Autorius: Voruta Data: 2020-06-02 , 14:32 Spausdinti

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Norbertas SKOKAUSKAS, www.voruta.lt

Birželio 2-oji yra garsiosios  Partizanų PRIESAIKOS, kuri įvyko  Nemunaityje (Alytaus rajonas) 75-tųjų metinių diena.  Čia 1945 m. birželio 2 d. Alytaus apskrities Nemunaičio valsčiaus Nemunaičio miestelyje esančioje pranciškonų koplyčioje (pastatas išlikęs) partizano priesaiką priėmė  120 Adolfo Ramanausko-Vanago kuopos, Vaclovo Voverio-Žaibo, Konstantino Barausko-Vėžio ir kitų būrių partizanai.  Kaip partizanų vadas  Adolfas Ramanauskas Vanagas  suorganizavo ir atvedė 120 partizanų duoti Partizano Priesaiką šioje koplyčioje, kaip vyko pati Priesaika, Vanagas pats vaizdingai  aprašo savo atsiminimuose, išleistuose knyga „Partizanų Gretose“ Kaunas , 2018, p.38-40.

Citata iš knygos:

„Nemunaičio bažnytkaimis vienu šonu tiesiog atsiremia į mišką… 1945 m. birželio 2 d. temstant su visa įgula jau buvome prie pat bažnytkaimio. Iš anksto buvau sutvarkęs tarnybą keturiems lauko sargybos postams ir visiems nurodęs kaip kuriuo atsitikimu reikia veikti. Tik gerai pritemus sugužėjome vienuolyno kieman. Buvome 120 vyrų, tačiau judėjome visiškai tyliai, nes reikėjo būtinai pasiekti, kad bažnytkaimis nesuprastų, kas jo aplinkoje vyksta. Antrame aukšte vyko iškilmingos pamaldos. Vyrai karštai meldėsi. Daugelio akyse spindėjo ašaros. Koplytėlėje visi netilpo. Vyrai keitėsi vietomis. Koplytėlėje ir kieme keturiose vietose buvo klausoma išpažinčių. Atvykusieji atlikti išpažintį ir duoti priesaiką, paprašyti Aukščiausiąjį palaimos Tėvynei, artimiesiems ir sau ginklus laikė rankose, nes esamos aplinkybės kitaip neleido. Aš buvau čia vienur, čia kitur. Vykstančių pamaldų tvarka buvau visiškai patenkintas ir rūpinausi, kad kaip galima greičiau viskas būtų sutvarkyta ir laiku atsitrauktume saugesnėn vieton.

Pamaldos baigėsi. Vyrai išpažintį atliko ir priėmė Švenčiausiąjį. Prisiartino iškilmingas priesaikos priėmimas. Prieš altorių pakopoje buvo pastatyta taburetė, užtiesta trispalve. Ant jos buvo padėtas kryželis ir mano trumpasis ginklas. Dvasininkas pusbalsiu, bet aiškiai ir įspūdingai skaitė priesaikos tekstą. Mes, iškėlę dešines, tyliai kartojome priesaikos žodžius. Dievo akivaizdoje tvirtai pasižadėjome teisingai ir ryžtingai tęsti pradėtą kovą prieš okupantą, kuris pamynęs po kojomis visus Dievo ir žmonių įstatymus, negailestingai naikina visa, kas yra šventa, kilnu ir brangu. Pirmasis prisiartinau ir pabučiavau kryželį, trispalvę ir ginklą. Tą pat padarė visi vyrai. Po to trumpu, bet didžiai prasmingu dvasininko žodžiu baigėsi iškilmingas aktas. Padėkojom ir netrukus vėl atsidūrėme Noškūnų miško prieglobstyje…“ rašė Adolfas Ramanauskas Vanagas.

1945 m. birželio 2-osios naktį partizanų išpažinties čia klausė kun. Vaitiekus-Želnia, kuriam talkino kun. Juozas Stasiūnas, o mišias pastato antrajame aukšte buvusioje koplyčioje laikė kun. Juozas Kudirka.

Prieš 10 metų pirmąjį  iškilmingą Šios PRIESAIKOS minėjimą  Nemunaityje  organizavo Vanago dukra A. Ramanauskaitė-Skokauskienė Nuoroda apie tai: https://slaptai.lt/apie-tuos-kurie-mire-bet-amzinai-gyvens/

Istorija Naujienos Rezistencija Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Juozas Kudirka, Juozas Stasiūnas, Nemunaičio valsčius, Norbertas Skokauskas, Partizano Priesaika, Vaitiekus-Želnia