Šakalio suvenyrinis vokas “K. Škirpa ir kiti diplomatai palieka Lietuvos ambasadą Berlyne 1940 m. rugpjūčio 14 d.” (šalia – padidintas voko iliustracijos fragmentas) iš vokų serijos “Lietuvos istorija dailininkų kūryboje, archyvas”. Voko nr. 179. Šalia – FILOP (Antano R. Šakalio) sukurtas ir pagamintas lipdukas su atkurtu Didžiuoju Lietuvos karalystės ženklu – raudoname dugne esančiu baltu karališkuoju Dvigubu kryžiumi, kurio apatinė kraštinė ilgesnė už viršutinę. Ant voko matome 2017 m. Lietuvos valstybinio pašto išleistą 0,39 eur. nominalo pašto ženklą su XV a. pabaigoje naudotu Lietuvos valstybiniu herbu Vyčiu. Pašto ženklas antspauduotas Kauno pašto atspaudu.

 

Penktoje – to paties autoriaus suvenyrinis vokas “Birželio sukilimo metu gyventojai degina sovietinę atributiką. 1941 m. birželio 22–23 d.” iš tos pačios vokų serijos  – “Lietuvos istorija dailininkų kūryboje, archyvas”. Voko nr. 181. Ant voko užlipdytas FILOP sukurtas ir pagamintas lipdukas, skirtas Antra kartą atkurto Lietuvos valstybingumo 70 m. sukakčiai paminėti, atspauduotas proginiu FILOP sukurtu atspaudu. Voko viršuje – priklijuotas lipdukas (FILOP) su jau minėta A. Naruševičiaus degančio Kauno nuotrauka, šalia (dešinėje) – 1, 35 Lt nominalo Lietuvos valstybinio pašto 2011 m. išleistas pašto ženklas “Šiaudinės bažnyčia 1775”, atspauduotas Vilniaus pašto atspaudu.

 

Šeštoje iliustracijoje matome Amerikos lietuvių filatelistų draugijos „Lietuva“ išleistą voką “Sovietų raudonojo tvano Lietuvoje 50 metų sukaktis 1940.6.15 – 1990.6.15”. Iliustracijoje  – Lietuvos žemėlapis, ženklintas sovietine atributika, kuriame, remiantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos tarpvalstybinėmis sutartimis, matoma nepagrįstai 1940 m. lapkričio 6 d. SSRS AT pirmininko Michailo Kalinino nustatyta žemės naudojimo riba tarp LSSR ir BSSR braižoma kaip Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybinė siena. Ant voko – JAV išleisti pašto ženklai, antspauduoti Čikagos, Ilinojaus valstija, pašto. Pirmame 21 cnt nominalo pašto ženkle (iš kairės į dešinę) matome Amadeo Pietro Giannini, dar žinomo kaip Amadeo Peter Giannini, arba AP Giannini (1870 m. gegužės 6 d. – 1949 m. birželio 3 d.) – italų ir amerikiečių bankininko, įkūrusio Italijos banką, kuris tapo Amerikos banku, atvaizdą. Giannini yra laikomas daugelio šiuolaikinių bankų praktikų išradėju. Antrame pašto ženkle matome užrašą „Give me liberty, or give me death!“ („Duok man laisvę arba duok man mirtį!“) Ši citata yra iš Patriko Henrio (Patrick Henry) kalbos, pasakytos Antrosios Virdžinijos konvencijos (1775 m. kovo 23 d.) metu Šv. Jono bažnyčioje Ričmonde (Richmond), po kurios Virdžinija prisijungė prie JAV nepriklausomybės kovos. Po pašto ženklais, voko apačioje, – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo signataro prof. Vytauto Landsbergio parašas.

 

Naujienos iš interneto