Bernarda Cadavid. Malonės metas. Didysis ketvirtadienis

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šiek tiek istorijos

Didžiosios savaitės ištakas randame II amžiaus pradžioje. Rytuose Viešpaties mirtį tikintieji minėdavo 14-ą Nisan mėnesio dieną, o Vakaruose Prisikėlimą minėdavo pirmąjį sekmadienį po 14-tos Nisan dienos. 325-aisiais Nikėjos susirinkimas nustatė vieną visiems bendrą Velykų slėpinio šventimo datą – pirmąjį sekmadienį po 14-tos Nisan dienos, kuri apimtų ir Didįjį penktadienį, Didįjį šeštadienį ir Velykų sekmadienį.

IV amžiuje buvo prijungtas Didysis ketvirtadienis, siekiant paminėti Eucharistijos įsteigimą. Sekmadienis prarado išskirtinę svarbą, nes dėmesys buvo sutelktas ties Didžiojo Tridienio ketvirtadieniu, penktadieniu ir šeštadieniu.

Pagal nuo viduramžių įsigaliojusią tradiciją, kuri sunyko tik ne per seniausiai, Velykų slėpinio centre būdavo mirusio Kristaus figūra, ir švenčių ašis buvo Didysis penktadienis. Popiežius Pijus XII ir vėliau Vatikano II susirinkimas iškėlė Prisikėlimo svarbą, neatskiriant jo nuo mirties. Šiandien minime mirtį ir prisikėlimą kaip vieną įvykį. Velykų Vigilija ir Prisikėlimo sekmadienis – Didžiojo Tridienio centras ir viršūnė bei krikščioniško tikėjimo šerdis.

Didysis ketvirtadienis. Prasmė

Didysis Tridienis prasideda Ketvirtadienio vakaru, Viešpaties Vakarienės šventimu. Jos metu prisimenama Eucharistija, Viešpaties dovana. Su dėkingumu švenčiame Eucharistijos dovaną, kurią Viešpats įsteigė vienu sudėtingiausių savo gyvenimo momentų, prieš pat kančią, parodydamas savo pasiaukojamą meilę ir dovanodamas savo gyvenimą iki laikų pabaigos.

Dėkodami už Eucharistijos dovaną Jėzui, dėkojame ir už su ja susijusias dovanas – kunigystę, per kurią Jėzus užtikrina savo dovanos tęstinumą, ir meilės įsakymą, mūsų krikščioniško tikėjimo centrą. Tą vakarą Jėzus plauna mokiniams kojas, parodydamas, kad nuolankumas ir tarnystė yra labai konkreti tikros meilės išraiška. Šį gestą Bažnyčia pakartoja per liturgiją. Po šio veiksmo, kurį atlikdavo vergai, Jėzus atsisuka į mokinius tardamas: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau" (Jn 15, 12).

Šventimas baigiamas trumpa procesija, nešamas Švč. Sakramentas (konsekruotos ostijos) į altorių. Eucharistijos Jėzus liks išstatytas tikinčiųjų adoracijai visą Didžiojo ketvirtadienio naktį ir Didžiojo penktadienio rytą.

Kaip gyventi šį laiką?

Didysis ketvirtadienis – diena, labai ypatinga Jėzaus mokiniams ir sekėjams, pilna malonės veiksmų, meilės ir broliškumo, nes šiandien švenčiame Eucharistijos įsteigimą, kunigystės ir meilės įsakymo dovanas.

Tokių minčių vedami rengiamės minėti Didžiojo ketvirtadienio vakarą, Viešpaties Vakarienę. Ši diena – tai tinkama proga sustiprinti saitus, kurie mus sieja kaip šeimą, kaip bendruomenę išgyvenant susitaikymo ir vienybės dieną, ypač su žmonėmis, su kuriais būname kasdien ir kuriems esame skolingi daugiau supratimo, pagarbos, pasitikėjimo.

