Bernardinių darbai ir pomėgiai – archeologijos parodoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Vilniaus vienuolių bernardinių kasdienybė ir šventės atsispindi archeologinėje parodoje Bažnytinio paveldo muziejuje.
 
Restauruotuose buvusio bernardinių vienuolyno rūsiuose Vilniuje trečiadienį, 2010 m. spalio 20 d., atidaryta paroda „Vilniaus bernardinės: kasdienybė ir šventės. Archeologinių tyrimų medžiaga“.
 
Pasak archeologo Valdo Steponaičio, radiniai buvusioje uždaroje vienuolyno teritorijoje liudija bernardines buvus turtingas ir pasiturinčias. XVII–XVIII a. į šį moterų vienuolių ordiną stodavo merginos, atsinešdavusios nemenkus turtus, taip pat ir didikų dukterys, tarp jų – keturios Sapiegų giminės atstovės.
 
Seserų gerą skonį ir geradarių dosnumą rodo eksponuojami ne tik vienuolių pamaldumo ženklai, bet spalvingai glazūruotų ir gražiai dekoruotų lėkščių šukės, tuo metu labai reti stiklo indai ir dekoruotos stiklo taurės, importiniai fajanso ir akmens masės ąsočiai, metalo dirbiniai, net itin retos žirklės žvakių dagčiams karpyti, kiti archeologiniai radiniai, kurių parodoje esama per 250. Daugelį eksponatų paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus iš savo gausių archeologinių rinkinių.
 
„Atėjusios iš turtingų namų, jos ir vienuolyne turėdavo geras gyvenimo sąlygas. Ekspozicijoje daug krosnių koklių liekanų – vienuolių celės ir kitos patalpos buvo apšildomos, stovėjo puošnios krosnys. Radiniai rodo, kad vienuolės žaidė šachmatais, šaškėmis. Radome ir pypkutę…
 
Įdomu, kad ant indų ir net šukų išlikę inicialai – vadinasi, ir vienuolės, ir tarnai turėjo savo atskirus indus. Tai unikalus dalykas bent jau Vilniaus archeologinėje medžiagoje“, – pastebi archeologas.
 
Pasak istoriko Liudo Jovaišos, Vilniuje seserys bernardinės įsikūrė 1494 m. Užupyje, tačiau tik po šimto metų joms buvo funduotas Šv. Mykolo vienuolynas, kurio statyba rūpinosi Vilniaus vaivada Leonas Sapiega. Vienuolyno klestėjimo laikotarpiu iki XVII a. vidurio čia gyveno apie keturiasdešimt vienuolių, kurios laikėsi uždaro gyvenimo – klauzūros.
 
Pasak archeologų, būtent dėl uždaro vienuolyno gyvenimo jo teritorijoje surasta daug autentiškų daiktų, tarnavusių vienuolėms, jų tarnams ir tarnaitėms. Tarp radinių esama ir monetų, ir taupyklių, todėl manoma, kad vienuolės turėjusios ir pinigų.
 
„Šioje vietoje bernardinių vienuolynas funkcionavo nuo 1600 m. iki XIX a. pabaigos, todėl miestelėnams įeiti į ją ir palikti savo šiukšles buvo sudėtinga. Žinoma, daugelis dirbinių buvo pagaminta ne vienuolyne, tačiau vienuolynas turėjo savo kalvę, amatininkus, veikė audykla ir nedidelė alaus darykla. Bernardinės globojo ir auklėjo mergaites, dažniausiai neturtingas bajoraites, mokė jas religijos pagrindų, rašyti, skaityti, muzikos, prancūzų kalbos, siuvimo ir siuvinėjimo“, – vardijo istorikas.
 
XVII a. viduryje vienuoles užklupo neganda – maskvėnų okupacija aštuoneriems metams išvijo iš vienuolyno didžiumą seserų, trys iš jų buvo nužudytos ir laikomos kankinėmis.
 
Specialiai šiai parodai sukurtas ir dokumentinis filmas supažindina su šiandien netoli Vilniaus, Rudaminoje, įsikūrusiomis bernardinėmis, kurios stengiasi išlaikyti savo pirmtakių tradicijas ir gyvenseną.
 
Pasak menotyrininkės Sigitos Maslauskaitės, bernardinių vienuolyno rūsiuose įkurta ekspozicinė salė nuo šiol tarnaus keičiamoms parodoms, čia eksponatams užtikrintos geros vėdinimo, šildymo, saugojimo sąlygos, įrengti puikūs apšviesti ekspoziciniai stendai.
 
Paroda „Vilniaus bernardinės: kasdienybė ir šventės. Archeologinių tyrimų medžiaga“ veiks visus metus, iki 2011-ųjų spalio, bus rengiamos edukacinės programos.
 
Vienų metų gimtadienį pažyminčio Bažnytinio paveldo muziejaus nuolatinė ekspozicija veikia Šv. Mykolo bažnyčioje – tik čia lankytojai gali pamatyti Vilniaus katedros, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bei Trakų bažnyčių lobynus.
 
bpmuziejus.lt nuotr.
 
www.lrt.lt
 
Nuotraukoje: Parodos eksponatas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra