Biologinės įvairovės apsauga šiandien

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2010 m. gegužės 19-ąją Seimo Europos informacijos biure įvyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro organizuota diskusija „Veiksminga biologinės įvairovės apsauga Lietuvoje ir Europos Sąjungoje“. Tai vienas iš renginių, skirtų Lietuvos narystės ES bei Europos dienos paminėjimui.
 
Su įžanginiu žodžiu į susirinkusius kreipęsis LR Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Jonas Šimėnas retoriškai klausė:„Ar jaučiame, kad ta įvairovė reikalinga mums patiems?“ bei kvietė visus ne tik išklausyti pasisakymus, bet ir įsitraukti į aktyvias diskusijas biologinės įvairovės išsaugojimo klausimais, nes būtent šios temos bus aktualiausios Briuselyje pirmąją birželio savaitę.
 
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, kalbėjęs apie Lietuvos biologinę įvairovę bei jos apsaugos ir tvarkymo problemas, priminė, kad šiandien Lietuvoje turime daugiau nei 30 tūkst. rūšių, bet tikrasis potencinis maksimumas – kažkur toli priekyje: „dar daug nežinome, daugelio grupių tik pradmenis „kremtame“. Apie atskirtų grupių santykius, ekologiją duomenų dar mažiau. Tiesa, Aplinkos ministerija finansavo kai kurių detalių studijų, pvz., apie grybus, parengimą.“ Pranešime buvo akcentuojama, kad rūšių sąstatas kinta ne tik dėl naujos informacijos atsiradimo. „Skaičiai kinta ir dėl invazinių rūšių atsiradimo. Neretai organizmai, patenkantys su balastiniais vandenimis ar įvežami sausumos keliais dėl savo ekologinio agresyvumo išstumia mūsų natyvines rūšis. Su šia problema taip pat intensyviai dirbama. Struktūrinių fondų 2007–2013 m. finansavimo dėka atrinktos vietos, kuriose 7 pagrindinių invazinių rūšių gausumas reguliuojamas. Nereikia pamiršti, kad yra ir kitas sąrašas, jame – 15 saugomų rūšių, kurių išsaugojimui skirtos solidžios lėšos, rengiami apsaugos planai, projektai. Ten patenka Juodojo gandro, Erelio žuvininko, Jūrinio erelio, taip pat retųjų augalų buveinės“, – kalbėjo S. Paltanavičius. Kaip atskirą ir labai rimtą problemą, stabdančią net pagrindinės vietinės faunos ir floros populiacijų grynumo, porūšių išskyrimo tyrimus, pranešėjas įvardino minimalius turimus genetinius duomenis bei aukštos kvalifikacijos ir nemenką darbo patirtį šioje srityje turinčių asmenų stygių. O agrarinių ekosistemų problemas jis buvo linkęs priskirti ne prie su pernelyg intensyviu naudojimu susijusių, o kaip tik dėl dirbamų plotų degradavimo, perėjimo į savaime atsikuriančių miškų bendrijas, atsirandančių. Kaip pavyzdys čia buvo pateiktas Rūdininkų girios biosferos poligonas, įkurtas iš dalies atvirose teritorijose, susiformavusiose dėl intensyvių pratybų karinėje bazėje. „Dabar saugomos smėlynų, psamofitų bendrijos prarandamos atsikuriant miškui“, – sakė S. Paltanavičius. Baigdamas jis akcentavo, kad tinkamos apsaugos ir priežiūros pagrindas – tinkama teisinė bazė. Prie jos formavimo turėtų prisidėti ir rengiama naujoji Laukinės gyvūnijos įstatymo redakcija.
 
Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų skyriaus vedėjas, supažindino susirinkusiuosius su naujomis gamtosauginėmis Lietuvos pareigomis ir įsipareigojimais, atsiradusiais Lietuvai tapus ES nare. „Jau ir iki 2004 m. turėjome veikiančius įstatymus, bet po įstojimo į ES neišvengiamai atsirado naujų niuansų. Bioįvairovės būklė Europoje prastoka: apie pusė žinduolių, roplių rūšių, beveik pusė drugių rūšių, apie 15 proc. paukščių rūšių ir tikrai nemažiau kaip pusė natūralių buveinių tipų nyksta. ES šalys įvertina bioįvairovės reikšmę žmonių gyvenimo kokybei ir siekia ją išsaugoti. Būtent todėl Lietuvai tapus nare teko prisiimti atsakomybes, kurios išdėstytos svarbiausiose Buveinių ir Paukščių, taip pat Spąstų direktyvose, prekybos reglamente. Buveinių ir paukščių direktyvos ne tik svarbiausios, bet ir sudėtingiausios, jų teisinės intervencijos pobūdis yra kompleksinis: saugo rūšis, reguliuoja jų ėmimą iš gamtos (medžioklę, gaudymą, rinkimą ir kt.), iškelia reikalavimą atrinkti svarbiausias vietas, kuriose paplitę Europos bendrijos svarbos rūšys arba sutinkami natūralių buveinių tipai ir jas paskelbti saugomomis – t. y. suformuoti Natura 2000 tinklą, kurio pirminė idėja – vientisumo geografiniu, biologinės įvairovės ir kt. aspektais sukūrimas, užtikrinant netrikdomą migraciją visoje ES, ne tik mūsų šalyje“, – sakė A. Klimavičius. Kalbėdamas apie praktinius Natura 2000 tinklo kūrimo sunkumus, jis priminė, kad „yra 50 paukščių rūšių svarbiausios perėjimo vietos, daugybė migracijos srautų susiliejimo, poilsio vietų ir visos šios teritorijos turi būti paskelbtos saugomomis. Be to, yra kitos 53 gyvūnų ir augalų rūšys, kurių svarbiausios augimvietės skelbtinos saugomomis. Nepamirškime ir 55 Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, žyminčių aukštą kokybinį lygį – gamta ten labai specializuota, suteikia prieglobstį daugeliui gyvūnų rūšių, o visas tas kompleksas padeda išsaugoti krašto gamtos stabilumą. Kaip pavyzdžius čia galime pateikti ne tik lagūnas ar baltąsias kopas. Prie bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų priskiriamos ir upių sraunumos su kurklių bendrijomis, gipso karsto ežerai, viržynai, stepinės pievos, rūšių turtingos ganyklos, tarpinės pelkės bei liūnai, aktyvios aukštapelkės, vakarų taiga, žolių turtingi eglynai, kerpiniai pušynai ir t. t. Tiesa, šiandien kyla vis daugiau diskusijų, ar visose į Natura 2000 tinklą atrinktose teritorijose reikia kurti saugomas teritorijas. Svarbiausia – nebenukėlinėti tinklo sukūrimo užduočių, kad viskas būtų aišku tiek gamtininkams, turintiems saugoti, tiek plėtros atstovams, kurie, žinodami, kur yra jautrios teritorijos, nuosekliau galėtų planuoti savo investicijas.“ Baigdamas pranešimą A. Klimavičius dar kartą pabrėžė, kad tai, ką turime brangiausio ir gražiausio – yra gamta: „Mes gaminame vos 0,2 proc. viso ES BVP, bet turime kitokių turtų: 16 proc. gipso karsto ežerų, 11 proc. – žolėmis turtingų eglynų, 10 proc. – ežerų su menturdumblių bendrijomis, 6 proc. – karbonatinių smėlynų visos Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo ploto. Mūsų Mažųjų erelių rėksnių populiacija siekia 20 proc. visos ES populiacijos.“
 
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras pabrėžė, kad „iš tikrųjų yra įvairių būdų saugoti biologinę įvairovę: sutartys su ūkininkais, ūkinės veiklos nutraukimas, tam tikros veiklos neleidimas, be to – saugomų teritorijų steigimas, išsaugant natūralios aplinkos gyvybingumą, kokybę, struktūrines vertybes, pritaikant švietimui ir turizmui. Mūsų teisinė sistema yra jauna, 10-15 metų. Neretai iškyla prieštaravimų, ne visi nori lakytis taisyklių. Aplinkos apsaugos ministerija jau turėjo aiškintis Briuselyje – yra pradėtos teisinės procedūros prieš Lietuvą dėl per mažo įsipareigojimų vykdymo – per lėtai steigiamos saugomos teritorijos ir pan. 15,64 proc. Lietuvos teritorijos – saugomos teritorijos, 12 proc. – Natura 2000 tinklo teritorijos, daugiausia jau anksčiau saugomose zonose. Turime 5 nacionalinius parkus, 30 – regioninių, kuriems ir tenka didžiausias krūvis savo plotu. Specifiniai – istorinis-regioninis Dieveniškių, ir istorinis-nacionalinis Trakų. Aplinkos ir kultūros ministerijos organizuoja darbą, parkų direkcijos prižiūri, be to – dar aprėpia ir eilę teritorijų, kuriose yra draustiniai arba vykdo monitoringą, turi išduoti sąlygas poveikio aplinkai vertinti ir t. t. Bėda, kad saugoti išmokome, bet kaimuose palaikyti ekstensyvią žemės ūkio veiklą vis sunkiau, nes ten mažėja žmonių. Todėl turime jau yra bene 17 kompensacijų rūšių. Skiriamas didelis dėmesys švietimui – saugomose teritorijose steigiamos gamtos mokyklos, pažintiniai takai ir kt. Aišku, visada išlieka ir tokios grėsmės kaip natūralių plotų mažėjimas dėl bendrijų kaitos, invazinės rūšys, klimato šiltėjimas, dėl kurio atsitraukia rūšių paplitimo ribos.“
 
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius Žymantas Morkvėnas susitikime išsamiai pristatė Baltijos jūroje slypinčias vertybes: rifus, moreninius gūbrius. Pranešėjas daug dėmesio skyrė saugomoms žuvų, paukščių ir žinduolių rūšims, aptarė Baltijos jūrai kylančius iššūkius dėl planuojamos ekonominės veiklos apimčių.
Autorės nuotr. 
 
Nuotraukoje: Vienas iš bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų – rūšių turtingos ganyklos

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra