Beveik pusė Lietuvos gyventojų kilus karui eitų ginti šalies
Autorius: Voruta Data: 2014-11-04 , 20:18 Spausdinti
Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt
Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto apsaugą rodo, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų kilus karui patys eitų ginti šalies. Beveik tokia pati dalis apklaustųjų nurodė, kad prasidėjus karui, savo šalies negintų.
Tyrime, kurį Baltijos pažangių technologijų instituto užsakymu spalį atliko tyrimų centras „Vilmorus“, daugiau kaip 34 proc. respondentų nurodė, kad dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto Lietuvoje jaučiasi nesaugiai, o per 70 proc. manė, kad Lietuvos visuomenė ir kariuomenė nepasirengusios krašto gynybai. Teiginiui, kad norint užtikrinti savo valstybės saugumą, labai svarbu kuo greičiau padidinti Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimą, pritarė beveik kas antras respondentas.
Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius Tomas Žalandauskas sako, kad didelė dalis žmonių tvirtino, jog savo lėšų papildomai krašto apsaugai neskirtų. Dalis, pasak jo, skirtų, tačiau svarbu paminėti, kad krašto apsauga finansuojama iš mokamų mokesčių ir didelė dalis žmonių tai nurodė kaip priežastį, dėl kurios papildomų lėšų neskirtų. Didelė dalis žmonių, kurie ir buvo nusiteikę skirti papildomai savo pinigų krašto apsaugai, pasak pašnekovo, tiesiog nežinojo, kaip tai padaryt.
„Didelė dalis žmonių – apie 40 procentų – tai yra visų pirma žmonės su aukštuoju išsilavinimu, gyvenantys miestuose, gaunantys aukštesnes pajamas. Jie pasiryžę prisidėti prie krašto apsaugos. Tačiau didelė dalis ekspertų pastebi, kad Lietuvoje ši veikla nėra koordinuota ir žmonės nėra įtraukti. Jeigu, tarkim, iškiltų kažkokia grėsmė, jie tiesiog nežinotų, ką daryti“, – tvirtina T. Žalandauskas.
Nuotr. – defense-update.com
Komentarai
Naujienos
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Lietuva
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Vida Endriukaitytė: "Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo - prašymo"
~ Lietuva, Naujienos, Žydai
2021-01-23, 10:42
-
Kodėl karkasiniai namai tokie populiarūs?
~ Reklama
2021-01-23, 10:09
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2021-01-23, 10:01
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos
2021-01-22, 13:15
-
Ant Mindaugo kalvos - pirmieji Lietuvos valdovai
~ Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-22, 09:45