Nebūtina imtis specialių ar sunkiai įgyvendinamų dalykų, užtenka atverti širdis ir parodyti mažų dėkingumo ir meilės ženklų, kurie gali paliesti širdis ir gydyti žaizdas.

Stipriname draugiškus saitus, tiesiame draugystės tiltus, atgręžiame širdis į tuos, kuriuos palikome užribyje, ir paliekame Viešpačiui, kuris mus mylėjo iki galo, žaizdas, iki šiol kūrusias atstumus ir sėjusias nesantaiką tarp mūsų.

Savo aplinkoje skleidžiame meilę, broliškumą, švelnumą, ramybę, kol jie pasiekia visus, kenčiančius nuo smurto, neteisybės, ginčų, karo.

Būtų gražu šiandien pasidalyti maistu su kitu asmeniu ar šeima, kuri gyvena skurdžiai, ar su kuo nors, su kuo norime atnaujinti draugystę.

Grupėse ar bendruomenių judėjimuose galima rinkti aukas stokojančioms šeimoms.

Savo maldose priešais Švč. Sakramentą šloviname ir dėkojame Viešpačiui už Eucharistijos dovaną, už žmones, kurie mums padeda, už kunigus, kurie mus pakrikštijo ir mums atleido Viešpaties vardu. Meldžiamės už savo parapijos kunigus, kurie gyvena tarnaudami bendruomenei ir kiekvienam iš mūsų.

Meditacija

Šiandienos Evangelijos žodžių dėka atrandame, kaip Jėzus neprašo mūsų tiesiogiai mylėti Jį, tačiau mylėti vienas kitą, kaip Jis mylėjo.

Kaip Jis mylėjo? Kad atsakytume į šį klausimą, turime peržvelgti visą Evangeliją. Visas Jėzaus gyvenimas buvo meilės aktas kiekvienam asmeniui, kurį sutikdavo: raupsuotiesiems, akliesiems, ligoniams, apsėstiesiems ir nusidėjėliams, Jis mylėjo visus, kurie Jį priimdavo, kurie netikėdavo Juo, mylėjo tuos, kurie Jį atmesdavo ir kurie persekiojo iki mirties, kurie Jį nukryžiavo, – visus be išimties Jis mylėjo iki galo atiduodamas savo gyvenimą.

O mes, pilni egoizmo ir be meilės, kokiu būdu galime pamilti kaip Jėzus? Atsakymą randame tame pačiame įsakyme: „kaip aš jus mylėjau“.

Jis pamilo mus pirmas, matome, kad Jo meilė – tai jėga, padedanti mums gyventi ir leidžianti Jam veikti, jei priimame šią meilę nematuodami, priimame Jo draugystę ir gyvename vienybėje su Juo, nes Jis mylės mumyse ir per mus.

Mąstydami apie Jėzų, suvokiame, kad mylėti nereiškia „gauti“, tačiau „duoti“, mylėti – tai priimti kitą, kuris svarbus dėl savo paties žmogiškumo, o ne kiek jis gali pasitarnauti mums. Mylima, kai kitas priimamas, o jo laimė tampa mums svarbesnė už mūsiškę: „Nėra nieko svarbiau nei gyvybę už draugus atiduoti“.

Mąstydami apie Jėzų, suvokiame, kad krikščioniškos meilės mokomasi kantriai ir atsisakant savo egoizmo, kas pasuka šiuo keliu, pradeda vidinio išsilaisvinimo kelią – tai tikro išganymo ir savęs realizavimo kelias.

Niekas neišsigelbsti ir nerealizuoja savęs vien rūpindamasis savimi, reikia peržengti savo interesus ir dovanoti savo gyvenimą. Tai tampa įmanoma, kai  gyvename Viešpaties artumoje, jei klausomės Jo Dvasios šnibždėjimo mūsų širdyse ir leidžiamės Jo vedami.

Pagal Bernardos Cadavid knygą „Tempo di grazia. Come vivere la Quaresima e la Settimana Santa", 2010

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje: Sieger Koder „Paskutinė vakarienė“

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra