Biblija, kokią savo rankose laikė Johanas Gutenbergas

Autorius: Data: 2015-11-10, 10:14 Spausdinti

Biblija, kokią savo rankose laikė Johanas Gutenbergas

TeodoraRAŠIMAITĖ

Vienintelio Lietuvoje faksimilinio pirmosios pasaulyje knygos – Gutenbergo biblijos – leidinio savininkas Tadeušas Radiušas apgailestauja, kad knygos šiais laikais nevertinamos kaip anksčiau. Tačiau įsigijęs šį leidinį kaip dovaną sau, o vėliau – Lietuvai, įtikina, kad knygų pasaulis yra nepakartojamas ir niekuo nepakeičiamas.

Faksimilinis leidinys (lotyniškai fac simile – daryk panašų) – tai knygos ar kiti spaudiniai, išleidžiami visiškai taip, kaip originalai, išleisti pirmą kartą. Tikras faksimilinis leidinys turi atitikti visus originalo poligrafinius žymenis, popierių, įrišimą, formatą, šriftą ir kt. Faksimiliniai leidiniai dažniausiai  parengiami litografiniu, fotografiniu ar kitokiu spaudos būdu. Jie atskirais atvejais būna itin brangūs (specialiai atkartojamos medžiagų gaminimo technologijos, pasitelkiami profesionalūs specialistai). Knygų tiražas nebūna labai didelis, tačiau padeda išsaugoti retas istorijos, literatūros ir meno vertybes, dokumentus, rankraščius. Šių spaudinių tikslas – populiarinti leidinius, kurių originalų likę tik vienetai.

Faksimiliniai leidiniai Europoje pradėti leisti XIX a. pradžioje. Lietuvoje pirmasis fotografuotinis leidinys pasirodė 1922 m. Kaune. Tai Leipcigo universiteto profesoriaus J.Gerulio parengtas leidinys „Mažvydas. Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams“. Tuomet Lietuvoje dar nebuvo pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalo.

Atgimusi pirmoji knyga

 

Pirmosios pasaulyje knygos Gutenbergo biblijos, dar vadinamos Gutenbergo 42 eilučių biblija,  originalo pasaulyje yra likę vos keletas egzempliorių, jie beprotiškai brangūs. Vieną iš jų turi Pelplino vyskupijos (Lenkija) kunigų seminarijos biblioteka. 2002–2003 m. Pelplino vyskupijos leidykloje „Bernardinum“ metais išleisti 198 faksimiliniai Gutengerbo biblijos egzemplioriai, mūsų pašnekovui priklauso 103-iasis. Pirmasis buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II ir šiuo metu saugomas Vatikane.

Kurdami šią faksimilę vokiečių, lenkų ir japonų specialistai dirbo penkerius metus, apie atliekamą darbą buvo pranešta iš anksto, ir kol leidinys buvo kuriamas, visi jo egzemplioriai jau buvo užsakyti iš anksto ir baigus jį – išsiųsti į įvairias pasaulio šalis, daugiausia į Ameriką. Vieną egzempliorių pasiliko Lenkija, vienas atkeliavo ir į Lietuvą.

Jo savininkas, bibliofilas T.Radiušas pasakojo, kad jo turima faksimilė kurta iš leidinio, kurio 46 puslapyje originale buvo iškritusi viena raidė ir truputį sutepusi puslapį. Šis defektas atkurtas ir faksimilėje, tad ji laikoma itin vertinga.

Joje ant specialiai pagaminto popieriaus su vandens ženklais tiksliai perteiktas Gutenbergo 42 eilučių Biblijos originalo tekstas ir poligrafinis apipavidalinimas. Laikantis XV a. technologijų, dailininkai kaligrafai ranka nuspalvino inicialus ir ornamentus. Faksimilėje palikti originalaus leidinio lapų pažeidimai ir sutepimai, atsiradę amžių bėgyje, taip pat atkurtas autentiškas knygos įrišas ir Biblijos odinis viršelis, kurį XV a. viduryje sukūrė ir pagamino Henrikas Kosteris Lubekas.

LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojant „mūsų“ lietuvišką egzempliorių, kurį T.Radiušas buvo paskolinęs, kartu buvo eksponuojamas ir odinis lagaminas. Tai tiksli lagamino kopija, kuriame šis unikalus leidinys, siekiant išsaugoti nuo sunaikinimo II pasaulinio karo metais, 1939 metais per Paryžių ir Londoną išgabentas į Kanadą, o atgal į Lenkiją sugrąžintas tik 1959 metais.

Pirmasis leidinys – tobulas

 

Vokiečių spaustuvininkas Johanesas Gutenbergas (apie 1399–1468) yra spaudos renkamaisiais spaudmenimis išradėjas. Žymiausias J. Gutenbergo leidinys yra 42 eilučių Biblija (B42), išspausdinta Vokietijoje Mainco mieste 1452–1455 m.Tai poligrafinio meno šedevras, viena iš gražiausių pasaulyje spausdintų knygų, išspausdinta lotynų kalba gotiškosios tekstūros šriftu, su rankraštinei knygai būdingu puošnumu.

J.Gutenbergas siekė, kad šiame leidinyje būtų atgamintas rankraštinės knygos grožis: ne vien įvairios rankraštinei knygai būdingos puošmenos, įmantrūs inicialai, gėlės, bet ir šriftai. Kad atkurtų visas rankraštinio rašto smulkmenas, Gutenbergas pagamino 290 spaudmenų. Biblija buvo renkama dviejų skilčių puslapiais po 42 eilutes – iš čia kilo ir leidinio pavadinimas.  Pasak specialistų Kiekvienas puslapis, kiekviena skiltis stebina puikiomis proporcijomis, nepaprastu tobulumu. 1282 puslapių (2564 skilčių) Biblija buvo išleista dviem tomais.

Nėra tiksliai žinoma, bet spėjama, kad 42 eilučių Biblija buvo išspausdinta 180 egzempliorių tiražu: 145–150 egzempliorių ant popieriaus ir 30–35 egzemplioriai ant pergamento. Iki šių dienų pasaulyje yra išlikę tik 48 šio unikalaus leidinio egzemplioriai, iš kurių 28 nepilni arba tik fragmentai.

Knygos turtų neatnešė

Johanas Gutenbergas (1398 m. – 1468 m. vasario 3 d.) – vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas, išgarsėjo sukūręs spaudos presą, paremtą vyndarių pavyzdžiu, bei įneš didelį indėlį tobulindamas spaudos technologijas (rašalai alyvos pagrindu, tikslių metalinių raidžių formų liejimas, klišių lydinys).

Svarbiausias Gutenbergo nuopelnas yra tas, kad visas spausdinimo proceso dalis sujungė į efektyvią gamybos sistemą, nes spausdinimo privalumas yra masinė produkcija. Jis išrado raidėms tinkamą metalo lydinį, formadėžę tiksliam raidžių išdėstymui, dažus, kurių pagrindą sudarė nafta, bei spausdinimui tinkančią mašiną. Iš spausdinimo proceso keturių elementų – judančių raidžių, spausdinimo mašinos, tinkamo rašalo ir spausdinimui reikiamos medžiagos – tik ketvirtasis popierius buvo ne Gutenbergo išradimas – jį I a. išrado kinai.

Masinio spausdinimo privalumas yra masinė produkcija. Gutenbergas išvystė ne seriją patobulinimų, o visą gamybos procesą. Geriausiai žinomas darbas – Gutenbergo Bibli­ja, buvo išspausdinta Maince 1454 m. Gutenbergo pavardės nėra jokioje jo išleistoje knygoje. Iš savo išradimo jis neužsidirbo daug pinigų. Jam kelis kartus buvo iškeltos bylos, viena jų, baigėsi įrangos konfiskavimu ir perduota jo partneriui pirkliui J. Fustui, iš kurio skolinosi pinigų verslui.

Maiklo H. Harto sudarytame įtakingiausių pasaulio istorijos asmenybių sąraše Johanas Gutenbergas užėmė aštuntąją vietą.

Didysis Europos progreso kūrėjas J. Gutenbergas mirė 1468 m. vasario 3 d. skurde.

Faksimilės – garbės reikalas

 

Atrodytų, retų, senų, svarbių šaliai knygų faksimilinių leidinių kiekviena šalis gali išleisti kiek tik nori. Išties taip nėra – faksimilinį leidinys reikalauja daug darbo, išlaidų, kurios vargiai atsiperka, labai aukštos leidėjų kvalifikacijos. Šiuo leidinius dėl šalies garbės turėtų dotuoti valstybė, bet neskuba, tad faksimilinių leidinių Lietuvoje nėra daug. Vilniaus universiteto bibliotekos Retų leidinių skyriuje saugomos keli reti faksimiliniai – be Lietuvoje išleistų K. Donelaičio „Metų“ faksimilės saugomos dar keturios bibliofilinės faksimilės,  dotaciniai leidiniai iš Vokietijos ir kitų šalių. Paprastai tų šalių bibliotekų vadovai ar aukšti valstybės svečiai, lankydamiesi žymiausiose Lietuvos bibliotekose, kartais įteikia tokią reprezentacinę dovaną, kartografinio pobūdžio ar panašią knygą.

Faksimilei taikomi labai griežti reikalavimai. Knygos egzempliorius, pagal kurį kuriama faksimilė, turi būti idealiai atkartotas – ne tik šriftas, formatas, meninis apipavidalinimas, suprantama, iliustracijos, bet ir popieriaus rūšis, jo atspalvis, vandenženkliai. Jei originalo puslapio kampas įplėštas, liko piršto atspaudas, lygiai toks pat įplėšimas, atspaudas ar dėmė turi būti ir faksimiliniame leidinyje.

 Dėl įrišimo faksimilei keliamas ne toks griežtas reikalavimas: viršelis turi atitikti to amžiaus įrišimo pobūdį, o knygos vidų privalu perteikti su menkiausiais skaitytojo nago įbrėžimais, prierašais, sunkiai įžiūrimais lyg ir pašaliniais brūkšneliais ar atsitiktiniais sutepimais. Toks pat reikalavimas galioja spausdinimo netolygumams, popieriaus pramušimui šrifto vietose, jei buvo pernelyg stipriai prispausta spausdinimo preso – faksimilėje visa tai turi būti kuo tiksliausiai atkartota.

Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių proga pernai, 2014 metais, spaustuvė „Petro ofsetas“ pasiekė rekordą – išleido brangiausią ligi tol poemos „Metai“ leidimą. Ypatingas jis ne vien dėl kainos, tai – ir pirmasis faksimilinis leidinys Lietuvoje, atitinkantis jam keliamus reikalavimus.

100 egzempliorių tiražu išleista „Metų“ faksimilė komplektuojama su dėžute ir informaciniu leidiniu. Visi elementai, net linu padengtas medinės dėžutės vidus, pasirinkti vengiant nereikalingos pompastikos, ji Donelaičiui ir netiktų. Jis buvęs kuklus žmogus, todėl siekta nepažeisti kūrinio ir viso komplekto dermės.
Beje, „Metų“ faksimilė netapo tik kolekcininkų objektų, nepaisant aukštos kainos (apie 300 eurų), ją pirko net mokyklos, keli egzemplioriai buvo įteikti garbingiems šalies svečiams kaip reprezentacinės dovanos.

Skirtingai nei daug senesnes leidybos tradicijas turintys Vakarai, Lietuvos leidėjai faksimilėmis vadina fotografinius spaudinius, jie dažnai skiriasi nuo knygos originalo.Nesvarbu kas – padidinta originalo kopija ar antraštinis faksimilės lapas su garbingo profesoriaus komentaru – faksimilė dėl to netenka prasmės – kiek įmanoma labiau atitikti knygos originalą. Faksimilėje neturėtų būti jokių leidėjo pėdsakų, o informacija apie leidinį pateikiama atskirai.

Periodika , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra