Birutė Jonuškaitė gavo Liudo Dovydėno premiją
Autorius: Voruta Data: 2016-07-22 , 10:45 Spausdinti

Sigitas BIRGELIS, punskas.pl
Seivuose gimusi lietuvių rašytoja Birutė Jonuškaitė už romaną „Maranta“, kurį 2015 metais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, gavo Liudo Dovydėno premiją. Ją skyrė Lietuvos rašytojų sąjungos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovų sudaryta komisija. Į šią premiją, be B. Jonuškaitės, pretendavo Saulius Šaltenis ir Vytautas Kutkevičius. Diplomas ir 5000 eurų dydžio premija Birutei bus įteikta Rokiškyje liepos 27 dieną.
Liudo Dovydėno premija yra teikiama kasmet nuo 2008-ųjų. Jos mecenatas – Jungtinėse Valstijose gyvenantis rašytojo sūnus fotomenininkas Jonas Dovydėnas. Premijos laureatais yra tapę rašytojai Romualdas Granauskas, Leonardas Gutauskas, Vytautas Martinkus, Valdas Papievis, Vladas Kalvaitis, Donaldas Kajokas, Grigorijus Kanovičius ir Kristina Sabaliauskaitė.
Birutė Jonuškaitė. Nuotr. respublika.lt
Seivuose gimusi lietuvių rašytoja Birutė Jonuškaitė skina apdovanojimą po apdovanojimo. Šių metų sausio mėnesį Birutei buvo įteiktas Lenkijos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Auksinis kryžius už nuopelnus, plečiant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą, lenkų kultūros populiarinimą bei bendradarbiavimą su Lenkija. Š. m. vasario 18 dieną, Lietuvos Respublikos ministrų kabinetui pritariant, rašytojai skirta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologai Birutės Jonuškaitės romaną „Maranta“ išrinko į praėjusių metų kūrybiškiausių Lietuvos knygų dvyliktuką. Romanas pristatytas šiemet Vilniaus knygų mugėje.
Apie „Marantą“ mūsų portale rašėme ne kartą. Birutė Jonuškaitė, duodama mums interviu, kalbėjo: „Remdamasi mūsų krašto žmonių gyvenimo patirtimis, sugalvojau vienos dzūkų ūkininkų šeimos istoriją: vyriausioji dukra Saulė iškeliauja gyventi už Atlanto, palikdama savam krašte du ją mylinčius vyrus – Tadulį ir Rūką – bei mažąją sesutę Rasą, kuri ir yra pagrindinė kygos veikėja. Viskas vyksta regint vaiko, paskui paauglės, dar vėliau – Dailės akademijos studentės akimis. Vaikystėje būsimoji dailininkė savaip suvokia ją supančius artimuosius su visomis jų paslaptimis, o suaugusi blaškosi po Varšuvą, Paryžių, Ameriką, Jeruzalę ieškodama savojo kelio, tikėdamasi atsakymų į amžinuosius žmogui rūpimus klausimus, bandydama išnarplioti savo šeimos paslaptis, surasti savo laimę ir sielos ramybę. Bet visa tai nėra paprasta, nes likimas – kaip voratinklis apipina ją, supančioja, o gal ji pati ir verpia tą voratinklį?“
Mįslingas ir netikėtas yra B. Jonuškaitės knygos pavadinimas. Maranta tai gerai žinoma senamadiška kambarinė gėlė.„Marantų yra visokių, – tikina Birutė, – bet romane kalbama apie baltagyslę marantą(lot. maranta leuconeura). Tai iš Brazilijos kilusi, nuolatinę šilumą mėgstanti, gerai žinoma kambarinė gėlė, turinti įdomią savybę – dieną jos lapai išsiskleidžia visu gražumu, o sutemus užsilenkia viršun į lovelį – vadinamąją miego padėtį. Kelias minutes marantą apšvietus ryškia šviesa, galima priversti lapus vėl išsiskleisti. Ji – kaip ir žmogus, kaip ir mano knygos herojai: yra laiminga, kai aplinkui daug šviesos, šilumos ir meilės. Šviesiai žali šios gėlės lapai tarp šoninių gyslų nužymėti dešimčia sukrešėjusio kraujo spalvos dėmelių – po penkias iš abiejų centrinės gyslos pusių. Todėl ji yra vadinama „Dešimties Dievo įsakymų augalu“ arba maldingąja.“
Birutės romane atsispindi stiprūs Punsko ir Seinų krašto istorijos ir kultūros aspektai. Ji sąmoningai palieka tikrus gimtinės vietovių ir vandenvardžių pavadinimus. Knygos herojai sugalvoti – sukurti pagal autentiškų žmonių bruožus.
Birutė siekė, kad knygoje suskambėtų mūsų krašto tarmė, kad ji nenueitų užmarštin. Svarstė, kaip ją pateikti, kad būtų suprantama ne tik patiems dzūkams, bet ir dzūkiškai nemokantiems, ypač jaunimui, kuriam dažnai bet kuri lietuvių tarmė yra visiškai svetimas dalykas. Paaiškinimus surašė knygos paraštėse, taip kaip elgdavosi visą gyvenimą. Nuo vaikystės visi jos sąsiuviniai būdavo apipiešti saulutėmis, gėlytėmis, geometrinėmis figūromis ar ornamentais…
***
Birutė Jonuškaitė-Augustinienė gimė 1959 m. Seivuose. 1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą, ten baigė žurnalistikos studijas. Dirbo Lenkijoje Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuvių tautinės mažumos leidinyje „Aušra“, ėjo atstovės spaudai padėjėjos pareigas Suvalkų savivaldybėje. Nuo 1985 m. gyvena Lietuvoje. Septynerius metus buvo žurnalo „Šeima“ vyriausioji redaktorė, 2002–2003 m. rengė žurnalą „Šeima ir pasaulis“, buvo jo vyriausioji redaktorė. 2003 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretore, o nuo 2003 m. pab. iki šiol dirba sąjungos pirmininko pavaduotoja. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1994 m.
Birutės Jonuškaitės knygos lietuvių kalba:
Pateisinti save: apysaka ir apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1989.
Ievos neišvarė iš rojaus: romanas. – Vilnius: Periodika, 1991.
Rugių laukas: apsakymai. – Punskas: Aušra, 1996.
Didžioji sala: romanas, pirma knyga. – Vilnius: Vaga, 1997.
Didžioji sala: romanas, antra knyga. – Vilnius: Vaga, 1999.
Žalčių tiltas: apysaka ir apsakymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Vaikas pražilusiom akim: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
Eksperimentas: esė ir interviu. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2005.
Kregždėlaiškis: apsakymai. – Vilnius: Versus aureus, 2007.
Ūsuota Levuko istorija: apysaka vaikams. – Vilnius: Homo liber, 2007.
Baltų užtrauktukų tango: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Užsagstyk mane: novelės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.
Mūsų poetas: dvikalbė knyga apie Cz. Miłoszą (kartu su B. Gruszka-Zych). – Vilnius: Naujoji Romuva, 2012.
Maranta: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-15, 14:07
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)
~ Europa, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-11, 13:55
-
Sigitas Birgelis. Berznyke istorija mėgsta kartotis
~ Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-04, 09:12
-
Pagerbtas Lenkijoje žuvusių Lietuvos partizanų atminimas
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Rezistencija, Seinų - Punsko kraštas
2020-12-18, 05:54
-
Lietuvos valstybei šis kraštas yra labai svarbus
~ Europa, Kultūra, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2020-11-05, 10:16