Beržėnų dvaras nyksta negriaunamas

Autorius: Data: 2011-01-31 , 08:05 Spausdinti

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Beržėnų dvaras įsikūręs Ventos kairiajame krante, už keturių kilometrų nuo Šaukėnų į Užvenčio pusę. Įspūdingų formų statinys, primenantis pilį.

Važiuodami pro šalį žmonės pagalvoja: „Turbūt remontuoja. Bokštas su pastoliais.“ Šie pastoliai nenaudojami styro jau keletą metų, o dvarui atgaivinti neturi lėšų nei savininkai, nei valstybė.

Iš rankų į rankas

Dabartinę savo neogotikinę išvaizdą rūmai įgijo XIX amžiaus pabaigoje. Beržėnų dvarą pirmiausiai valdė sena dvarininkų giminė – Šemetos. Jie Šaukėnuose ir Beržėnuose viešpatavo iki 1610 metų. Stanislovas Šemeta šias valdas perdavė Petrui Pacui. Istoriniai šaltiniai mini, jog Beržėnai buvo nykių pastatų kompleksas.

1763 metas dvarą perėmė Antanas Gorskis. Galiausiai Hipolito ir Barboros Šemetaitės Gorskių duktė Stanislava ištekėjo už Adolfo Čapskio ir Beržėnų dvarą gavo kaip kraitį.

Čapskis buvo gerokai praturtinęs dvarą – pastatė rūmus, įkūrė angliško stiliaus parką, privežė daugybę meno kūrinių, tačiau gerokai prasiskolino. 1903 metais dvarui paskelbtas bankrotas ir jis pradėjo merdėti.

Kalbama, kad dvare vaidenasi. Vietiniai žmonės pasakoja, kad Beržėnų dvaro šeimininkas Stanislovas Gorskis turėjęs raštą, kuriame buvo surašytos raganų pavardės, kurios buvo nuteistos sudeginti ant Biržės kalno. Greičiausiai čia tos raganos ir vaidenasi.

Pinigai baigėsi – entuziazmas išblėso

Sovietmečiu dvaro pastatai priklausė Šiaulių autobusų parkui. Daugiau nei prieš aštuonerius metus dvaro rūmai už 300 tūkst. litų parduoti naujam savininkui, kuris iš pradžių entuziastingai griebėsi rekonstravimo darbų.

Netrukus lėšos išseko. Pavyko uždengti tik dalį stogo ir užkamšyti langus, nuo chuliganų užkalti duris. Nuo to laiko pastatas nebuvo daugiau tvarkomas. Apie čia vykusius darbus primena ant bokšto likę pastoliai.

Kitus dvaro pastatus įsigijo kiti savininkai. Dvarą su kiauru stogu pradėjo ardyti krituliai ir jaunimo kompanijos.

Akivaizdu, kad pamiklosauga ir kultūros vertybių saugotojai – „bedančiai“. Prieš kultūros vertybių naikinimą jie gali kovoti tik raštais.

Beržėnų dvaro rūmų sodybos šeimininkui buvo nusiųstas raštas, kuriame nurodyta užsandarinti langus, įstatyti duris, užkonservuoti pastatą. Dar vėliau, neįvykdžius visų nurodytų darbų, savininkui paskirta bauda.

Pinigai – vienintelė problema

Prieš porą metų Kelmės savivaldybė bandė savininkui pagrasinti turto konfiskavimo procedūra, tačiau šalyje tai būtų precedento neturintis atvejis.

Lietuvos paveldosauginikai jau skaičiuoja per 500 apleistų statinių, kurie yra pripažinti kultūros vertybėmis. Kai kuriuos jau siekiama atimti iš savininkų už nepriežiūrą. Toks likimas gresia „darbiečių“ lyderio Viktoro Uspaskicho valdomam Kėdainių rajone esančiam Kalnaberžės dvarui. Šį dvarą kadaise valdė garsus Rusijos reformatorius Piotras Stolypinas.

Ketinama kreiptis į teismą ir dėl Belvederio dvaro Jurbarko rajone nusavinimo.

Kalbos kalbomis, tačiau dar nė vienas privačiose rankose esantis valstybės saugomas paminklas nebuvo atimtas. Dauguma konfliktų būdavo išsprendžiama paprasčiau. Savininkas rasdavo pirkėją ir turtą parduodavo.

Visi rūpesčiai užguldavo naujų šeimininkų pečius, kurių finansinės bėdos neslėgė.

Romas Olišauskas, Kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio vadovas, patikslina, kad Beržėnų dvaras – ne tik rūmų pastatas. Yra žemė, dar keletas pastatų, rūmai. Kitus pastatus valdo keli savininkai.

Vadovas sako, kad su savininkais kalbėta ir geruoju, ir piktuoju. Buvo skiriamos nuobaudos, raginama bent jau užkonservuoti pastatą, kad šis toliau negriūtų. Tačiau savininkas teisinasi, kad to padaryti nepajėgia finansiškai.

Valstybė – ne geresnis šeimininkas

R. Olišauskas nesivelia į diskusijas, kaip būtų galima paimti iš privataus asmens jo turtą, net jei šis yra kultūros vertybė. Privačią nuosavybę taip pat saugo įstatymai. Be to, nebūtų daug naudos, jei dvaras būtų perduotas Valstybės turto fondo žinion.

Perdavimo procedūra užtruktų bent porą metų. Visą šį laiką dvaras gyvuotų be šeimininko. Tikėtina, kad jis būtų dar labiau nuniokotas, o rekonstrukcijai valstybė taip pat neturi pinigų.

R. Olišauskas priminė, kad kartais pinigai nėra svarbiausias dalykas. Joniškio rajone yra Jakiškių dvaras, kurio savininkė neturi lėšų pastato renovacijai, tačiau dega didžiuliu entuziazmu. Dvare vyksta meniniai projektai, o remonto darbai juda pagal išgales. Svarbu – stogas nekiauras.

„Mes esame ramūs dėl Jakiškių dvaro – jis turi neabejingą šeimininką“, – sako R. Olišauskas ir primena, kad savininkai turi galimybę susigrąžinti pinigus, investuotus renovuojant valtybės saugomų pastatų stogus, langus sienas ar kitus restauravimo darbus.

A. Januševičiaus nuotr.

www.zemaitijosgidas.lt

Nuotraukose:

1. Beržėnai pradėti minėti XV amžiuje. Dvaro savininkai ne kartą keitėsi. Dabartiniai rūmai statyti ~1840 metais, ryškiai matomi neogotikos bruožai

2. Štai taip atrodo buvusios dvaro arklidės

3. Pro apžėlusius dvaro vartus dabar be tanko neprasibrautum…

4. Nežinia kodėl nudžiūvo medžiai prie alėjos

5. Dvaro viduje. Matyti, kad kažkuriuo metu dvarą bandyta rekonstruoti. Sprendžiant iš visko – darbai apstojo…

6. Oranžerija

Dvarai , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra